Privačios nuosavybės sklype - valstybės interesas (26)

Būtent taip nutiko Renatei Izoldei Petz, Vilkaviškio rajone turinčiai žemės sklypą, į kurį įsiveržė valstybės įmonės Marijampolės regiono keliai ekskavatoriai ir čia ėmė kasti žvyrą. Nepaisant to, kad R.I. Petz turi visus sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, jame ramiai šeimininkauja valstybės įmonė ir ketina iš jo nusiknisti apie 4,4 ha žvyringo ploto, motyvuodama, kad jis priklauso žvyro karjerui, kurio parametrai buvo nustatyti dar 1986 metais ir pagal 1998 m. su Marijampolės apskrities administracija sudarytą nuomos sutartį VĮ Marijampolės regiono keliai jį turi teisę eksploatuoti 20 metų. Nors jau seniai nebėra Tarybų Lietuvos, o apskričių administracijos panaikintos, kai kurie seni „dokumentai“ tebevaržo piliečių teises.

Šiuolaikinė nacionalizacija

R.I. Petz tėvai ir seneliai – Lietuvos vokiečiai – prieš karą gyveno Šunskuose (Marijampolės sav.), kur turėjo nemažą 58 ha ūkį. Karo metais jie pasitraukė į Vokietiją, o jų žemė buvo nacionalizuota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, R.I. Petz nusprendė atgaivinti lietuviškas šaknis. Ji ėmėsi žygių gauti Lietuvos pilietybę.

Pilietybę Renatė gavo, tačiau, kol vyko visi biurokratiniai formalumai, tėviškės žemė Šunskuose buvo išdalyta kitiems, o vietoje jos pasiūlyta rinktis iš to, kas liko. Kadangi aplink viskas buvo privatizuota, teko dairytis kitose Marijampolės apskrities vietovėse, kur dar buvo niekam nereikalingų likučių – smėlynų, apaugusių savaiminiu mišku, pelkių... R.I. Petz 2007 m. buvo atmatuoti ir suformuoti sklypai Kalvarijos sav. Naujienėlės kaime bei Vilkaviškio r. Graužinių kaime. Renatė per daug nesisielojo dėl prastos žemės kokybės - mišku užsodino savaime pušelėmis beužželiantį plotą Kalvarijoje, o Graužiniuose nusprendė puoselėti natūraliai susiformavusį gražų kraštovaizdį, šioje vietoje sukurti akiai mielą poilsio kampelį.

Atmatuotasis sklypas vargu ar būtų suviliojęs lietuvį žemdirbį, mat iš 22,14 ha pelkė čia užima 4,6 ha, įvairūs menkaverčiai želdiniai – 2,36 ha, nenaudojama žemė – 0,79 ha, mišrių medžių miškelis – 9,50 ha ir pavienės pievelės – 4,89 ha. Tačiau Renate su vyru įvertino čionykštės natūralios gamtos grožį. Jie sutvarkė šlaitą, atvėrė gražią panoramą į vandens telkinį bei kitą krantą, pastatė dailią pavėsinę, surentė medinius laiptelius, kad būtų galima jais nusileisti prie vandens, pravalė takus pasivaikščiojimui.

„Tai darydami mes galvojome ne tik apie save, mat atvykstame į Lietuvą tik kelis kartus per metus, norime, kad ir kiti čia užsukę žmonės galėtų gėrėtis gražia gamta, maloniai pailsėti“, - tikino R.I. Petz. Ir išties tokių gamtos kampelių Lietuvoje vis mažėja, kur klykauja laukinės gervės, vaikus peri gulbės, pavasarį mėlynuoja žibuoklės... 2 psl. >>