Rokiškio ūkininko lauką nuo šernų aptvėrė medžiotojai 
(12)
Dvi dešimtys Rokiškio rajono Žiobiškio klubo medžiotojų savaitgalį neįprastai leido laiką – vyrai tvėrė tvorą, saugosiančią ūkininko kukurūzų lauką nuo šernų.
Per kelias valandas nutįso maždaug vieno kilometro ilgio tinklinė tvora. Tačiau tai – tik dalis pradėto darbo.
Dar liko aptverti apie 1,5 kilometro tinklo, apsaugosiančio derlių nuo kriuksinčių smaguriautojų.
Netoli Plunksnočių miško esantį ūkininko Almanto Šedžio 23 hektarų kukurūzų lauką jau ne pirmus metus niokoja šernai.
Pernai ūkininkas nebeapsikentęs kreipėsi į savivaldybę. Suskaičiavus paaiškėjo, kad šernai tame lauke pridarė 5 tūkst. litų vertės nuostolių.
Juos turėjo padengti Žiobiškio medžiotojų klubo nariai, kurių medžioklės plotuose ir auga ūkininko kukurūzai.
„Medžiotojai kaip visada verkia, kad neturi pinigų. Man nesinori pyktis su žmonėmis. Juk tame būrelyje medžioja ir vyrų iš mūsų kaimo. Aš ir pasiūliau jiems, kad susirinkę į talką man užtvertų tvorą”, – sakė A.Šedys.
Vielinį tinklą ir kitų tvorai reikalingų medžiagų nusipirko pats ūkininkas. Jis į kukurūzų lauko apsaugą investavo per 16 tūkstančių litų.
A.Šedys sakė, kad kukurūzai yra pelninga kultūra. Viena bėda, kad saldžias burbuoles mėgsta ir šernai.
„Negana to, kad medžiotojai tuos šernus, kaip kokias kiaules, šeria, kad turėtų ką šaudyti, šernai užsimano ir pasmaguriauti. Todėl į mano lauką pamiškėje ateina kaip į restoraną delikatesų.
Paprastai suguža jų kelios dešimtys. Jeigu dar kiekvienas po vieną stiebą nusilaužtų ir suėstų – nieko nesakyčiau. Bet jie ištrypia viską aplinkui”, – kalbėjo ūkininkas.
A.Šedys sako, kad gauti kompensaciją už žvėrių padarytus nuostolius yra labai sunku. Ypač tiems, kurie augina kukurūzus, nes tai – vėlai subręstanti kultūra.
Norint iš jų sumalti gerus miltus, burbuolės lauke turi sulaukti šalnų. O paskutinis dokumentų žalai apskaičiuoti pateikimo terminas – rugsėjo pabaiga. Todėl niekaip neįmanoma apskaičiuoti realios žalos.
Laukiniai gyvūnai atklysta iš Latvijos
Antanas Bučas
Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas
„Rokiškio rajono ūkininkai dėl žvėrių patiria nemažai žalos. Ypač daug šernų ir briedžių ateina nuo Latvijos pusės.
Medžiotojai ir jų plotuose ūkininkaujantys žemdirbiai dėl žalos kompensavimo paprastai geranoriškai susitaria. Kiek žinau, tik vienu atveju šių dviejų pusių nesutarimą sprendė teismas.
Paprastai medžiotojai negali sumokėti didelių pinigų sumų, nebent kokį šimtą kitą. Tačiau jie ūkininkams atsilygina sumedžiota žvėriena ar tverdami tvoras.”
(12)
Eurokomisarė C. Hedegaard: „Aplinkosaugai besaikis vartojimas - ne bendrakeleivis“
Mažiau atliekų – mažesnės sąnaudos – mažiau teršalų. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusiame renginyje, skirtame pakviesti asmeniškai stoti į kovą su klimato kaita, trečiadienį, dalyvavo ir politikai, ir verslininkai, ir menininkai. Kartu su jais diskutavo ir Vilniuje viešinti Europos Komisijos narė Connie Hedegaard. „Mano automobilis naudoja nedaug degalų. Ir elektros prietaisai, kuriuos turiu namuose, yra taupūs“, - tikino klimato eurokomisarė C. Hedegaard. Ji yra įsitikinusi, kad valstybės formuoja aplinkosaugos politiką, bet būtent nuo kiekvieno žmogaus priklauso tai, ar ją bus lemta įgyvendinti.
Nuo erkių sukeliamų ligų draus nemokamai
Specialistams prognozuojant, kad šiemet erkių sezonas bus daug aktyvesnis ir rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis tik auga, didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pasiūlė visiems gyventojams nemokamai apsidrausti nuo erkių platinamų ligų.
Už aplinkos teršimą atsakys ir juridiniai asmenys
Aplinkos ministerija parengė teisės aktų paketą, nustatantį atsakomybę juridiniams asmenims už aplinkos teršimą, neteisėtą gamtos išteklių naudojimą, klaidinamos aplinkosauginės informacijos pateikimą, saugomų teritorijų, vandens telkinių apsaugos pažeidimus ir kitas veiklas.
Chemikalų atsikratė miške
30 statinių po 200 litrų dvokiančių chemikalų - tokį radinį Svėdasų seniūnijoje prie Čiukų kaimo esančiame miške antradienio rytą aptiko miško darbininkai. Manoma, kad savaitgalį kažkas šaltakraujiškai atsikratė gamtai pavojingų teršalų. Apie neaiškios kilmės chemikalus išgirdę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai ėmėsi ieškoti kaltininkų. Departamento direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba sakė drauge su kolega apvažinėjęs ne vieną apleistą tarybinių laikų statinį.
Dieną daug kur trumpai palis, prognozuojamas škvalas
Naktį ir ankstų antradienio rytą protarpiais lijo vakarinėje šalies dalyje bei Kauno ir Utenos apskrityse. Valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios arba drėgnos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs su perkūnija. Vėjas pietinių krypčių, nuo 6 iki 11 m/s, perkūnijos metu vietomis škvalas nuo 15 iki 20 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 18 iki 23 laipsnių šilumos.
Atnaujintas eismas Ignalinos rajono kelyje, kurį buvo suardžiusi upė
Ignalinos rajono kelyje, kurio dalį buvo suardžiusi upė, eismas vėl leidžiamas, nurodo kelininkai. Automobilių kelių direkcijos teigimu, patvinusi upė dalį žvyro su danga nuardė kelio Ceikiniai–Velykamiškis–Šventa 6-ame kilometre. Nuo sekmadienio eismas čia buvo draudžiamas, pirmadienį jis atnaujintas.
Vizito į Lietuvą atvyksta klimato kaitos klausimus kuruojanti eurokomisarė
Trečiadienį Lietuvoje lankysis klimato kaitos klausimus kuruojanti Europos Komisijos narė Connie Hedegaard, kuri su šalies politikais aptars Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai klausimus.
Aplinkosaugininkai krėtė turgavietes ir parduotuves
Savaitgalį aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė reidus turgavietėse ir specializuotose parduotuvėse dėl prekybos mėgėjų žvejybos įrankiais.
Šią savaitę orai bus tvankūs, žadamas lietus
2|
Praėjusį savaitgalį džiugino vasariška šiluma. Ypač šia šiluma buvo galima pasidžiaugti prie jūros. Klaipėdoje dienomis oras įkaisdavo net iki 31 laipsnio karščio. Todėl nenuostabu, kad buvo pasiekti nauji aukščiausios temperatūros rekordai.
Uodų sezonas prasideda. Koks jis bus ir kaip gintis?
Ko gero, nekenčiamiausias garsas šiltą vėlyvo pavasario ar vasaros naktį yra plonytis „zyyyy“ prie ausies. Uodai apkartina poilsį gamtoje, neduoda ramybės kaime bei sode, nekviesti įskrenda ir pro atlapotus miesto daugiabučių langus. Kiek kartų per naktį gali įkąsti vienas tamsiame kambario kampe pasislėpęs niekadėjas? Ką daryti, kad uodo įkandimų neniežėtų? Kur uodų daugiausia? Kokias ligas jie perneša?
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|