Gamta pakoregavo: rekordinio derliaus neturėsime 
(3)
Didžiausi grūdų augintojai susitelkę Vidurio Lietuvoje, nes ten – derlingiausi dirvožemiai. Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose užauginama beveik 80 proc. visų Lietuvos grūdų.
Vos vasarai prasidėjus pasigirdo nuomonių, jog šių metų derlius bus rekordinis, o javai netilps į aruodus, netgi prireiks papildomų vagonų derliui gabenti...
Deja, dangus iš tokių prognozių tarsi pasijuokė ir pastarosiomis savaitėmis kai kuriuose rajonuose liūtys ir stiprūs vėjai taip išguldė ir suplakė pasėlius, kad ūkininkai imasi už galvų: išguldytuose plotuose javai dėl pernelyg didelės drėgmės varpose pradėjo dygti.
Savaitgalį „Ūkininko patarėjas“ pasidairė po Prienų, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Biržų rajonų laukus ir iš to, ką teko matyti, įsitikino, kad džiaugtasi per anksti ir teisūs buvo tie, kurie sakė, kad apie derlių galima kalbėti tik tuomet, kai grūdai jau aruode, o apie pajamas – kai tas derlius parduotas.
Ką apie šių metų derlių šiandien mano žemdirbiai? Ar dar galima ką nors pakeisti?
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas RIMDEIKA: „Ne žemdirbiai, valdžia gyrėsi, kad derlius bus rekordinis, o atsitiko atvirkščiai. Kauno rajone labiausiai išguldyti javai Babtų, Vandžiogalos, Lapių, Domeikavos seniūnijose. Žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai, žieminiai rapsai, kai kur iki 30 proc. pasėlių guli priplakti prie žemės. Toks javas jau naudos nebeduos, saulė ir vėjas viršuje gulinčias varpas pradžiovins, o ant žemės gulinčiosios jau pūna, šunta. O kai kuriuose laukuose net stovinčių kvietrugių varpose grūdai pradeda dygti.“
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas MAJAUSKAS: „Gamta žemdirbiams šiuo momentu nėra palanki, o situacija šalyje labai nevienoda. Liūtys per Lietuvą nuėjo tam tikrais ruožais, vienur pasėliai labiau išguldyti, kitur mažiau. Tai atsitiko per pačią javų brandą, tad apie 20–30 proc. pasėlių šalyje yra išguldyta. O tokiuose plotuose jau plinta ligos, ir ne tik juose, ligų proveržis gali gerokai augti. Tuos išguldytus javus vargu ar nuimsime, derlius tikrai sumažės ketvirtadaliu. O jeigu žemdirbiai ir pakels sugulusius javus, jų grūdų kokybė jau bus prasta. Akivaizdu, kad rekordinio derliaus šiemet tikrai neturėsime, nes pagal tai, kaip augalai vystosi po išgulimo, situacija nepagerės. Blogiausia padėtis Kauno, Kėdainių, Panevėžio rajonuose. Mažiau nuo lietaus ir vėjo nukentėjo javai Pietų Lietuvoje.“
Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas LIPSKAS: „Ką dabar bepadarysi, kai kurie ūkininkai jau prieš tuos lietus buvo pradėję javapjūtę. Kas bus toliau, belieka spėlioti ir laukti gerų orų, situacijos, kokia yra dabar, nelabai bepakeisi.
Vilčių teikia tai, kad sinoptikai žada gerus orus. Teko važinėti po rajonus – nemažai javų išguldyta, bene blogiausiai atrodo Kauno, Kėdainių ir Joniškio ūkininkų laukai. Yra toks posakis, kad blogas pasėlis negula, bet kiekvienas atvejis gali turėti savas priežastis, gal veislė, gal pasėlių priežiūra, gal gamtos sąlygos lėmė, nes matyti, jog vienam lauke pasėliai gražiausiai stovi, o kitur – išguldyti.“
(3)
Paramos gavėjai privalo laikytis įsipareigojimų
Liekant vis mažiau laiko iki Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo pabaigos, svarbu spėti įsisavinti skirtą paramą. Paramos lėšomis remiamų projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip paramos gavėjai sugeba vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei laikytis numatytų terminų.
Žemės ūkio skyriai teiks informaciją apie paraiškų vertinimą
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo, glaudžiai bendradarbiauja ne tik su socialiniais partneriais, bet ir su institucijų – rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių (seniūnijų) – atstovais. Didžioji dalis ūkininkų (97 proc.) paraiškas paramai už deklaruotus žemės plotus gauti teikia seniūnijose, todėl ryšių su savivaldybių žemės ūkio skyriais ir seniūnijomis stiprinimas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti kokybišką NMA klientų aptarnavimą.
Šalies pieno gamintojai svarstys, kaip apginti savo interesus
Žemės ūkio rūmuose ketvirtadienį Lietuvos pieno gamintojų asociacija rengia apskritojo stalo diskusiją dėl pieno sektoriaus ateities. Numatyta aptarti pieno sektoriaus dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas - kvotų panaikinimą po 2015 m. ir galimus to padarinius. Bus diskutuojama dėl rizikos valdymo mechanizmų pieno sektoriuje kūrimo.
Po vėlyvo pavasario bulvių augintojai derliaus sulaukė laiku
„Nors šiemet pavasaris smarkiai vėlavo, šviežių bulvių pirkėjams pasiūlysime jau šį savaitgalį“, – pažadėjo Miežiškių kaime (Panevėžio r.) kartu su tėvais ir sesers šeima ūkininkaujanti Rita Valiukaitė. Pirmosios iškastos vagos nenuvylė – atrodo, kad ankstyvos bulvės šį šiltą ir drėgną pavasarį augo spėriai. Kol kas tik Lenkijoje, Italijoje, Graikijoje ar net Egipte užaugintas šviežias bulves valgę lietuviai, norėdami paragauti užaugusių Lietuvoje, turės plačiau atverti pinigines. Pirmosios lietuviškos bulvės nebus pigios. Už kilogramą jų teks pakloti apie 4–4,5 lito.
Ganyklos Dzūkijoje įtartinai virsta šaltalankių plantacijomis
Lazdijų žemėtvarkininkai suskato tirti skundą, ar iš tiesų rajone siautėja apsukruoliai, kurie užgrobia žemes ir ten tvarkosi kaip savose. Į policiją ir žemėtvarką kreipėsi vyras, kuris sako, kad daugiau nei hektaras jam priklausančios žemės be jo sutikimo ir leidimo užsodintas šaltalankiais. Pasirodo, toks atvejis, kai ganyklos be šeimininkų sutikimo užsodinamos šaltalankiais – ne pirmas. Įtariama, kad tai gali būti gudrus planas pasinaudoti valstybės skiriamomis išmokomis.
Briuselio valdininkai suskaičiavo, kiek laiko truks paskutinė gyvūno kelionė
Į skerdyklą vežamų gyvūnų kelionė neturėtų trukti ilgiau nei 8 valandas. Šito siekiančios nevyriausybinės Europos Sąjungos organizacijos sulaukė 1,3 mln. ES piliečių palaikymo. Kaip puoselėti gyvūnų gerovę, aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Animals’ Angels“ atstove Christine Hafner ir judėjimo „8 hours.eu“ koordinatoriumi Adolfo Sansolini.
Sertifikuoti išskirtinius produktus reikia paskubėti
Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Lietuviška duona, kumpiu, sūriu bus vaišinami pirmininkavimo renginių svečiai
Kaimiška duona, šalto rūkymo kumpis, kiaulienos skilandis, varškės sūris ir įvairių Lietuvoje auginamų vaisių sultys - tokią paramą neatlygintinai teiks daugiau nei 200 ūkininkų ir smulkiųjų perdirbėjų iš visos Lietuvos, susivienijusių į žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“.
Sankcijų už pirkimų pažeidimus galima išvengti
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), neretai susiduria su pirkimų vykdymo klaidomis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos (ES) paramą. Vykdant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir paramos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimų klaidų galima išvengti, o šiais metais įsigaliojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų tvarką, taikymo metodika numato ne vieną švelnesnį nustatytų pažeidimų sankcionavimo atvejį.
Koją eksportui gali pakišti verslo etikos stoka
Krizės pasekmes išgyvenančiai šalies ekonomikai, taip pat ir žemės ūkio perspektyvai sėkmingas eksportas ypač svarbus.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|