Medininkų žudynių aukas prisimenanti Lietuva žada iki galo siekti teisingumo iš Rusijos 
(34)
Medininkų žudynių aukas antradienį pagerbę Lietuvos valdžios atstovai ir aukų artimieji žada iki galo siekti teisingumo iš Rusijos, kuri atsisako išduoti šiuo karo nusikaltimu įtariamus savo piliečius.
Prieš 21 metus nužudytų septynių pareigūnų atminimas ceremonijoje tylos minute, gėlėmis ir kalbomis buvo pagerbtas prie memorialo Medininkuose, kur iki šiol stovi nužudytų pasieniečių namelis.
Minėjime dalyvavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sakė, jog Lietuva neturi teisės pritildyti savo balso reikalaudama, kad Maskva išduotų karo nusikaltimu įtariamius omonininkus.
„Mes turime ir toliau aiškiai ir tiesiai kalbėti pasauliui apie tą neteisybę, brutalumą ir žudynes, kurias įvykdė okupantai“, - sakė prezidentas.
Kartu V. Adamkus pripažino netikintis, kad dabartinė Rusijos valdžia netrukus pakeistų savo požiūrį, nes, jo nuomone, šiandieninė Rusija primena buvusią sovietinę diktatūrą.
„Ne, netikiu. Netikiu bet kokiomis kalbomis, kad štai mes turime naują Rusiją, demokratinius principus pripažįstančią Rusiją. Taip, yra pasipriešinimas, jaunoji karta rodo pirmuosius žingsnius. Bet žiūrint iš valdžios padėties, Rusijos pozicija šiandien nė kiek nesikeičia nuo buvusios brutalios sovietinės diktatūros“, - kalbėjo V.Adamkus, atsakydamas į klausimą, ar tiki, kad Rusija pakeis požiūrį.
Ceremonijoje prie pusiau nuleistos valstybės vėliavos kalbėjęs Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas Medininkų žudynes pavadino žiauriu karo nusikaltimu, ir taip pat teigė, kad Rusija keičiasi lėtai.
„Medininkai vis dar kraujuojanti mūsų valstybės žaizda, kurią išgydyti galėtų tik teisingumas. Deja, Rusija keičiasi lėtai, o cinizmo persmelktame dabarties pasaulyje teisingumas ne visada pageidaujamas“, - sakė parlamento atstovas.
Tai pakartojo ir vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, kuris teigė, kad Lietuvai „yra esminis įsipareigojimas - atstatyti teisingumą“.
Vienintelis per žudynes gyvas likęs Tomas Šernas pabrėžė, kad didysis teisingumas bus tik tuomet, kai Rusija ir Lietuva vienodai įvertins šį nusikaltimą.
„Didysis teisingumas priklauso nuo mūsų visų. Visi turime stengtis, kad su Rusija rastume bendrą kalbą dėl elementarių dalykų ir dėl tokių skaudžių dalykų kaip karo nusikaltimai“, - sakė T.Šernas.
Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas policijos ir muitinės pareigūnai.
Dėl šio nusikaltimo kol kas nuteistas tik vienas asmuo - pernai pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį Konstantiną Michailovą (Nikuliną) įkalino iki gyvos galvos.
Lietuvos prokurorai dėl nusikaltimo taip pat kaltina dar tris omonininkus - Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką ir Aleksandrą Ryžovą. Jiems išduoti Europos arešto orderiai. Maskva įtariamuosius išduoti atsisako.
Žuvusio Muitinės departamento pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnus Šarūnas, kuris tėvo neteko būdamas pusės metų amžiaus, sakė tikįs, kad kaltieji galų gale atsakys už savo veiksmus. 2 psl. >>
(34)
Paberžėje aidėjo titnaginių šautuvų griausmas
19|
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.) pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai: prieš 150 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai ir Lietuvos partizanai.
Garsiausi viduramžių žudikų teismų procesai
Europos viduramžių istorija paskendusi daugybėje paslapčių. Iki mūsų dienų liko daug neatsakytų klausimų bei iki šiol neįmintų mįslių. Kraupios žmogžudystės bei kiti serijiniai nusikaltimai – tai ne tik liūdna mūsų laikų realija, bet ir viduramžių istorijoje pasitaikantys reiškiniai. Tiesa, čia būtina paminėti vieną svarbų skirtumą. Jeigu mūsų laikais žiaurių sadistų bei serijinių žudikų tapatybė dažniausiai būna tiksliai nustatyta, tai apie viduramžius to negalima pasakyti, kadangi tais laikais egzistavo kiek kitokia teisingumo samprata. Ne visi, viduramžiais nuteisti už baisius nusikaltimus, galėjo būti iš tiesų kalti.
Viltis dėl A. Hitlerio laiškų išsisklaidė
Katharina Wagner, viena iš legendinio Bairoito festivalio, skirto jos proseneliui Richardui Wagneriui, vadovų, sekmadienį išsklaidė viltis, kad gali būti publikuotas Adolfo Hitlerio ir Wagnerių šeimos susirašinėjimas.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
Klaipėdoje - jachtos „Lietuva“ žygio per pasaulio vandenynus paminėjimas
Pernai kukliai prisiminę legendinės jachtos „Lietuva“ palydų į pirmąją šalies jūrinio buriavimo istorijoje kelionę aplink Žemės rutulį 20-ąsias metines klaipėdiečiai nusprendė atsigriebti - šeštadienį uostamiestyje vyks šio daugiau kaip metus trukusio žygio pabaigai skirtos iškilmės.
Osakos meras: „JAV kariai per okupaciją išnaudojo japones“
Osakos meras penktadienį atsikirto savo kritikams Jungtinėse Valstijose dėl jo pastabų apie sekso vergiją karo metais ir pareiškė, kad amerikiečių kariai per septynerius metus trukusią okupaciją išnaudojo japonų moteris.
Po R. Kalantos susideginimo kilusi represijų banga griovė ir patį režimą
Prieš 41 metus Kaune, Muzikinio teatro sodelyje susideginus prieš sovietų režimą protestavusiam 19-mečiui R. Kalantai, kilo ne tik stichiška jaunimo pasipriešinimo banga, bet ir sulaukta drastiško atsako iš režimo pusės. Vytauto Didžiojo universiteto politologas, dr. Rytis Bulota mano, jog kaip atsakas pasipylusios represijos, roko muzikos bei jaunimo kultūros draudimas prisidėjo prie sovietų režimo žlugimo.
Istorija apie karių sekso verges nepatiko ir Pekinui, ir Tokijui
Japonijos vyriausybė antradienį stengėsi atsiriboti nuo vieno iškilaus politiko pareiškimo, kad vadinamosios paguodos moterys per Antrąjį pasaulinį karą atliko „būtiną“ vaidmenį, palaikant japonų karių parengtį.
Sovietinės katastrofos, kurias valdžia bandė nuslėpti
Visi puikiai žino, kaip sovietinė valdžia rūpinosi žmonėmis tais laikais, kai visi turėjo darbą, ėdė apsirydami bulkutėmis po tris kapeikas, užsikąsdami jas natūraliomis dešromis (nes dabar tokių nėra, o vien tik chemikalai), ir visas maistas buvo švarus, be jokių priedų ar chemijos, gamtos tais laikais niekas neteršė. Tačiau Sovietų sąjungos istorija turi daug bjaurių žaizdų, kurios buvo slepiamos nuo visuomenės. Tai Černobylio sprogimui prilygstančios katastrofos, kuriose žuvo, apsinuodijo arba radiacijos buvo paveikti šimtai tūkstančių žmonių.
Cenzūros slėgį palengvindavo statinaitė alaus
Sovietinės virtuvės dydžio kambarėlyje kelią pradėjo Lietuvos televizija. Bet iš ekrano išgirsti lietuvišką žodį anuomet jau atrodė stebuklas, kaip ir pats televizijos aparatas. Nors buvo daug kalbama apie primilžius fermose, rodomi akmeniniai komunistų vadų veidai, bet televizija ir radijas okupacijos metais išlaikė tautinę savastį. Apie tai ketvirtadienį prisiminė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veteranai, techninio skurdo ir politinės cenzūros sąlygomis pakloję kelią dabartinėms Lietuvos televizijos, kino, estrados žvaigždėms.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|