Ant Apuolės piliakalnio – dainos, senieji amatai, karių dvikovos 
(4)
Jau devintus metus iš eilės svečius sukvies senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis „Apuolė“. Rugpjūčio 18 – 19 d. Skuodo raj. Aleksandrijos sen., Apuolės km., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos bei Baltarusijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų.
Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės. Tai puiki galimybė aktyviai pailsėti nuostabiame gamtos ir istorijos kampelyje, vaikams tai puiki pramoga tiesiogiai prisiliesti prie mūsų istorijos.
Šiemet amatų miestelyje bus pristatomi šie amatai: senoji kalvystė ir ginklakalystė, juvelyrika, auksakalystė, tekstilė (siūlų verpimas, siūlų pluoštų ir audinių dažymas, juostų vijimas, rūbų siuvimas, audimas, nėrimas adata), auksakalystė, stiklo karoliukų gamybos, odininkystės (batų, gertuvių, druskinių, piniginių gamyba), buities rakandų iš beržo tošies, dirbinių iš kaulo bei rago gamyba, senosios keramikos gamyba (lipdymas, degimas), muzikos instrumentų iš molio gamyba ir kiti amatai.
Amatus demonstruos klubai: „Pajauta“ (Lietuva), „Stebulė“ (Lietuva), „Lietis“ (Lietuva), „Karionys“ (Lietuva), „Gerdene“ (Latvija), „Baltava“ (Latvija), „Senas Vides Darbnica“ (Latvija), „Senzeme“ (Latvija), „Ugunszime “ (Latvija), „Trokšnu Iela“ (Lietuva), „Nordri“ (Baltarusija), „Kryuja“ (Baltarusija), „Ratnik“ (Rusija), nepriklausomi amatininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos.
Karių stovykloje įsikurs klubai: Senovės baltų karybos draugovė „Jotva“ (Lietuva), „Varingis“ (Lietuva), „Sūduvos Tauras“ (Lietuva), „Simkala“ (Lietuva), „Kuršiai“ (Lietuva), „Karionys“ (Lietuva), „Ugunszime “ (Latvija), „Rodenpois“ (Latvija), „Kavi“ (Latvija), „Tervetes zemgali“ (Latvija), „Kavi“ (Latvija), „Austrevgr“ (Estija), „Pera Sudinoi“ (Lenkija), „Ratnik“ (Rusija), lankininkai „Perkūno strėlė“ (Lietuva) bei laisvieji kariai.
Koncertuos tiek girdėti tiek nauji muzikiniai kolektyvai: „Gyvata“ (Lietuva), „Vaiguva“ (Lietuva), vyrų folkloro grupė „Vilki“ (Latvija), slavų archajinio instrumentinio folkloro grupė „Jar“ (Lenkija), legendiniai skaldai Harald & Mari Foss (Norvegija), Skuodo rajono ir Vidmantų (Kretingos r.) folkloro ansmabliai, dūdmaišininkai iš Latvijos.
Apuolė - pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas” minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią. Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų. Pasak Rimberto kronikos, pilyje tuo metu buvo 15 000 gynėjų.
PROGRAMA
Šeštadienis, rugpjūčio 18 d.
12:00 Šventės atidarymas. Archeologo žodis.
12:00-19:00 Apuolės piliakalnio amatai.
12:30 Kuršių folkloras „Gyvata“.
13:30 Karinių – istorinių klubų parodomosios programos.
14:00 Kario bandymas - rungtys žiūrovams su „Varingio“ vyrais.
15:00 Folkloro koncertas, šokių mokymas „Vaiguva“.
16:00 Vikingų futbolas - dalyvauja visi kuršiai.
17:00 Vikingų baladės su legendiniais Norvegijos skaldais „Harald & Marri Foss“.
18:00 Kovos ratas kuršiškam karo kirviui laimėti.
20:00 Slavų archajinio instrumentinio folkloro grupė „Jar“.
21:00 Apuolės pilies apgultis - didžioji vakaro kova.
22:00 Folkloro naktis „Dainuokime kartu“ su Skuodo rajono ir Vidmantų (Kretingos r.) folkloriniais ansambliais.
Sekmadienis, rugpjūčio 19 d.
12:00 Šventės pradžia.
12:00 - 18:00 Apuolės piliakalnio amatai.
12:30 Šauniausios kuršės rinkimai.
13:00 Lankininkų turnyras Apuolės strėlei laimėti.
14:00 Vikingų baladės - „Harald & Marri Foss“.
15:00 Senoviniai žaidimai.
16:00 Penketukų kovos. Karingiausias karinis istorinis klubas.
18:00 Karo dainos „Vilki“.
19:00 Festivalio uždarymas.
Įėjimas nemokamas.
Daugiau informacijos www.apuole.lt.
(4)
Britai pradėjo iš vandenyno ištraukto bombonešio konservavimo darbus
Didžiosios Britanijos ekspertai antradienį pradėjo jūros polipų, dumblių ir nuosėdų šalinimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių lėktuvo bombonešio, kuris vandenyno dugne išgulėjo daugiau nei 70 metų. Lėktuvo „Dornier -17 Do-17“ liekanos buvo rastos Gudvino Sandse prie pietrytinės Anglijos pakrantės ir iš lėto iškeltos iš vandens birželio 10 dieną.
Tarybinis Holivudas: apie stebuklus ir pabaisas
Kiekviena despotiška valdžia jaučia, kad jai gresia pavojus, jei tik neužvaldys ir vaizdų, kartu įgydama galimybę juos užtušuoti ir kurti naujus vaizdų pasaulius. O kadangi audringaisiais 1937 metais filmų pasaulis anaiptol nebuvo ramus ir nuošalus „draustinis“, tai čia visiškai išdilo ribos, skiriančios faktus ir fikcijas, tikrovę ir fantaziją, pasakas ir siaubo istorijas.
XX amžiaus avantiūros
Skrydžių karštligė buvo ne tarybinis, o tarptautinis reiškinys. Po geležies amžiaus ir geležinkelių amžiaus lėktuvas tapo greitėjimo ir modernėjimo simboliu. Pasaulio transporto žemėlapiuose atsirado naujų maršrutų – tai buvo transkontinentiniai aviacijos maršrutai, kurie apraizgė Žemės rutulį ir sumažino jį. Civilinė aviacija plėtojosi neįtikėtinai greitai, ir žmonės vos nepamiršo, kad lėktuvai ėmė sparčiai tobulėti per Pirmąjį pasaulinį karą.
Parodomasis tarybinis pasaulis
Ko gero, niekada labiau neišryškėjo ieškojimai, mėginimai ir eksperimentai, drebinę tarybinę architektūrą dar 1937 metais, kaip per blaškymąsi dėl Sąjunginės žemės ūkio parodos apipavidalinimo. Ir, ko gero, niekur nebuvo atkaklesnio užmojo sukurti naują, sintetinį stilių nei ten, kur žadėta parodyti tautų ir jų kultūrų įvairovę.
Amerikiečiai Europą vadavo, o barbarai iš Rytų – grobė
Pamatęs Kauno centru riedančius tankus ir šarvuotus automobilius poeto Kazio Binkio sūnus Gerardas ne tik neišsigando, bet ir apsidžiaugė. Juk ne kiekvieną dieną šalia tavo namų važiuoja tankai! Berniukas nusprendė įdomų vaizdą parodyti tėvui. Tačiau poetas nuliūdo. Nuo Parodos kalno stebėdamas Kauno gatvėmis riedančius sovietų tankus K. Binkis tyliai ištarė: „Nebėra Lietuvėlės“. Mūsų šalį užplūdo barbarai iš Rytų. Tai įvyko 1940 metų birželio 15 dieną. Lietuva pirmą kartą buvo okupuota sovietų.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
V. Landsbergis: „Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą - ilgas ir kantrus darbas“
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Matematinis ir vertybinis požiūris į genocidą
Biudžetinės įstaigos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė pasiūlė istorikams ir teisininkams sugalvoti tikslesnį, tinkamesnį, politiškai korektiškesnį Baltijos šalių sovietinės okupacijos pasekmių apibūdinimą, nes ES, Europos Tarybos ir įvairių tarptautinių tolerancijos organizacijų nuomone, masines lietuvių šeimų tremtis į Rusijos šiaurę, vaikų atplėšimą nuo tėvų dar tremtinių vagonuose, suimtų Lietuvos laisvės kovotojų kankinimą ir jų palaikų niekinimą nepaisant Ženevos konvencijų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais per stipru vadinti genocidu.
Rusijos istorikai Kremliaus užsakymu kuria vadovėlį, nutylintį stalinizmo represijas
Rusija susirūpino, kad istorija šalies mokyklose būtų dėstoma pagal vieną teisingą valdžios aprobuotą požiūrį, panašiai, kaip sovietiniais laikais. Tuo tikslu rengiamas Rusijos istorijos vadovėlis, ypatingą dėmesį skiriant „diskutuotinų“ klausimų išaiškinimui, tokių, kaip, pavyzdžiui, stalinizmo laikų represijos, ir nurodant mokytojams, kaip „teisingai“ juos nušviesti. Stalino vaidmenį rekomenduojama nagrinėti sąsajose su „vienos partijos diktatūros ir vienvaldystės įvedimu“, neužsimenant apie stalinistinių represijų mastą ir susilaikant nuo jų vertinimo.
Vilniuje – protų inžinierių pasakos apie Lietuvos ir Rusijos artumą
Jei skrydis per Atlantą būtų pasibaigęs sėkmingai, lakūnas Steponas Darius vis tiek netrukus būtų miręs. Didvyrio biografiją tyrinėję istorikai mano, kad jo organizmas buvo smarkiai apnuodytas. Per Pirmąjį pasaulinį karą lietuvis kovėsi amerikiečių pusėje, o šalia jo sprogo vokiečių dujų užtaisas. Toks likimas ištiko ne vieną lietuvį, tarnavusį JAV kariuomenėje. Nepaisant to, šiomis dienomis Vilniuje rusų istorikai bandys įtikinti, kad Pirmasis pasaulinis karas įrodo Lietuvos ir Rusijos bendrumą.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|