Ar olimpinės žaidynės vienija lietuvių tautą? 
(4)
„Mums patriotizmo labai trūksta. Lietuvai jo trūksta kur kas daugiau nei Amerikai ar Rusijai. Esame maži ir kartais išsigąstame patriotizmo, kad jis netyčia netaptų šovinizmo apraiška“, – diskusiją apie olimpiadą ir tautines vertybes pradėjo dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Lietingą pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje visuomenės veikėjai filosofiškai svarstė – ar olimpiada vienija lietuvių tautą?
„Patriotiškumas ir lietuvybė man asocijuojasi su Lietuvos garbe. Šiuo metu Lietuvos garbė labiausiai propaguojama ir ginama olimpinėse žaidynėse“, - sakė Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė.
Moteris anksčiau manė, kad Lietuvoje per daug dėmesio yra skiriama sportui, kuris išaukština kūno kultą. Tačiau dabar ji drąsiai teigia, kad tarptautinėje erdvėje sportas labiausiai vienija ir pakelia tautą, o tai iliustruoja ir R. Meilutytės pavyzdys. Plaukikę moteris apibūdino kaip vieną pirmųjų ugninių stulpų, padėsiančių mums labiau skleisti lietuvybę ir tautiškumą.
Etnologas Libertas Klimka į sportą pažvelgė per kultūros ir lietuviško mentaliteto prizmę. Etnologas neabejoja, kad sportas yra kultūros dalis, o olimpinės varžybos alsuoja didingais ir dorais idealais.
„Garbingos kovos idealai labai svarbūs visame mūsų pasaulyje. Jeigu atsigręžtume į mūsų šaknis ir kultūros ištakas, pamatytume, kad doros ir moralės dalykai mums yra prigimtiniai. Žinoma, mūsų etninėje kultūroje yra ir daug fizinio pasirengimo. Kad ir piemenų ar bernų žaidimai“, - sakė L. Klimka.
Tiesa, etnologas turėjo ir kelis palinkėjimus auksą olimpinėse plaukimo varžybose nuskynusiai Rūtai Meilutytei.
„R. Meilutytei turiu vieną priekaištą. Visų pirma, norėčiau palinkėti, kad ji niekada nesutrumpintų savo gražios pavardės ir kad išmoktų Lietuvos himną. Tuo ji mūsų žiūrovus papirktų dar labiau“, – linkėjo L. Klimka.
Tapytojui Giedriui Kazimierienui olimpiada atrodo kaip renginys, suvienijantis visas pasaulio tautas. Jo nuomone, olimpinėse žaidynėse svarbiausia ne rezultatas, o grynoji sporto prasmė. Ją tapytojas apibūdina kaip begalinį tobulėjimą vienoje srityje.
Menininkas mano, kad tikrasis tautos susivienijimas būtų tuomet, kai išnyktų skirstymas į mūsų ir kitų komandas, o sirgaliai mėgautųsi reginiu, kaip gražiai priešininkų komandos žaidėjas deda į krepšį.
„Kas gali būti gražiau už jauną plaukiką, kuris keldamas bangą skrieja baseinu? Man atrodo, kad ne tiek svarbu, ar laimėjo mūsų komanda, ar ne. Reikia turėti jėgų palaikyti ir priešininko komandą. Juk kaip būtų gražu, jei mūsų sirgaliai palaikytų priešininko komandą už gražų metimą“, - susivienijimo idėją išsakė G. Kazimierėnas.
(4)
Pusiau emigravę žmonės, patriotizmas ir nykstanti miestų kultūra
Kiekviename Lietuvos mieste ir kaime yra šimtai ir tūkstančiai viena koja – čia, Lietuvoje, kita – ten, kur nors šiapus ar anapus Atlanto, gyvenančių, besimokančių, dirbančių, kuriančių ar tiesiog kelyje esančių tautiečių. Daugybė jų nedeklaruoja išvystantys Lietuvos ne tik todėl, kad svetur praleidžia mažiau nei šešis mėnesius per metus, bet ir dėl to, kad čia yra jų šeima, tėvynė, bendruomenė, jų tikrieji namai.
Degučių tvenkinyje gerai jaučiasi tik buožgalviai
Ketvirtadienis, birželio 6 diena, 13 val. 30 min. Vandens tiek pat mažai. Bet iš jo jau išrinktos žuvų dvėsenos. Gulbės, kuri dar šį pirmadienį plūduriavo vandens klane, jau nebematyti. Prie kranto aplink dvigeldžio moliusko kriauklę spiečiasi varlių buožgalviai. Kažkur šalimais uodega per vandenį pliaukšteli žuveliokas...
Sąjūdžio 25-mečiui - senų karikatūrų paroda
Lietuvos Respublikos Seime eksponuojama karikatūrų paroda iš 1990-1991 m. archyvo, skirta Sąjūdžio 25-mečiui.
Translyčio istorija: „Veidrodyje mačiau ne tai, ką norėjau matyti“
Sėdėdamas viešbučio kambaryje Škotijoje šnekučiavausi su dailiu, nekuo nuo kitų vaikinų neišsiskiriančiu Mantu (vardas pakeistas. – Red.). Pokalbį vaikinas pradėjo pasakodamas apie save, savo gyvenimą, kuris sulaukus dvidešimties pasikeitė iš esmės. „Dar būdamas dvylikos mąsčiau apie tai, kad matau veidrodyje ne tai, ką norėčiau matyti, ne tai, kaip aš jaučiuosi mąstydamas apie save, savo lytį“, – prisiminimais dalijosi vaikinas. Su Mantu susipažinome pernai, kai jaunuolis viename Žmogaus teisių aktyvistų organizuotų seminarų kalbėjo apie translyčių asmenų teises.
Donato Biliaus žvilgsniu: B. Vėsaitės skrydis ir krytis
Ant „kalakuto šlaunelės paslydusi“ ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pirmadienį paskutinį kartą užvers savo darbovietės duris. Per penkis su puse mėnesio atkreipti dėmesį į save ji tikrai suspėjo. Ministrė atėjo ir išeina griausmingai.
Sekso pagunda turkus gena į krepšinio arenas
Pro atvipusią lūpą ant bato galo tykšta seilė, išsiplėtusios akys seka vieną objektą, dėmesys sutelktas į ją – žavi šviesiaplaukė lietuvaitė žengia gatve Turkijoje. Akimis palydėję gražiąją Baltijos mergelę, jie grįžta į realybę. Vieni tęsia darbus, o drąsiausi, pagalandę liežuvį, vejasi merginą. Turkai nuo seno garsėjo kaip saldžialiežuviai, gebantys suvystyti naivias užsienietes. Nesu blondinė, bet kai kolegoms pasakiau, jog vykstu į Stambulą, sulaukiau šypsenos: „Tik būk gera, sugrįžk.“ Su garsiuoju turkų saldumu susidūriau jau viešbutyje. Vos užsiregistravus, vienas iš administratorių pasisiūlė palydėti iki kambario.
Trimatę pabaisą pradinukų kieme nupiešęs menininkas nebegąsdins vaikų
Menininko laisvė ar pradinukų ramybė? Kokie piešiniai tinka mokyklos kieme? Tokie klausimai skamba Šilutėje, kur Pamario pradinės mokyklos kieme atsirado piešinys - mumija, lendanti iš kanalizacijos šulinio. Akyse atgyjančią pabaisą pradinukų kieme nupiešęs 23-ejų šilutiškis Saulius Gudelevičius ateityje žada vaikų nebegąsdinti – tame pačiame kieme pieš gamtos motyvus. Jį nustebino mokyklos pedagogų reakcija į jaunimą itin sužavėjusį 3D piešinį. Sunerimę pradinukų mokytojai mėgino piešinį nutrinti, grasino kviesti policiją, kol galiausiai antradienio naktį meno kūrinį nuplovė lietus.
Reformos vainikas
Mes, ligoniai, drybsom namuose, o už durų rikiuojasi daktarų eilės. Su tomografais, rentgeno aparatais...
Donžuanas Airinas demonstruoja, kaip nuvilioti merginą nuo vaikino
11|
Susidomėjimas donžuano Airino pamokomis neslūgsta, tad jurbarkietis pateikia dar vieną pamoką. Kaip iki šiol parodė Airino pademonstruoti eksperimentai, gatvėje „kabintos“ merginos pačios nesuprato, kodėl savo telefoną nepažįstamam vaikinui pasakė. O ar sugebės Airinas nuvilioti merginą iš vaikinų kompanijos?
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|