Nedarbo lygis Lituvoje pasiekė 13,3 proc. 
(8)
Antrąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 13,3 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei pirmąjį tų pačių metų ketvirtį, informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 215,1 tūkst. bedarbių - 15,8 tūkst. (6,8 proc.) mažiau nei pirmąjį.
Palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 15,3 proc., moterų - 1,1 procentinio punkto ir sudarė 11,3 proc. Antrąjį 2012 m. ketvirtį bedarbių vyrų buvo 123,5 tūkst., moterų - 91,6 tūkst.
Mieste nedarbo lygis antrąjį 2012 m. ketvirtį siekė 10,4, kaime - 20,5 proc. Per ketvirtį nedarbo lygis mieste sumažėjo 0,8, kaime - 1,8 proc. punkto.
Ilgalaikio nedarbo lygis antrąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 6,4 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį. Ilgalaikių bedarbių buvo 103,6 tūkst. - beveik kas antras asmuo buvo (48,2 proc.) bedarbis.
Antrąjį 2012 m. ketvirtį šalyje dirbo 1 mln. 404,5 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su pirmuoju tų pačių metų ketvirčiu, padidėjo 38,6 tūkst. (2,8 proc.). Per ketvirtį užimtų gyventojų labiausiai padaugėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (18,7 tūkst.), prekyboje (7,3 tūkst.).
Šalies ūkyje antrąjį 2012 m. ketvirtį dirbo 683,8 tūkst. vyrų ir 720,7 tūkst. moterų. Palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, dirbančių vyrų padaugėjo 23,9 tūkst., moterų - 14,7 tūkst.
Devyni iš dešimties (90,9 proc.) užimtų gyventojų - 92,9 proc. vyrų ir 89 proc. moterų - antrąjį 2012 m. ketvirtį dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką.
15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis antrąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 62,9 proc., per ketvirtį jis padidėjo 1,7 procentinio punkto. 15-64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis padidėjo 2,1 procentinio punkto ir sudarė 63,1 proc., moterų - 1,3 proc. punkto ir sudarė 62,6 proc.
Pagyvenusių (55-64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis antrąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 52,6 proc. ir buvo 1,5 proc. punkto didesnis nei pirmąjį.
Antrąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 1 mln. 83,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų - 38,5 tūkst. (3,4 proc.) mažiau nei praėjusį ketvirtį.
Jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 proc. punkto ir siekė 25,2 proc.
Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15-24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., arba kas tryliktas 15-24 metų amžiaus asmuo. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, jų skaičius sumažėjo 2,2 tūkst. (6,1 proc.).
Antrąjį 2012 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 99,9 tūkst. 15-24 metų amžiaus gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmuoju, padidėjo 11 tūkst. Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo 86,2 proc. 15-24 metų amžiaus užimtų gyventojų.
Jaunimo užimtumo lygis antrąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 22,3 proc., per ketvirtį jis padidėjo 2,5 proc. punkto.
Antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomiškai neaktyvūs buvo 314,6 tūkst., arba 70,2 proc., 15-24 metų amžiaus asmenų. Iš jų 92,8 proc. mokėsi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje.
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2012 m. ketvirtį aukščiausias 15-74 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis buvo Latvijoje (16,1 proc.), žemiausias - Estijoje (10,2 proc.), o Lietuvoje jis sudarė 13,3 proc. Per ketvirtį nedarbo lygis labiausiai sumažėjo Estijoje - 1,3 proc. punkto, Lietuvoje - 1,2, Latvijoje - 0,2 proc. punkto.
(8)
Matuotis drabužių – į virtualią kabiną
Prieš penkerius metus internete pirko vos keli procentai lietuvių. Dabar greičiausiai auganti prekybos erdvė ir Lietuvoje atsiriekia vis didesnį kąsnį. O ateityje praeidami pro parduotuvę išmaniajame telefone matysime, kokios ten siūlomos nuolaidos. Elektroninė prekyba išgyvena milžinišką perversmą, kuris pirkėjams atvers neišmatuojamų galimybių klodus. Tačiau yra ir kita medalio pusė – ieškodami būdų, kaip įsiūlyti mums būtent tai, ko norėtume, prekybininkai vis giliau skverbiasi į asmeninę mūsų erdvę.
Kodėl vaikai svajoja būti kosmonautais, bet stoja į vadybą
Ar atsimenate, ką atsakėte pirmą kartą paklausti, kuo norite būti užaugę? Jei taip, greičiausiai sutiksite, kad metams bėgant atsakymai keitėsi. Kitaip tariant, jeigu vaikystėje svajojote tapti kosmonautu, maža tikimybė, kad šį straipsnį dabar skaitote Tarptautinėje kosminėje stotyje. Nors viena didžiausių Lietuvos darbo rinkos problemų įvardijamas nesibaigiantis valstybei nereikalingų specialistų ruošimas universitetuose, pasirinkimą stoti į vienos ar kitos specialybės programą priima pats studentas. Kodėl studentai renkasi nepaklausias profesijas?
„Vičiūnų“ grupė ir šalies universitetai suvienijo jėgas
Viena didžiausių šalies bendrovių „Vičiūnų“ įmonių grupė, reaguodama į situaciją Lietuvoje kai studijas baigę jauni žmonės masiškai išvyksta į užsienį, pratęsė bendradarbiavimo sutartis su KTU, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais. Įmonių grupės vadovai įsitikinę, kad jauni specialistai Lietuvoje turi perspektyvų ir gali rasti jų išsilavinimą bei karjeros ambicijas atitinkantį darbą.
Banko „JP Morgan“ akcininkai sprendžia vadovo likimą
Pirmadienį sprendžiamas banko „JP Morgan“ pirmininko ir generalinio direktoriaus Jamie Dimono likimas. Investuotojai balsuos, ar jam bus ir toliau leidžiama dirbti dviejuose darbuose. Apie tai praneša BBC.
„USP Baltics“ skirta bauda už klaidinamą reklamą
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) uždarajai akcinei bendrovei „USP Baltics“, reklamavusiai gydomąsias maisto papildų savybes, skyrė 6500 Lt baudą už klaidinamą reklamą.
Lietuvos eksportas nepraranda pagreičio
2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.
Į taksi – su banko kortele
Jau kelerius metus Lietuvoje už taksi paslaugas galima atsiskaityti ir banko kortele. Vilnius ima viršų, tačiau įsėsti į automobilį, kuriame išsiversite be grynųjų, galima ir Kaune. Sostinės vairuotojai tikri: liepą paklausa smarkiai išaugs. Kortelę vairuotojui klientai dažniau tiesia darbo dienomis, o savaitgaliais populiariau atsiskaityti grynaisiais. Automobiliai, kuriuose įdiegti mokėjimo kortelių skaitytuvai, dažniausiai rieda Vilniaus oro uosto link. Iš viso sostinėje yra keli šimtai automobilių, turinčių kortelių skaitytuvus.
Vilniaus Volstryte - naujų dangoraižių vizijos
Mero Artūro Zuoko svajonė pildosi – Konstitucijos prospektas ir aplinkinės Šnipiškių rajono gatvės tampa šiuolaikišku verslo rajonu. Iki 2020 metų čia iškils daugiaaukščiai milžinai, vaivorykštės spalvomis spindintys stiklo ir metalo pasažai. Vilniaus miesto savivaldybė baigė tvirtinti detaliuosius planus dešiniajame Neries krante, atverdama vartus Konstitucijos prospekto ir aplinkinių gatvių užstatymui. Septyniuose sklypuose Konstitucijos prospekte, Lvovo, Krokuvos, Giedraičių gatvėse iškils šiuolaikiški biurai, būstai, restoranai, prekybos centrai, viešbučiai.
Kaune pradėjo dygti nauji prekybos centrai
Gyventojų Kaune mažėja, žmonių pajamos didėja labai iš lėto, tačiau atkutę prekybininkai vėl mieste renčia naujus prekybos centrus. Ar jie sukruto todėl, kad apkartintų įkurtuves prekybos milžinui „Lidl“? Kaune turėtų iškilti dar maždaug 10 visiškai naujų prekybos centrų. Dalis jų duris atvers kitais metais ar dar vėliau. Pastaruoju metu prekybininkų akys nukrypo į Petrašiūnų rajoną, kuriame visai nebuvo didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių. Jų skaičius turėtų išaugti ir Eiguliuose.
Taupyti įgriso ir Europos Sąjungos biurokratams – jie streikuoja dėl algų
Norite mažinti mums atlyginimus? Trukdysime posėdžiauti. Tokios taktikos ėmėsi Europos Sąjungos Tarybos darbuotojai. Streikavę prieš savaitę į darbą jie nusprendė neiti ir šį ketvirtadienį bei penktadienį. Datos pasirenkamos neatsitiktinai - kaip tik tada, kai mėginama patvirtinti rekordiškai mažą 7 metų ES biudžetą, kuriame vienu taupymo būdų pasirinktas ES viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|