Pluoštinių kanapių įteisinimo klausimas - išbrauktas 
(11)
Ketvirtadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo.
Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma prašymą argumentavo, kad projektą dar reikia suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.
Vyriausybė siūlymą dėl pluoštinių kanapių įteisinimo Seimui teikia nuo 2007 metų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Tuo pačiu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės akte numatyti draudimai joms negaliotų.
Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, pluoštinėmis kanapėmis būtų laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 procento.
Siūloma, kad pluoštinių kanapių auginimą prižiūrėtų Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM. Augintojai galėtų pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, liepą Vyriausybei pritarus Pluoštinių kanapių įstatymo projektui, teigė, kad Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje pluoštinės kanapės auginamos.
„(...) ir jokių neigiamų poveikių, būtent kas susiję su narkomanija, tikrai nepadaryta. Negirdėjome nė vieno tokio atvejo“, - tvirtino jis.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, „draudžiant Lietuvoje auginti pluoštines kanapes ne tik prieštaraujama Europos Sąjungos teisei, tačiau ir užkertama galimybė mūsų šalies ūkininkams auginti dar vieną pluoštinę kultūrą, turinčią plataus pritaikymo tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės ir biokuro gamybos srityse perspektyvas, gauti už tai paramą bei tiekti rinkai vertingus produktus“.
Ministerija taip pat teigia, kad esant ES teisės aktų viršenybei nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir jų tiesioginiam galiojimui valstybėse narėse, 2011 metais Lietuvoje, nepaisant nacionalinio draudimo, jau buvo pasėta 54 hektarų pluoštinių kanapių. Tiesioginių išmokų dydis šiuo metu yra 413 litų už hektarą, tačiau Lietuvoje jų ūkininkai negauna.
„Leidus auginti pluoštines kanapes būtų ne tik užtikrinta galimybė apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos ir tekstilės pramonei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir biokurui, bet ir labiau apsaugoti mūsų aplinką. Auginant pluoštines kanapes būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą, nes šie augalai ne tik yra atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų. Be to, išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles, bet palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis ES, kur pluoštinių kanapių auginimas oficialiai uždraustas.
Šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas draudžia šalies teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.
Vyriausybė nuo 2007 metų teikia Seimui siūlymus įteisinti pluoštinių kanapių auginimą. Tačiau parlamente projektai pritarimo nesulaukia.
(11)
Vasarą šienpjovius užklumpa pinigų lietus
Kaune ir Šiauliuose žolę pjauti patikėta profesoriams ar akademikams. Taip manyti verčia kosminiai įkainiai, kuriais savivaldybės atsiskaito su šienpjoviais. Dauguma šalies savivaldybių dejuoja, kad dėl užplūdusios šilumos ir dažno lietaus kaip ant mielių auganti žolė varo į bankrotą. Mat kai kuriuose miestuose ją tenka pjauti net penktą kartą. Šienavimo paslauga kai kur yra virtusi tikra aukso kasykla, nes įkainiai už tą patį darbą skiriasi net keliasdešimt kartų.
Lietuva ES pagal eksporto augimą pakilo į pirmąją vietą
Per pirmus tris 2013 m. mėnesius Lietuvos eksportas pakilo 17 proc. - tai didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje (ES), praneša ES statistikos agentūra „Eurostat“.
Lietuvos svečiai neklaidžios - segės tik jiems skirtus atšvaitus
Dovanos bei suvenyrai svečiams, kurie Lietuvoje lankysis artimiausią pusmetį, jau supakuoti. Juos gaminant, stengtasi neišlaidauti, bet idėjų ieškota kuo originalesnių. Viliamasi, kad suvenyrai, kuriuos gaminant išleista apie 2,7 mln. litų, nebus nukišti gilyn į stalčių, bet bus naudingi juos gavusiems žmonėms. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dovanos yra pažymėtos oficialia pirmininkavimo simbolika. Kas, kokių ir kokios vertės dovanų gaus, buvo numatyta seniai, skirstant reprezentacijoms tekusį biudžetą.
„Bundesbank“: Vokietijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį atsigaus
Didžiausia Europos ekonomika turėtų gerokai šoktelėti antrąjį šių metų ketvirtį. Vasaros mėnesiais augimas vėl sulėtės, teigia Vokietijos bankas centrinis. Apie tai praneša „Dow Jones“.
Daugėjo pelningai dirbančių įmonių, tačiau jų pelnas išliko panašus
Pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo pelningai dirbančių įmonių dalis, tačiau bendras jų pelnas išliko panašus.
Prancūzijoje prasidėjo tarptautinė aviacijos paroda
Jubiliejinė 50-oji tarptautinė aviacijos paroda prasidėjo pirmadienį Paryžiaus priemiestyje Le Buržė. Ši aviacijos paroda yra svarbiausias šio pobūdžio renginys pasaulyje. Šįmet parodoje dalyvauja per 3 tūkst. kompanijų iš 44 šalių, tarp jų - Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Indijos, Italijos, Kinijos, Rusijos, JAV, Ukrainos ir Prancūzijos. Parodoje bus pristatyta per 140 lėktuvų, o skraidymo programoje pasirodys apie 40 orlaivių. JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ parodoje pademonstruos du naujausius keleivinius lėktuvus „Boeing-787“ („Dreamliner“).
Birželį prognozuojama 0,2 proc. defliacija
Tikėtina, kad birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija bus neigiama ir sudarys 0,2 proc.
„Sodros“ pajamos auga: viršytas 2009 metų lygis
Gegužės mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos yra didžiausios nuo 2009 metų, rodo išankstiniai duomenys.
Rusija nori, kad lietuviški gaminiai būtų iš lietuviškos mėsos
Rusų auditoriai, gegužę tikrinę Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, siunčia pirmuosius komentarus apie šio audito rezultatus. Rusams užkliuvo tai, kad mėsos perdirbimo įmonės kiaulieną kaip žaliavą perka ne tik Lietuvoje, bet ir iš Latvijos, Estijos, - valstybių, kurioms Rusija yra užkėlusi eksporto vartus. Tuo tarpu Rusija norėtų būti tikra, kad mėsos gaminiai eksportuojami iš Lietuvos, būtų pagaminti tik iš Lietuvoje užaugintų gyvūnų mėsos.
Italijos valdžia skirs ekonomikai palaikyti 4 mlrd. dolerių
Italijos valdžia nusprendė įlieti apie 4 mlrd. JAV dolerių į sunkumus išgyvenančią šalies ekonomiką, informuoja BBC.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|