Išradingi pardavėjai pasitelkė istoriją 
(18)
Norėdami parduoti nekilnojamąjį turtą, jo siūlytojai sumano įdomių sprendimų. Esą pasitelkus istorinius faktus ar žmones sudominus vaiduokliais, sąstingio apimtas verslas sulaukia daugiau klientų.
Važiuojant Jiesios plentu netoli tilto per šią upę akį patraukia ant nuosavo namo tvoros palei gatvę kabantis spalvingas skelbimas.
Jame rašoma, kad parduodamas sklypas, kuriame prancūzų karvedys Napoleonas girdė savo žirgus. Greta puikuojasi ir paties didžiąją Europos dalį nukariavusio prancūzo portretas.
Tokią netradicinę reklamą sumanė sklypą parduodanti nekilnojamojo turto agentūra.
Jos darbuotoja Milda Grikšaitė sakė, kad skelbimą pakabino prieš savaitę, tikėdamasi patraukti pirkėjų dėmesį.
„Žmonės perka ne tik patį sklypą ar namą. Pinigus moka ir už gražų vaizdą bei įdomią istoriją. Sklypas yra istorinėje žemėje greta į Nemuną įtekančios Jiesios. Istorija byloja, kad čia žirgus greičiausiai Napoleonas ir jo kariuomenė tikrai girdė“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentė.
Originalų skelbimą paskatino pakabinti dar ir tai, kad vasarą Kaune buvo minimas istorinis Napoleono I persikėlimo per Nemuną žygis ir kauniečiai iš naujo prisiminė įdomius faktus.
Pasak M. Grikšaitės, aktualijos prie reklamos veiksmingumo taip pat prisideda.
Netradiciniais skelbimais patraukti pirkėjų dėmesį bando įvairios nekilnojamojo turto agentūros.
Viena jų skelbė, kad miesto centre parduoda butą su vaiduokliu. Pardavėjas tvirtino, kad žmonių susidomėjimas tokiu skelbimu buvo didelis.
„Vieni kauniečiai suprato, kad tai pokštas, tačiau prisipažindavo, jog įdomi reklama paskatino domėtis objektu. Kiti visai rimtai klausinėdavo, ar tikrai name gyvena vaiduoklis, ką jis išdarinėja“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentas.
(18)
Daugiabučius atakuoja tarakonai: kaip su jais kovoti?
Vis daugiau žmonių skundžiasi daugiabučiuose pastebintys tarakonų. Ligas sėjantys kenkėjai mėgsta šilumą ir drėgmę, per karščius juos galima išvysti netgi lauke. Kaip kovoti su tarakonų ordomis? „Tarakonų draugiją savo bute kentėme apie 10 metų. Karas su jais mūsų šeimai kainavo mažiausiai 500 litų“, – pasakojo 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas inžinierius Vidmantas Ardzijauskas. Tarakonus žmonės dažniausiai parsiveža iš kitų vietų arba jie atplūsta iš kaimynų butų, rūsių.
Kaip pasistatyti gerą ir patvarią pirtį
Po sunkios ir įtemptos darbo savaitės atsipalaiduoti pirtyje – vienas malonumas, ypač jei pirtimi pasimėgauti gali kada tik panorėjęs. Daugelis lietuvių pirtis statosi užmiestyje esančiose sodybose ar nuosavuose namuose prie vandens telkinio. Yra ir tokių, kurie pirtimis mėgautis gali neišėję iš savo buto, net ir paskutiniame daugiabučio aukšte. Specialistai teigia, kad savo rankomis įsirengti pirtį nėra sudėtinga. Tiesiog prieš statant pirtį, derėtų išsiaiškinti pagrindines taisykles, kad vėliau netektų taisyti savo klaidų.
Tarp dizaino konkurso favoritų – kiliminės plytelės
Dizaino savaitėje vykęs interjero ir baldų centro „Domus galerija“ bei „Interjeras.LT“ dizaino konkursas „Rekomenduojame kokybę“ turi nugalėtojus. Ekspertų kategorijoje geriausiais pripažinta prestižinio gamintojo „Villeroy & Boch“ vonios kambario įrangos priedų kolekcija „Joyce“, o publikos favoritu tapo novatoriškas produktas – kiliminės plytelės „Scale Living“. „Šiemet konkurse buvo stipri konkurencija, nes jame dalyvavo daug išskirtinių dizaino eksponatų, tarp kurių buvo ne vienas pasaulinio garso dizainerių darbas“, – sako „Domus galerijos“ rinkodaros vadovė Agnė Brūzgė.
Šiaulių menininkų kalvė – ant nuodų ežero
Šiaulių menų fabriko skandalų puokštė pasipildė dar vienu. Paaiškėjo, kad šį projektą stumiantys veikėjai kažkodėl nutylėjo apie telkšančią milžinišką mirtinai pavojingų nuodų sankaupą. Šiaulių miesto savivaldybė buvusio „Elnio” fabriko teritorijoje nori įkurti ne tik Menų fabriką, bet ir Pramonės įdomybių parką. Bet prieš pustrečių metų padaryti tyrimai parodė, kad dirvožemis ir gruntiniai vandenys yra užteršti nuodais – sunkiaisiais metalais ir naftos produktais.
Rojus – penkiolikoje kvadratinių metrų
Pirtis, svečių namelis, repeticijų patalpa ar netgi mažytė koplytėlė. 15 kv. metrų ploto ir ne aukštesnius kaip trijų metrų aukščio sodo namelius švedai vadina frigebudais. Norint sodo sklype pasistatyti mažytį namelį jokių leidimų nereikia. Palyginti su daugumos lietuvių sodo nameliais, švediški atrodo maži. Mūsų šalyje galima be specialaus leidimo statyti sodo namus, kurių bendrasis plotas gali siekti iki 80 kvadratinių metrų, o aukštis – iki 8,5 m. Tokiam namui reikia tik rašytinio vyriausiojo savivaldybės architekto pritarimo.
Perkantiems būstą lietuviams svarbiausia išlieka jo kaina
Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų svarbiausias kriterijus perkant būstą tebėra jo kaina, skelbia atsigaunančią nekilnojamojo turto rinką išanalizavęs „Swedbank“.
Beveik visi brangiausi rajonai Lietuvoje - Vilniaus mieste
Kauno ir Klaipėdos miestų senamiesčiuose parduodamų butų kainos mažesnės negu Vilniaus miegamuosiuose rajonuose – Karoliniškėse, Pilaitėje ar Lazdynėliuose. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai išskyrė brangiausių Lietuvos rajonų dešimtuką. Jame net devyni Vilniaus ir tik vienas Klaipėdos rajonas – Mažasis kaimelis.
Pradedami Kauno logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbai
Gegužės 23 d. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (toliau – Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Darbus UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. Lt. Projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Alytuje po dešimtmečio pertraukos atidarytas naujas biurų centras
Ketvirtadienį Alytuje atidarytas naujas 1 100 kv. m. biurų centras – tai pirmasis po dešimtmečio pertraukos Dzūkijos sostinėje iškilęs modernus administracinis stiklinis pastatas.
Pirmasis Vilniaus dangoraižis trisdešimtmetį šventė be krikštatėvių
Pateikdami pirmojo Lietuvoje dangoraižio projektą tuometės valdžios įvertinimui jo autoriai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai buvo ramūs. Jie nebijojo audringos reakcijos, mat prie braižymo lentos stojo tik tada, kai buvo atlikta išsami statybvietės aukščio studija, kai buvo tiksliai paskaičiuota, kiek aukštų jie galintys projektuoti. Prieš tridešimt metų broliams buvo leista į dangų kilti 20 aukštų. Viešbučio istoria prasidėjo 1963 metais.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|