Lietuvio suręstas kaimas – lyg istorinio filmo aikštelė 
(108)
Aukšta ir nusmailinta tvora, bokšteliai su šaudymo angomis, kirviais ir ietimis nukabinėti vartai, pakeliamasis tiltas per apsauginį griovį ir suręsti nameliai. Tarytum viskas paruošta filmui apie protėvių kovas kurti. Tokia neįprasta gyvenvietė stūkso šalia lietuviškiausio Lenkijos miestelio Punsko.
Vieno vyro rankomis suręsta gyvenvietė tarsi laiko mašina nukelia į XIII amžių.
Jotvingių ir prūsų gyvenvietę 2001-aisiais pradėjęs statyti vietos gyventojas Petras Lukoševičius šiandien jau nebesuspėja priimti turistų.
Jam vis mažiau laiko lieka darbuotis su kirviu. O būtent su šiuo įrankiu jis ir pastatė visą gyvenvietę, kaip pats sako, pagal tų laikų statybos tradicijas.
Viskas – tikroviška
Pakeliui į Punską glosto širdį lietuviški vietovardžiai. Čia kaimų ir miestelių pavadinimai parašyti dviem kalbomis. „Oszkinie”, „Ožkiniai” – ir yra garsioji prūsų ir jotvingių gyvenvietė.
Nors rasti ją ne taip jau ir lengva. Iš daugybės buvusių medinių nuorodų teliko viena. Pagoniškosios Lietuvos istorijos gerbėjas P.Lukoševičius Lenkijoje turi ne tik draugų, bet, matyt, ir priešų.
Aštuonių hektarų gyvenvietę juosia tvora. Patekus į vidų akys raibsta nuo įvairių bokštų, tiltų, namelių. Yra čia ir supiltas piliakalnis, keli tvenkiniai, čia pat ganosi žirgai. Tarsi ką tik palikti prūsų karžygių.
Čia pat esančiame priepilyje tarsi ką tik būta prūsų ir jotvingių genčių amatininkų, čia, sako, ilsėdavosi jotvingių kariuomenė.
Vandens grioviu lietuvis apjuosė pastatytą medinę pilį, akmenimis klotas baseinas čia simbolizuoja prūsų arką. Spengiančią tylą nutraukia autobuso riaumojimas – į kiemą suka dar vienas būrys baltų ainių.
Dzūkuojantis gyvenvietės sumanytojas ir statytojas P.Lukoševičius pasitikti kiekvieno užsukančio nebesuspėja. Jam gelbėja čia užsukantys istorikai, archeologai, šiaip senovės tyrinėtojai.
Pasitelkė ir vaizduotę
Kiekvienas turi savo nuomonę apie šią gyvenvietę, tačiau niekas nesiginčija – tokios gyvenvietės, kurioje gali nusikelti 800 metų atgal, Lietuvoje nėra. Tačiau gyvenvietė nėra jokia tų laikų tiksli kopija. Būtų naivu to tikėtis, nes tikslių brėžinių nėra.
Todėl gyvenvietės sumanytojas ir statytojas su istorikais nesiginčija. Jis statė taip, kaip jam atrodė.
Lietuvis daug rinko medžiagos iš įvairių archyvų, bibliotekų. „Šiek tiek duomenų yra išlikę Vatikano ir britų archyvuose”, – „Lietuvos rytui” sakė gyvenvietės įkūrėjas. Gyvenvietę jis kūrė skaitydamas prūsų legendas, pasakojimus, nuolat konsultuodamasis su archeologais ir istorikais.
Beje, seniausi žmogaus buvimo pėdsakai Punsko krašte aptikti apie 10 tūkstančių metų prieš Kristų. O jotvingiai čia apsigyveno ankstyvaisiais viduramžiais, kol juos nukariavo kryžiuočiai.
Naudoja tik kirvį
Visus namus P.Lukoševičius pastatė be vinių. Rąstinės sienos sujungtos senoviniu būdu, apkamšytos samanomis.
Net durų vyriai nukalti pagal prūsų naudotas formas, o pastatų stogus skiedromis uždengė auksarankis vietinis meistras. 2 psl. >>
(108)
Šernakiaulė - uždraustas delikatesas
Šernakiaulės – tai šerno ir kiaulės hibridas. Nepaisant to, kad jų mėsa yra kokybiškesnė, pasižyminti subtiliomis skonio savybėmis, Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia kryžminti laukinius gyvūnus su naminiais. Tik mokslo tikslais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutui leidžiama atlikti tyrimus kergiant įvairių veislių kiaules su šernais, veisti jų hibridus. Pirmieji tyrimai atlikti.
Seimas imasi pataisų, draudžiančių turėti daugiau nei 500 ha žemės
Seimas antradienį pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas, kurios turėtų užkirsti galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus nei leidžia įstatymai - virš 500 hektarų.
Iš blogos ūkininkės atėmė ožkas
Prastai prižiūrimi ar visai neprižiūrimi gyvuliai – vis labiau besiverianti žaizda. Veterinarijos specialistai iš neatsakingos Tauragės rajono ūkininkės atėmė aštuonias ožkas, kurios klajojo po apylinkes ieškodamos maisto. Batakių kaime (Tauragės raj.) benamėmis tapusios 8 neprižiūrimos ožkos perduotos to paties rajono ūkininko globai, kuris įsipareigojo tinkamai rūpintis gyvūnais. Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai praėjusį mėnesį kreipėsi į teismą ir pareikalavo atimti neprižiūrimas ožkas iš negalinčios deramai jomis pasirūpinti savininkės.
Lietuvos ekologinių ūkių žemėlapis – sumaniam pirkėjui
Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį.
Ukmergėje - tarptautinė miško technikos paroda
Miškininkų ir miškininkystės versle dirbančių žmonių visi keliai ketvirtadienį vedė į Ukmergės rajoną. Čia Pašilės girininkijos Bugenėlių miške buvo atidaryta tris dienas veiksianti tarptautinė miško technikos paroda„Baltijos miškai - 2013“. Antrą kartą toje pačioje vietoje - Ukmergės miškų urėdijos valdose po atviru dangumi surengta paroda šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Pasak jos organizatorių, šį kartą pristatyti miško techniką parodoje panoro apie 100 įmonių - dvigubai daugiau nei buvo pernai, o vietos ekspozicijai beveik 7 hektarų ploto teritorijoje buvo užpildytos dar balandžio mėnesio pabaigoje.
Veterinaro paieškos - su žiburiu
Gyvulininkystę paskelbus žemės ūkio sektoriaus prioritetu, ūkininkai liūdnai šmaikštauja, jog tai karšto vandens pūslė numirėliui prie padų. Kaime nebelikę diplomuotų gyvulininkystės specialistų, veterinarijos gydytojo reikia ieškoti už šimto kilometrų, dažniausiai mieste.
Jaunos moters išduotas senjoras kaltina „babulkos“ arbatą
Telšių policijoje užregistruotas netradicinis pareiškimas. Stakminių kaimo gyventojas Algirdas Vitkauskas prašo pareigūnų nustatyti, kokiomis medžiagomis jis nuodijamas. Senjoras į policijos komisariatą iš vienkiemio atsivežė įtarimą sukėlusius produktus - arbatos pakelį ir stiklainį medaus. A. Vitkauskas papasakojo, kad arbatą gavęs iš Naujosios Akmenės „babulkos“, pas kurią auga jo sužadėtinės dukrelės. Tiesa, praėjusią savaitę 42 metų sugyventinė Zita pabėgo nuo 73 metų Algirdo. Iš vienkiemio išėjusi moteris susistabdė pakeleivingą automobilį ir nurūko į Naująją Akmenę.
Kupiškio rajono senoliai išsigando našlaičių
50|
Netoli Kupiškio marių įsikūręs nedidelis, vos 200 gyventojų turintis, Virbališkių kaimas tampa prieglobsčiu socialiai remtiniems žmonėms. Prieš metus kaime už europinius pinigus buvo įkurtas viso Kupiškio rajono krizių valdymo centras. Į kaimą noriai kraustosi ir socialinio būsto prašančios šeimos. Tačiau, kai vietinius žmones pasiekė kalbos, kad rajono valdžia numačiusi į kaimą perkelti ir vaikų globos namus, gyventojai ėmė priešintis.
Atverti žemės rinką dar per anksti
Buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius atmeta skeptikų abejones, kad Lietuvai nėra jokių galimybių išsireikalauti dar 3 metams pratęsti draudimą pirkti žemę užsieniečiams. K. Starkevičiaus parengtam nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybė raginama su ES derėtis dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio, Seimas po pateikimo pritarė. Didesnio pasipriešinimo siūlymas kol kas nesulaukė, bet oponentai tikina, kad Lietuva neturėtų puoselėti didelių iliuzijų.
Suvalgyta karvė nepasiskųs
Gyvenimas nuolat mutuoja. Gerėja kokybė, krinta kiekybė. Keičiasi gyvoji gamta: lieka atspariausi, lanksčiausi, gebantys prisitaikyti, o smulkmė net ir be pesticidų skursta, nyksta, rausiasi su sliekais į tamsą, šaltį. Pasitaiko, beje, ir recidyvų, kai, atrodo, seniai užmirštas dalykas išplaukia į mūsų būtovės paviršių kaip visiems žinomas nacionalinis produktas, prasidedantis raide „š“.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|