Apkūnumas – nebūtinai prastos sveikatos požymis 
(30)
Beveik pusė apkūnių žmonių yra tokie pat sveiki kaip ir lieknieji. Beje, jiems net negresia ypatingos širdies problemos ar vėžys, teigia mokslininkai, pastebėję, jog minimalus fizinis krūvis apkūniems žmonėms leidžia išlaikyti puikią sveikatą, rašoma dailymail.co.uk.
Tyrimas, kuris šiuo metu yra vadinamas išsamiausiu šioje srityje, atskleidė netikėtą faktą, jog apkūnumas nebūtinai reiškia sveikatos problemas arba rimtų ligų grėsmę. Pastebėta, jog nemaža dalis apkūnesnių žmonių pasižymi puikia medžiagų apykaita, nors jų kūno masės indeksas rodo nemažus sutrikimus
Šie „sveikai“ apkūnūs asmenys taip pat turi geresnes galimybes išvengti širdies ar onkologinių ligų, kankinančių tuos, kurių kūno masės indeksas žymi itin didelį apkūnumą.
Kitas tyrimas parodė, jog per mažu arba net normaliu kūno svoriu pasižymintis žmonės sveikata skundžiasi net dažniau nei šiek tiek apkūnūs. Taip pat pastebėta, jog po širdies priepuolio apkūniems žmonėms nepatartina skubėti atsikratyti papildomų kilogramų – jie gali padėti pailginti gyvenimo trukmę.
Kontraversiški šių mokslinių tyrimų rezultatai itin nustebino Didžiosios Britanijos gyventojus, kurių daugiau nei ketvirtis kovoja su viršsvoriu. Vis tik tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo 43 265 asmenys, parodė, kad išlaikyti sveiką medžiagų apykaitą nėra sudėtinga net turint antsvorį. Taip pat daugelis apkūnių žmonių išvengia ir širdies ligų bei įvairių vėžio formų, kurios neretai pasiglemžia normalaus svorio pacientus.
Apkūnūs žmonės, kurių medžiagų apykaita funkcionuoja normaliai, beveik niekada nesiskundžia diabetu, aukštu kraujospūdžiu ar cholesterolio kiekiu kraujyje. Nusiskundimų beveik nėra ir dėl plaučių ar širdies darbo.
JAV mokslininkų tyrimas, vykdytas 1979-2003 metais, parodė, jog net 46 procentų apkūnių žmonių organizmas funkcionavo nepriekaištingai. Tikimybė mirti nuo įvairių lėtinių ligų buvo lygiai tokia pati, kaip ir normalaus kūno svorio žmonių.
Tyrimo vadovas daktaras Francisco Ortega iš Granados universiteto Ispanijoje teigė: „Yra gerai žinoma, jog apkūnumas siejamas su daugeliu lėtinių ligų, taip pat širdies darbo sutrikimais bei onkologinėmis ligomis. Vis tik likome nustebinti, jog tai gresia ne visiems apkūniems žmonėms, o tik tiems, kurių organizmas dėl nesveiko gyvenimo būdo negali tinkamai funkcionuoti. Apkūnūs asmenys, kurie bent minimaliai sportuoja ir stengiasi maitintis sveikai, neretai gali pasigirti puikia sveikata.“
Kitas tyrimas buvo vykdomas Švedijoje, kur stebėti net 64 000 širdies ligų pacientų. Ten apkūnumo paradoksas taip pat pasitvirtino – apkūnesni žmonės dažniau išvengdavo komplikacijų bei pasveikdavo greičiau bei lieknesni asmenys. Daugiausia mirčių užfiksuota tarp itin lieknų bei nesveikai gyvenančių itin apkūnių pacientų.
Medikai tvirtina, jog norint išvengti sveikatos problemų tikrai nereikia skubėti atsikratyti papildomų kilogramų – svarbiausia yra sveika gyvensena bei fizinis krūvis, kurie padės išvengti širdies ligų bei sumažins žalą, kurią daro riebalų ląstelių išskiriami toksinai.
(30)
Tyrimas atskleidė: aukštesnė socialinė padėtis - sveikesni mitybos įpročiai
Širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, piktybiniai navikai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos - šios lėtinės neužkrečiamosios ligos lemia net tris ketvirtadalius mirčių Lietuvoje. „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Neringa Burokienė pastebi, kad šios ligos vienose šeimose pasitaiko dažniau nei kitose, tai yra, polinkis jomis sirgti yra paveldimas. Tačiau jų vystymuisi yra svarbūs ne tik genai, bet ir įpročiai bei aplinkos veiksniai: netinkama mityba, riebus, daug cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa.
Apie hepatito grėsmę skelbs beždžionėlės
Trys marškinėliais pasipuošusios beždžionėlės, kurių viena užsidengusi akis, kita – ausis, trečia – burną, keliaus po Lietuvą ir skleis žinią apie klastingą kepenų ligą - hepatitą, dar vadinamą „tyliuoju žudiku“.
Magnis siejamas su sveikais vaikų kaulais
Magnis, kaip ir kalcis, gali būti itin svarbus, kad vaikų kaulai būtų sveiki, rodo JAV atliktas tyrimas. Nors žinoma, kad magnis yra svarbus suaugusiųjų kaulų sveikatai, labai nedaug tyrimų bandė nustatyti šios veikliosios medžiagos reikšmę vaikams. Naujausias tyrimas nustatė reikšmingą magnio vartojimo ir vaikų kaulų tankio ryšį.
Medikė: „Didžioji dalis mitų apie kraujospūdį – laužti iš piršto“
Medicininė praktika rodo, jog Lietuvos gyventojai nėra linkę atlikti profilaktinių tyrimų, neseka savo kraujo spaudimo rodmenų. „Profilaktiškai nesitikrinant širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa netikėtai – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai byloja ir dažnai girdimos greitosios pagalbos mašinų sirenos“, – nuogąstauja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Apklausa: beveik trečdalis vaistų vartotojų nežino galį rinktis vaistus
1|
Maždaug kas trečias šalies gyventojas nežino, kad, pirkdamas vaistus su gydytojo receptu, gali pats pasirinkti, kokio pavadinimo arba gamintojo vaistus įsigyti, ir kad vaistininkas privalo jam siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metų pavasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vaistų pirkimo įpročius ir žinias bei nuostatas apie vaistus.
Dėl užleistų dantų pasenstama greičiau
Kol mokslininkai mėgina išauginti natūralius žmogaus dantis iš kamieninių ląstelių, pažangiausiu būdu susigrąžinti prarastus dantis laikomi implantai. Jie šypsotis leidžia net tiems, kurie neteko visų dantų. Šiuo metu pasaulyje yra per 200 oficialių dantų implantų gamintojų. Nesertifikuotų gaminių, kurie dažnai atsiduria ir Lietuvos odontologijos klinikose, siūlančių dažniausiai kiniškų įmonių turbūt net suskaičiuoti neįmanoma. Todėl produkcija skiriasi kokybe, patikimumu, ilgaamžiškumu, implantavimo metodikomis.
Taupymas prezervatyvams Lietuvoje sėja ŽIV sėklą
Jeigu tau nėra aštuoniolikos, tau nieko negalima žinoti apie lytinius santykius. Kartu ir apie tai, kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo. Nuo tokios informacijos jaunimą saugo įstatymas. O kadangi prezervatyvai yra brangūs, mūsų šalyje sifiliu serga daugiausia žmonių visoje Europos Sąjungoje, o užsikrėtusiųjų ŽIV daugėja. Tadas – žinomas Lietuvoje jaunas žmogus. Daugeliui patinka jo muzika. Kartą jis su bičiuliais koncertavo viename Kauno klubų. Alkoholiniais gėrimais vaišino klubas, šalia – smagiai nusiteikę bičiuliai, tad vakarėlis greitai įsisiūbavo.
Mažylės širdžiai plakti padeda po oda įsiūtas stimuliatorius
Luka buvo vos kilogramo svorio, o jos krūtinėje jau buvo sudėtingas prietaisas, visą gyvenimą reguliuosiantis jos širdies darbą. Lietuvoje tai antras atvejis, kai neišnešiotam naujagimiui įsiūtas stimuliatorius. Dukters Lukos gimimą Raseiniuose gyvenanti Loreta Beržeckaitė vadina stebuklu. Į pasaulį vos 28-ąją nėštumo savaitę pasibeldusi mergaitė yra rami, leidžia motinai išsimiegoti naktį. 2013-ųjų sausio 4-ąją gimusi Luka svėrė vos 1000 gramų. Praėjus penkiems mėnesiams mergaitė nesiskundžia apetitu ir jau sveria keturis kartus daugiau. Tačiau du pirmieji mėnesiai buvo sunkiausi ne tik Lukos, bet ir jos motinos gyvenime. Pirmosios neišnešiotos mergaitės dienos slinko vėžlio žingsniu, nes gydytojai grūmėsi dėl jos gyvybės.
Patarimai, kaip sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą
Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo būdo koregavimas –druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas. Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų.
Kodėl traška sąnariai?
Kai sukiojant kaklą arba lankstant kojas per kelį girgžda ar traška, žmonės sako, kad tose kūno vietose susikaupė druskų. Iš tiesų šį garsą judėdamos skleidžia sąnarių kremzlės. Didelio fizinio krūvio ir prastos mitybos pažeisti sąnariai atrodo tarsi po drebėjimo suskilinėjusi žemės pluta - kremzlės suskeldėjusios ir atpleišėjusios.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|