Žydų gelbėtojo švedo R. Wallenbergo dingimas Sovietų Sąjungoje tebėra mįslė 
(12)
Praėjus daugiau nei 67 metams po dešimtis tūkstančių žydų nuo nacių vykdyto Holokausto išgelbėjusios Švedijos diplomato Raoulio Wallenbergo dingimo Sovietų Sąjungos kalėjimuose, jo likimas tebėra gaubiamas paslapties, nors dešimtmečius buvo mėginama išsiaiškinti tiesą.
Jeigu tebebūtų gyvas, R. Wallenbergas, kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išgelbėjo tūkstančius žydų nacių okupuotoje Vengrijoje, šeštadienį švęstų savo 100-ąjį gimtadienį.
Tačiau jis buvo suimtas į Vengriją įsiveržusių Sovietų Sąjungos pajėgų 1945 metų sausį, išsiųstas į Maskvą ir, kaip teigia oficialūs Rusijos šaltiniai, mirė viename sostinės kalėjime 1947 metais.
Tačiau iki šiol neatsirado jokių dokumentų, patvirtinančių R. Wallenbergo mirtį tais metais, o pranešimų apie esą pastebėtą šį švedą sovietų kalėjimuose buvo gaunama iki 9-ojo dešimtmečio, todėl kai kas tiki, kad jis gali tebebūti gyvas.
R. Wallenbergas paskutinį kartą buvo neabejotinai matytas gyvas 1945 metų sausį, kai jis savo bendradarbiams Budapešte pranešė, jog vyksta į Debreceną kartu su savo vairuotoju Vilmosu Langfelderiu susitikti su į Vengriją plūstančios Raudonosios armijos vadais.
R. Wallenbergas buvo suimtas sovietų kontržvalgybos tarnybos „Šmerš“ („Smert špionam“ - „Mirtis šnipams“) pagal Sovietų Sąjungos gynybos komisaro pavaduotojo Nikolajaus Bulganino pasirašytą arešto orderį.
Diplomato arešto priežastis yra dar viena mįslė, nors kai kurie istorikai atkreipia dėmesį į R. Wallenbergo ryšius su CŽV ir ankstesnius darbinius kontaktus su nacių pareigūnais.
Jis buvo išvežtas į Maskvą traukiniu, tačiau patikimų ir viešai prieinamų dokumentų apie tolesnį švedo likimą praktiškai neišliko.
Tikimybė, kad Maskva galimai tebeslepia svarbius dokumentus, įrodančius, kad R. Wallenbergą nužudė Josifo Stalino režimo slaptosios tarnybos, seniai kursto pasipiktinimą tarp Švedijos ir Rusijos ekspertų bei didina jo šeimos kančias.
„Rusijai tai tebėra opi tema. Tačiau faktas, kad Wallenbergas buvo nužudytas“, - sakė organizacijos „Memorial“, kovojančios dėl istorinės atminties Rusijoje, direktoriaus pavaduotojas Nikita Petrovas.
„Wallenbergo likimas nežinomas, Tačiau pripažinimas, jog jis buvo nužudytas, yra tai, ko Rusija, regis, nepajėgi padaryti. Dokumentai egzistuoja, ir Rusija privalo juos paskelbti, kad baigtų šią bylą“, - pridūrė jis.
Oficialūs paaiškinimai apie R. Wallenbergo dingimą prasidėjo nuo akivaizdaus melo: sovietų kontroliuojamas Vengrijos radijas paskelbė, kad nacių šalininkai jį nužudė pakeliui į Debreceną.
Vėliau Sovietų Sąjunga patvirtino Stokholmui, kad R. Wallenbergas yra gyvas Maskvoj, bet jokių jo vėlesnių pėdsakų nebeaptinkama.
Per vadinamąjį „atlydį“ į valdžią atėjus J. Stalino įpėdiniui Nikitai Chruščiovui Sovietų Sąjunga 1957 metais paskelbė KGB būstinėje Lubiankoje veikusio kalėjimo ligoninės vadovo Smolcovo pasirašytą dokumentą.
Dešimtmetį paslaptyje laikytame dokumente sakoma, kad R. Wallenbergas mirė Lubiankoje nuo širdies 1947 metų liepos 17 dieną. 2 psl. >>
(12)
Stalino terorą tiriantį vokietį K. Schlögelį sužavėjo Maskva
Vokiečių istorikas Karlas Schlögelis kantriai, išsamiai rekonstravo stalininio režimo stiprėjimą, jo virsmą totaliniu teroru, kuris lemtingais 1937–taisiais nusinešė pusantro milijono žmonių gyvybes. Knygoje „Teroras ir svajonė“ jis atskleidžia žiaurią ir absurdišką Maskvos tikrovę.
Britai pradėjo iš vandenyno ištraukto bombonešio konservavimo darbus
Didžiosios Britanijos ekspertai antradienį pradėjo jūros polipų, dumblių ir nuosėdų šalinimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių lėktuvo bombonešio, kuris vandenyno dugne išgulėjo daugiau nei 70 metų. Lėktuvo „Dornier -17 Do-17“ liekanos buvo rastos Gudvino Sandse prie pietrytinės Anglijos pakrantės ir iš lėto iškeltos iš vandens birželio 10 dieną.
Tarybinis Holivudas: apie stebuklus ir pabaisas
Kiekviena despotiška valdžia jaučia, kad jai gresia pavojus, jei tik neužvaldys ir vaizdų, kartu įgydama galimybę juos užtušuoti ir kurti naujus vaizdų pasaulius. O kadangi audringaisiais 1937 metais filmų pasaulis anaiptol nebuvo ramus ir nuošalus „draustinis“, tai čia visiškai išdilo ribos, skiriančios faktus ir fikcijas, tikrovę ir fantaziją, pasakas ir siaubo istorijas.
XX amžiaus avantiūros
Skrydžių karštligė buvo ne tarybinis, o tarptautinis reiškinys. Po geležies amžiaus ir geležinkelių amžiaus lėktuvas tapo greitėjimo ir modernėjimo simboliu. Pasaulio transporto žemėlapiuose atsirado naujų maršrutų – tai buvo transkontinentiniai aviacijos maršrutai, kurie apraizgė Žemės rutulį ir sumažino jį. Civilinė aviacija plėtojosi neįtikėtinai greitai, ir žmonės vos nepamiršo, kad lėktuvai ėmė sparčiai tobulėti per Pirmąjį pasaulinį karą.
Parodomasis tarybinis pasaulis
Ko gero, niekada labiau neišryškėjo ieškojimai, mėginimai ir eksperimentai, drebinę tarybinę architektūrą dar 1937 metais, kaip per blaškymąsi dėl Sąjunginės žemės ūkio parodos apipavidalinimo. Ir, ko gero, niekur nebuvo atkaklesnio užmojo sukurti naują, sintetinį stilių nei ten, kur žadėta parodyti tautų ir jų kultūrų įvairovę.
Amerikiečiai Europą vadavo, o barbarai iš Rytų – grobė
Pamatęs Kauno centru riedančius tankus ir šarvuotus automobilius poeto Kazio Binkio sūnus Gerardas ne tik neišsigando, bet ir apsidžiaugė. Juk ne kiekvieną dieną šalia tavo namų važiuoja tankai! Berniukas nusprendė įdomų vaizdą parodyti tėvui. Tačiau poetas nuliūdo. Nuo Parodos kalno stebėdamas Kauno gatvėmis riedančius sovietų tankus K. Binkis tyliai ištarė: „Nebėra Lietuvėlės“. Mūsų šalį užplūdo barbarai iš Rytų. Tai įvyko 1940 metų birželio 15 dieną. Lietuva pirmą kartą buvo okupuota sovietų.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
V. Landsbergis: „Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą - ilgas ir kantrus darbas“
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Matematinis ir vertybinis požiūris į genocidą
Biudžetinės įstaigos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė pasiūlė istorikams ir teisininkams sugalvoti tikslesnį, tinkamesnį, politiškai korektiškesnį Baltijos šalių sovietinės okupacijos pasekmių apibūdinimą, nes ES, Europos Tarybos ir įvairių tarptautinių tolerancijos organizacijų nuomone, masines lietuvių šeimų tremtis į Rusijos šiaurę, vaikų atplėšimą nuo tėvų dar tremtinių vagonuose, suimtų Lietuvos laisvės kovotojų kankinimą ir jų palaikų niekinimą nepaisant Ženevos konvencijų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais per stipru vadinti genocidu.
Rusijos istorikai Kremliaus užsakymu kuria vadovėlį, nutylintį stalinizmo represijas
Rusija susirūpino, kad istorija šalies mokyklose būtų dėstoma pagal vieną teisingą valdžios aprobuotą požiūrį, panašiai, kaip sovietiniais laikais. Tuo tikslu rengiamas Rusijos istorijos vadovėlis, ypatingą dėmesį skiriant „diskutuotinų“ klausimų išaiškinimui, tokių, kaip, pavyzdžiui, stalinizmo laikų represijos, ir nurodant mokytojams, kaip „teisingai“ juos nušviesti. Stalino vaidmenį rekomenduojama nagrinėti sąsajose su „vienos partijos diktatūros ir vienvaldystės įvedimu“, neužsimenant apie stalinistinių represijų mastą ir susilaikant nuo jų vertinimo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|