J. Šikšnelis: „Rašytojas dvasiniu autoritetu tampa tik pasimiręs“ 
(6)
„Rašyti pradėjau brandaus amžiaus, taip rašoma biografijoje. Tai leido išvengti istorinių pervartų, nerašyti Ezopo kalba, nerašyti į stalčius, nepažinti glavlitiškų pamokymų skonio, viso to, kuo didžiuojasi, o dažnai net piktnaudžiauja, mano kartos rašytojai. O kodėl pradėjau? Negaliu be šypsenos atsakyti į šį klausimą, todėl pasitelksiu mėgstamą Umberto Eco: „Rašoma iš paniekos savo kolegoms, kad laikas nuo laiko turėtum ką paskaityti“, – svarstė Juozas Šikšnelis.
Šis 62 metų rašytojas tiek savo pavarde, tiek Raido Dubrės slapyvardžiu išleido daugybę istorinių, detektyvinių, nuotykinių romanų. Naujausias – šiemet pasirodęs „Banga atgal negrįžta“. J. Šikšnelis – ne tik rašytojas. Jis drožia iš medžio ir kala iš akmens skulptūras, nors turi tik kairiąją ranką. J. Šikšnelis atsakė į lrytas.lt klausimus.
– Kaip jūs, rašytojas, jaučiatės šiuolaikinėje visuomenėje? Ką šiais laikais reiškia būti rašytoju?
– Nežinau, ką reiškė būti rašytoju anuomet, kai juo nebuvau, bet dabar, bijau, nieko nereiškia. Kuo gali būti rašytojas šiuolaikinei visuomenei? Dvasiniu autoritetu, kur karaliauja kriminaliniai autoritetai? Rašytojas dvasiniu autoritetu tampa tik pasimiręs – tada prasideda jo garbstymas ir garbinimas. Ir tai ne visiems, vertuosius kaip mat pamiršta. Kita vertus, nereikia, kad rašytojai imtų kažką reikšti visuomenėje. Tegul jie būna reikšmingi kiekvieno juos skaitančiojo sąmonėje.
Šiaip ar taip, jaučiuosi normaliai, nes niekada ir niekur dar nesu prisistatęs: aš rašytojas. Jeigu žmonės mane pažįsta iš kūrinių – puiku, neprieštarauju; jei nežino, kas esu, irgi nesigriaužiu pirštų. Kaip rašytojas, niekada nesinešiojau akmens užantyje, kad išmalčiau langus valdžiai, nors iki tobulumo jai gerokai per toli. Niekada nekilo mintis kaltinti apeinančių mano kūrybą. Vadinasi, ne jiems kuriu. Jeigu mes, raštininkai, kaip sakydavo Juozas Aputis, pasirinkome šią lemtį arba ji mus pasirinko, tad kantriai melskimės, kad, anot Samuelio Becketto, žodžiai mūsų neapleistų...
Rašytojas – tragiškai vieniša figūra, pašaukta atkentėti (ne atpirkti!) už žmonijos ydas.
– Kokiu savo kūriniu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Be abejonės tuo, kurį kada nors sukursiu. Jeigu pasiseks... O šiaip po „Kryžiau žalio medžio“ (2000) vienas kritikas pareiškė: „Šikšnelis galėtų padžiauti plunksną, nes nieko daugiau nebeparašys“.
– Ar rašote kasdien? Kokiu paros metu jums geriausiai sekasi rašyti? Kiek valandų per parą rašote? Ar rašydamas klausotės muzikos?
– Įmantrių rašymo įpročių neturiu ir esu įsitikinęs: kada rašytojui pritrūksta minčių, jis pradeda kurti įmantrius rašymo ritualus, juk reikia figos lapelio prisidengti. Jeigu apima kūrybinis šišas – rašau kasdien: anksti ryte, prieš darbą ir vakare, po darbo. Esu vyturys, todėl lengva keltis anksti. Rašytojas privalo nuolat rašyti. Pauzės rašyme gali lemti kūrybinę krizę. Kitaip sakant, nuolat naudojama plunksna nerūdija.
– Kaip įsivaizduojate idealų skaitytoją? 2 psl. >>
(6)
M. Ondaatje: „Knygos rašymas – sveikatai kenksminga kelionė“
Ilgą laiką kanadiečių rašytojas Michaelas Ondaatje buvo vadinamas „rašytojų rašytoju“, o šis apibūdinimas gali reikšti ir „puikus“, ir „literatūriškas“, ir „sunkiai suprantamas paprastam žmogui“. Tačiau po „Anglo ligonio“ – „Man Booker“ premija apdovanoto romano ir „Oskarais“ apipilto filmo – sėkmės M. Ondaatje tapo tarptautine žvaigžde, ir kiekvienas naujas jo romanas sukelia daug šurmulio ir visada skiriasi nuo anksčiau parašytųjų.
Rašytojai S. Jio nėštumas suteikė galią kurti
Rašytojos Sarah Jio knygos patenka į dienraščio „New York Times“ perkamiausių knygų sąrašus. Romaną „Kovo žibuoklės“ leidinys „Library Journal“ išrinko geriausia 2011 metų knyga. Romano teisės paduotos daugiau nei dešimčiai šalių. S. Jio yra žurnalistė. Ji rašo apie sveikatą ir sportą. Kalbėdama apie rašymą, jauna moteris teigia, kad rašyti jai padėjo nėštumas. Tačiau trys vaikai - nemažai rūpesčių ir darbo. Apie savo kasdienybės iššūkius S. Jio pasakojo nuoširdžiai ir atvirai.
J. Tumasonytė: „Geros knygos plečia tikrovės ir žmogiškumo ribas“
„Rašau romaną apie romano rašymą. Jo pagrindinės veikėjos – egocentriška menininkė Kira ir homoseksuali jos dukra Dagnė“, – atskleidė Jurga Tumasonytė. Ši 24 metų rašytoja – kol kas vienos knygos autorė. 2011 m. ji laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą pirmosios knygos konkursą ir išleido debiutinį trumposios prozos rinkinį „Dirbtinė muselė“.
Nuskurdusi rašytoja J. Skablauskaitė idėjų romanui semiasi iš gyvenimo dugno
Mažesnį nei rašytojos Jolitos Skablauskaitės butą, ko gero, turi retas vilnietis. 8 kvadratiniuose metruose telpa visas kūrėjos gyvenimas. Ir tas butas - pačiame baisiausiame Vilniaus bendrabutyje. Kūrėja savo gyvenamąją aplinką vadina siaubo ir skurdo karalyste. Skroblų g. 15 esančiame bendrabutyje ne vienerius metus būdavo parduodamas pilstukas, kontrabandinės cigaretės, žiemą koridoriuose nuolat gyvena benamiai, o rūsyje, pasak J. Skablauskaitės, yra mirę keli valkatos, sirgę tuberkulioze.
Kiekvienas kūrinys yra šioks toks sąskaitų suvedinėjimas
„Žinau tik tiek, kad nebenoriu rašyti nei kritikos, nei publicistikos, nei eseistikos, tačiau jokių didingesnių užmojų ar planų neturiu. Arba nenoriu išduoti“, – taip apie savo kūrybinius planus kalba poetė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė, kuriai kovo 21 dieną sueis 33 metai. Prozos knygą „Sudie, mokykla“ ir poezijos knygą „Heterų dainos“ išleidusios kūrėjos eilėraščiai pateko į pernai prancūzų kalba išleistą 17 lietuvių poečių eilėraščių rinktinę „Coeurs ébouillantés“ („Nupilkytom širdim“).
A. Baltakis: „Mane glumina užsitęsęs knaisiojimasis istorijos sąvartyne“
„Pastaruoju metu mane retai aplanko mūza, dažniau tenka tvarkyti savo senus dalykus, – prisipažino poetas Algimantas Baltakis. – Todėl džiaugiuosi, kad leidykla „Alma litera“ ką tik išleido mano eilėraščių rinktinę „Pėsčias paukštis“, kurią kelis mėnesius kruopščiai ruošiau.“ 83 metų A. Baltakis taip pat planuoja paruošti dar vieną dienoraščių tomą, nes po dienoraščių knygos „Gimiau pačiu laiku“ (2008 m.) pasirodymo jis suvokė, kaip šio žanro knygų laukia skaitytojai ir leidėjai.
Rašytoja G. Viliūnė: „Apie knygų ir vaikų atsiradimo panašumus“
Nuostabus gimties stebuklas. Jų buvo du – dabar Girstautei 14, Vėjai – 13 metų. Mergaitės – didžiausias mano džiaugsmas ir paspirtis. Verkiau iš džiaugsmo ir išleidusi knygą. Pirmoji – „Vilniaus šventovės”, neseniai – ir antroji knyga – romanas „Karūna be karaliaus”.
D. Jazukevičiūtė: „Esu priversta dalyvauti išlikimo realybės šou“
„Ką tik knygynuose pasirodė toks nedidukas mano naujas romanas „Jo vardas Sibiras“. Apie ką jis? Apie ką gi dar – apie meilę ir mirtį. Kas krebžda mano galvoje, pasakoti neverta. Apie parašytus savo kūrinius kalbėti nėra lengva, o apie neparašytus – neįmanoma“, – teigė Dalia Jazukevičiūtė, paklausta, kokios naujų kūrinių idėjos šiuo metu sukasi jos galvoje. Šiai 60 metų poetei ir prozininkei atrodo, kad ji rašė visada. Lygiai taip, kaip jai atrodo, kad ji visada buvo. „Jeigu leistis į detales, pamenu, kad tada, kai nemokėjau rašyti, kurdavau ilgas, be pabaigos, pasakas, kurias pasakodavau savo seseriai prieš miegą. Mes beveik vienmetės“, – pasakoja rašytoja.
G. Aleksa: „Mūsų tauta nėra laisva, ji vėl tapo minia“
„Privalau pabaigti knygą ,„Tėvynė ir bohema. Didvyriai, kankiniai ir vienišiai“. Ryškėja poezijos rinkinio ir naujo romano kontūrai. Apie ką šitos knygos, tikrai nepasakosiu, nes, ką besakyčiau, vis viena meluočiau – mano sąmonėje susiklostę siužetai tikrai neatitiks galutinio varianto. Rašymas – ne malkų skaldymas, nors ir tos kartais skyla lengviau, o kartais sunkiau – viena pliauska būna storesnė, kita menkesnė“, – teigė Gasparas Aleksa, paklaustas, ką rašo šiuo metu.
M. Poisson: „Man nereikia visuomenės, nes ji trukdo ir spaudžia dirbti beprasmiškus darbus“
„Šiuo metu rašau knygą bibline tema. Tai nebus nei romanas, nei studija. Tai bus eseistika, užrašai paraštėse, mintys, kurias man pavyko pagauti ir užrašyti begyvenant mite“, – atskleidė Londone gyvenanti 64 metų rašytoja Mari Poisson (Marija Jurgelevičienė). Kartu su seserimi Sara Poisson (Rasa Čergeliene) ji išleido išties neįprastą romaną „Šabaš“.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|