D. Grybauskaitė naujos krizės poveikį sieja su nauja Vyriausybe
(24)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad antrosios krizės šalyje mastus lems ne tik išorės veiksniai, bet ir tai, kaip elgsis naujoji valdžia, bei ragina žmones atsargiai ir kritiškai vertinti politikų rinkiminius pažadus.
(24)D. Grybauskaitė: „Tęsti ankstesnio atominės elektrinės projekto neįmanoma“
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta, kad toks atominės elektrinės projektas, koks yra dabar, - pasmerktas. Tačiau mano, kad vieną reaktorių su japonais Lietuva galėtų pasistatyti, jeigu būtų politinė valia ir tam nereikėtų ieškoti partnerių. Jso nuomone, Rusijos įmonės yra intertiškos ir nesugeba reaguoti į pokyčius energetikos rinkoje.
R. Šatkauskas: „Kepykla kvepia cinamonu, o kaimas turi smirdėti“
Ar verta pavydėti ūkininkui, kuris sėda į naują visureigį ir lekia pagelbėti kaimynui, įklimpusiam kaimo bekelėje? Jei jis dažniau nei tūlas miestietis aplaksto koncertų sales? Ar išdumia atostogų į pasaulio kraštą? „Jei verslininkas – tai sukčius ir vagis, jei ūkininkas – tai purvanagis, tepaluotas maitintojas. Tokį stereotipą seniai laikas pamiršti“, - sako žemės ūkio viceministras 44 metų Rytis Šatkauskas. Anot jo, šiuo metu didžiausia bėda, kad kaimas nebegali smirdėti kaimu. Kiekviena įmonė skleidžia tam tikrą kvapą. Jei bandeles ji kepa, tai ir kvepia cinamonu. O jei fermoje auginami gyvuliai, tai ji turi būti bekvapė? Kaimas gali ir turi smirdėti. Tai turi būti norma. Ir joks tariamasis visuomenės interesas negali užkirsti kelio verslui kaime.
Kibernetinė ataka - Lietuvos rinkodaros šansas
Tai straipsnis ne apie politiką ar valstybines institucijas. Tai straipsnis apie marketingą. Tiesa, marketingas šioje situacijoje vadintinas propaganda, bet esmės tai nekeičia. Marketingo tikslas – suformuoti sau palankią nuomonę, skatinti kitus elgtis taip, kaip pačiam yra naudinga. Tai galioja ir įmonėms, ir valstybėms. Po atakų prieš savo šalį, Estija pakoregavo įstatymus ir tokias atakas prilygino terorizmui. Labai adekvati reakcija, būtina ir Lietuvoje.
Rinkų apžvalga: Ar investuotojai išgirs M. Draghi pažadus?
Antradienį, nekantriai laukdamos FED vadovo Beno Bernanke pranešimo, vyksiančio trečiadienio vakarą, pasaulio finansų rinkos vieningos krypties nerado. Japonijos Nikkei 225 indeksas nukrito 0,2 proc. Korėjos Hang Seng indekso reikšmė liko nepasikeitusi.
Valdžia vis blaškosi dėl mokesčių
Sumaištis dėl būsimų mokesčių Seime tęsiasi. Parlamentui antradienį grąžinus tobulinti socialdemokratų siūlymą Lietuvoje įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius, grupė socialdemokratų tą pačią dieną įregistravo naują panašų įstatymo projektą. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Vytenis Andriukaitis siūlo metines pajamas, ne didesnes kaip 48 tūkst. litų, apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Per metus uždirbantys nuo 48 iki 120 tūkst. mokėtų 25 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį. Uždirbantys dar daugiau valstybei mokėtų 40 procentų. Tokie socialdemokratų siūlymai neatrodytų keisti, jei ne žinia, kad Finansų ministerija ir premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria idėjai šiuo metu įvesti progresinius mokesčius.
M. Draghi: „Bankas pasirengęs imtis nestandartinių priemonių“
Europos centrinis bankas gali dar labiau mažinti bazinę palūkanų normą ir imtis kitų nestandaritnių priemonių ekonomikai ES stabilizuoti. Kai kurios šių priemonių turi nepageidaujamų padarinių, bet tai nereiškia, kad jų negalima naudoti. „Bankas pasirengęs veikti“, - sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi. Jis leido suprasti, kad bankas pasirengęs imtis priemonių, nes stabilizacijos požymiai euro zonoje, atsiradę pastaruoju metu, rodo, kad banko palūkanų norma vėl taps efektyviu instrumentu.
G8 šalys pripažino silpną pasaulio ekonomikos augimą
Pasaulio ekonomikos augimas vis dar silpnas, o kai kuriuose pramonės sektoriuose ir regionuose augimo prognozė, palyginti su praėjusiais metais, sumažinta, teigiama pranešime spaudai, paskelbtame Didžiojo aštuoneto (G8) šalių lyderių susitikime pirmadienį.
Biudžetas kenčia dėl planuotojų kaltės
Biudžetą iš akcizų planuojanti valdžia turėtų pasidomėti, kokie automobiliai gatvėse važinėja. Ir tik tada prognozuoti įplaukas iš degalų, teigia verslininkai. Mažesnės nei tikėtasi pajamos į šalies biudžetą vis labiau kaitina aistras. Mažiau surinkto pridėtinės vertės mokesčio, akcizų – dėl to neramu ne tik Finansų ministrui, bet ir premjerui. Aistrų galėtų būti mažiau, jei valdantieji suprastų – pajamos kai kuriose srityse mažėja ir dėl natūralių priežasčių, ne tik kontrabandos. Iš gatvių nyksta benzininiai automobiliai, tačiau valdžia to nelinkusi matyti.
Rinkų apžvalga: ką pasakys FED?
Pagrindinis šios savaitės įvykis skatinantis nepastovias finansų rinkų dalyvių nuotaikas – galimi pokyčiai Federalinio rezervų banko (FED) vykdomoje monetarinėje politikoje. Jie paaiškės Federalinio atvirų rinkų komiteto pranešime, kurį birželio 19 d. trečiadienį 21 val. Lietuvos laiku skaitys FED pirmininkas Benas Bernanke, ir po to vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Premjerą nuvylė mokesčiai
Premjeras Algirdas Butkevičius įpareigojo Finansų ministeriją išsiaiškinti, kodėl šalyje surenkama mažiau mokesčių, nei planuota. Mokesčių inspekcija praneša, kad mokesčių gegužę surinkta daugiau nei planuota, vis dėlto PVM ir akcizo mokesčių surinkimas nuo metų pradžios stringa. Kodėl - iki liepos vidurio turi turi išsaiškinti Finansų ministerija, kuri įpareigota atlikti mokesčių inspekcijos mokesčių administravimo veiklos efektyvumo analizę bei pateikti pasiūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo.











