Medininkuose nužudytų pareigūnų atminimą temdo teisėsaugos niekintojai
(157)
Prieš 21 metus Medininkuose septyni muitinės ir policijos pareigūnai paaukojo gyvybes gindami postą institucijos, kuri netrukus tapo korupcijos ir lengvo pasipelnymo simboliu. Prokurorai dar dėlioja taškus dviejų dešimtmečių byloje, istorikai ir politikai aiškinasi, kodėl gynėjų krauju aplaistytos valstybės institucijos dabar niekinamos.
Medininkų muitinės postą saugojusius pareigūnus pakirto sovietų smogikų kulkos. P.Lileikis
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Sovietų smogikų išpuolis Medininkuose 1991 m.: nužudyti 7, sunkiai sužeistas 1 pareigūnas. P. Lileikis.
Norėdami nukreipti dėmesį nuo Medininkų žudynių, omonininkai surengė provokaciją prie 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. P. Lileikis.
Norėdami nukreipti dėmesį nuo Medininkų žudynių, omonininkai surengė provokaciją prie 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. P. Lileikis
Omonininkai detonavo sprogmenis prie Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. P. Lileikis.
Omonininkai detonavo sprogmenis prie Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. P. Lileikis.
Omonininkai detonavo sprogmenis prie Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. P. Lileikis.
Fotografas Paulius Lileikis 1991 metų liepos 31 dienos rytą skubėjo į sostinės L. Sapiegos gatvę. Ten buvo įsikūręs sovietų 42-osios divizijos štabas. Reporteris žinojo, kad ten paryčiais nugriaudėjo sprogimas.
Tačiau šis sprogimas buvo tik jaunos Lietuvos valstybės priešų triukas, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrojo įvykio: sovietų milicijos ypatingojo padalinio (OMON) būrys užpuolė Medininkų muitinės postą, nušovė septynis mūsų pareigūnus, vieną sunkiai sužeidė.
Kai P. Lileikis atvažiavo į Medininkus, lauke gulėjo tik vienas nukautasis, kitų kūnai sukrauti į sunkvežimį, o gyvas likęs Tomas Šernas išvežtas.
„Po sausio 13-sios įvykių tais pačiais metais Medininkų tragedijos vaizdai buvo kraupiausi, kokius esu matęs ir įamžinęs savo gyvenime“, – dabar prisimena fotografas.
Didvyriai virto kyšininkais
Per 20 metų didelės Lietuvos visuomenės dalies požiūris į muitininkus, policininkus ir kitus teisėsaugos sistemos darbuotojus pasikeitė iš esmės ir į blogąją pusę. Nusivylusiųjų akyse iš laisvės gynėjų jie virto kyšininkais, smurtininkais.
Po violetine vėliava susibūrę protestuotojai ragina apskritai sugriauti teisėsaugos struktūras kaip neva kiaurai perpuvusias, nebeatliekančias savo uždavinių. Kruvinais 1991-siais Lietuvos vyriausybei vadovavęs Gediminas Vagnorius mano, jog dėl blogėjančio teisėsaugininkų įvaizdžio kaltė tenka ir dabartinei valdžiai.
„Pareigūnai gauna labai mažus atlyginimus, tai nepadeda kovoti su kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybinėmis. Gatvėse piketuojantys policininkai nedidina tikėjimo teisėsaugos pajėgumu užtikrinti saugų gyvenimą", – aiškino G. Vagnorius. Tačiau jis mano, kad per 21 metus Lietuvos teisėsauga, ypač jėgos struktūros, ne degradavo, atvirkščiai – apsivalė morališkai, tapo profesionalesnė: „Taip galiu pasakyti visų pirma apie kariuomenę, taip pat ir apie policiją, muitinę. Teigiami poslinkiai teisėsaugos sistemoje įvyko, kai Lietuva tapo NATO, ES dalimi. Niekinti mūsų valstybės teisėsaugą gali tik tie, kurie nenori matyti pažangos, pokyčių į gerąją pusę".
Pavojingos politikų intrigos
Į klausimą, kodėl dalis Lietuvos nenori matyti teigiamų reiškinių teisėsaugoje ir jų akyse prie Medininkų žuvusių pareigūnų auka tampa beprasmė, pabandė atsakyti istorikas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
„Yra objektyvių priežasčių. Per du su puse metų iš muitinės ir pasienio apsaugos tarnybų įtariant kyšininkavimu ir kitais tarnybiniais nusikalstamais išėjo 150 pareigūnų. Bet yra ir kita medalio pusė: per metus su teisėsauga susiduria 25 tūkstančiai piliečių. Nežinau kokiai jų daliai, bet turbūt dideliai, šie susidūrimai nelabai patinka. Iš čia irgi kyla tie vadinamieji protesto balsai, polinkis visą teisėsaugą maišyti su žemėmis“, – kalbėjo A. Anušauskas. 2 psl. >>
Patikrinkite ar teisingai įvedėte savo el. pašto adresą.
(157)Stalino terorą tiriantį vokietį K. Schlögelį sužavėjo Maskva
Vokiečių istorikas Karlas Schlögelis kantriai, išsamiai rekonstravo stalininio režimo stiprėjimą, jo virsmą totaliniu teroru, kuris lemtingais 1937–taisiais nusinešė pusantro milijono žmonių gyvybes. Knygoje „Teroras ir svajonė“ jis atskleidžia žiaurią ir absurdišką Maskvos tikrovę.
Britai pradėjo iš vandenyno ištraukto bombonešio konservavimo darbus
Didžiosios Britanijos ekspertai antradienį pradėjo jūros polipų, dumblių ir nuosėdų šalinimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių lėktuvo bombonešio, kuris vandenyno dugne išgulėjo daugiau nei 70 metų. Lėktuvo „Dornier -17 Do-17“ liekanos buvo rastos Gudvino Sandse prie pietrytinės Anglijos pakrantės ir iš lėto iškeltos iš vandens birželio 10 dieną.
Tarybinis Holivudas: apie stebuklus ir pabaisas
Kiekviena despotiška valdžia jaučia, kad jai gresia pavojus, jei tik neužvaldys ir vaizdų, kartu įgydama galimybę juos užtušuoti ir kurti naujus vaizdų pasaulius. O kadangi audringaisiais 1937 metais filmų pasaulis anaiptol nebuvo ramus ir nuošalus „draustinis“, tai čia visiškai išdilo ribos, skiriančios faktus ir fikcijas, tikrovę ir fantaziją, pasakas ir siaubo istorijas.
XX amžiaus avantiūros
Skrydžių karštligė buvo ne tarybinis, o tarptautinis reiškinys. Po geležies amžiaus ir geležinkelių amžiaus lėktuvas tapo greitėjimo ir modernėjimo simboliu. Pasaulio transporto žemėlapiuose atsirado naujų maršrutų – tai buvo transkontinentiniai aviacijos maršrutai, kurie apraizgė Žemės rutulį ir sumažino jį. Civilinė aviacija plėtojosi neįtikėtinai greitai, ir žmonės vos nepamiršo, kad lėktuvai ėmė sparčiai tobulėti per Pirmąjį pasaulinį karą.
Parodomasis tarybinis pasaulis
Ko gero, niekada labiau neišryškėjo ieškojimai, mėginimai ir eksperimentai, drebinę tarybinę architektūrą dar 1937 metais, kaip per blaškymąsi dėl Sąjunginės žemės ūkio parodos apipavidalinimo. Ir, ko gero, niekur nebuvo atkaklesnio užmojo sukurti naują, sintetinį stilių nei ten, kur žadėta parodyti tautų ir jų kultūrų įvairovę.
Amerikiečiai Europą vadavo, o barbarai iš Rytų – grobė
Pamatęs Kauno centru riedančius tankus ir šarvuotus automobilius poeto Kazio Binkio sūnus Gerardas ne tik neišsigando, bet ir apsidžiaugė. Juk ne kiekvieną dieną šalia tavo namų važiuoja tankai! Berniukas nusprendė įdomų vaizdą parodyti tėvui. Tačiau poetas nuliūdo. Nuo Parodos kalno stebėdamas Kauno gatvėmis riedančius sovietų tankus K. Binkis tyliai ištarė: „Nebėra Lietuvėlės“. Mūsų šalį užplūdo barbarai iš Rytų. Tai įvyko 1940 metų birželio 15 dieną. Lietuva pirmą kartą buvo okupuota sovietų.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
V. Landsbergis: „Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą - ilgas ir kantrus darbas“
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Matematinis ir vertybinis požiūris į genocidą
Biudžetinės įstaigos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė pasiūlė istorikams ir teisininkams sugalvoti tikslesnį, tinkamesnį, politiškai korektiškesnį Baltijos šalių sovietinės okupacijos pasekmių apibūdinimą, nes ES, Europos Tarybos ir įvairių tarptautinių tolerancijos organizacijų nuomone, masines lietuvių šeimų tremtis į Rusijos šiaurę, vaikų atplėšimą nuo tėvų dar tremtinių vagonuose, suimtų Lietuvos laisvės kovotojų kankinimą ir jų palaikų niekinimą nepaisant Ženevos konvencijų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais per stipru vadinti genocidu.
Rusijos istorikai Kremliaus užsakymu kuria vadovėlį, nutylintį stalinizmo represijas
Rusija susirūpino, kad istorija šalies mokyklose būtų dėstoma pagal vieną teisingą valdžios aprobuotą požiūrį, panašiai, kaip sovietiniais laikais. Tuo tikslu rengiamas Rusijos istorijos vadovėlis, ypatingą dėmesį skiriant „diskutuotinų“ klausimų išaiškinimui, tokių, kaip, pavyzdžiui, stalinizmo laikų represijos, ir nurodant mokytojams, kaip „teisingai“ juos nušviesti. Stalino vaidmenį rekomenduojama nagrinėti sąsajose su „vienos partijos diktatūros ir vienvaldystės įvedimu“, neužsimenant apie stalinistinių represijų mastą ir susilaikant nuo jų vertinimo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |













