Kodėl skandinavų kriminaliniai romanai populiarūs? 
(3)
Prieš mažiau nei dešimtmetį prasidėjusi skandinavų rašytojų populiarumo banga nepaliaujamai auga. Geriausiai žinomi kriminalinių romanų populiarumo šaukliai – Stiegas Larssonas, Henningas Mankellis ir Jo Nesbo, kartu su jais į priekį veržiasi jau ir kiti Skandinavijos rašytojai.
Paradoksalu, tačiau tikrų žmogžudysčių Šiaurės šalyse kur kas mažiau, nei galėtume manyti, žvelgdami į išskirtinę šio regiono kriminalinių romanų rašytojų sėkmę. Remiantis 2012 metų Globalaus Taikos indekso duomenimis, Skandinavijos šalys yra vienos taikiausių, į taikingumu pirmaujančių šalių 20–tuką patenkančios valstybės. Taigi kur slypi kriminalinių Šiaurės rašytojų sėkmės priežastis?
Visą populiarumo karuselę dar 1970-aisiais įsuko švedai Majus Sjöwallas ir Peras Wahlöö, tačiau tikraisiais skandinaviškos kriminalinio žanro literatūros pranašais tapo Stiegas Larssonas ir Henningas Mankellis.
Jų knygos buvo perkamiausios ne tik Šiaurės regione, bet ir tarptautiniu mastu. Šių autorių pėdomis seka ir kiti skandinavų rašytojai. Pastarųjų metų kriminalinių romanų žvaigžde laikomas norvegas Jo Nesbo, kurio knygos išverstos į 40 kalbų.
Europos ir JAV skaitytojai jau pamėgę ir švedų rašytoją Hakaną Nesserą bei islandą Arnaldurą Indridasoną.
Švedų veteranui prodiuseriui Gunnarui Bolinui atrodo, kad ši sėkmė labai lengvai paaiškinama. Jo manymu, skandinavus įkvėpė britų kriminaliniai romanai. Skandinavijoje jie buvo tokie populiarūs, kad kai kurie šiauriečių autoriai taip pat nusprendė išbandyti šį žanrą.
Remiantis Harvillo Seckero reklaminės kampanijomis duomenimis, norvegų rašytojo J. Nesbo romanas Jungtinėje Karalystė parduodamas kas 23 sekundės. Rašytojo knyga „Phantom“ už geriausią verstą kriminalinį metų romaną šiemet buvo nominuota kriminalinių trilerių apdovanojimuose.
Žurnale „The Economist“ pateikiami trys skandinavų kriminalinių romanų sėkmę galėję lemti faktoriai: literatūrinė kalba, herojai ir aplinka. Pasak literatūros agento Niclaso Salomonssono, aiškus, metaforomis neužgrūstas rašymo stilius labai tinka kriminaliniams romanams.
O kuo išsiskiria skandinavų rašytojų herojai? Dažnai jie nespindi gyvenimo džiaugsmu, turi psichologinių traumų ir yra kankinami nesibaigiančių rūpesčių.
J. Nesbo pagrindinis herojus Harry Hole yra girtuokliaujantis rūkalius, kuriam ne tik nesiseka bendrauti su moterimis, bet ir santykiai su kitais aplinkiniais kelia problemų. Nors veikėjas yra vienas geriausių detektyvų, tačiau laikomas prastu valstybės tarnautoju, nes nepaklūsta jokiam autoritetui ir laužo visas įmanomas taisykles.
Taigi pasak norvegės profesorės Margaret Hayford O’Leary, J. Nesbo herojus kaip joks kitas į dienos šviesą ištraukė tamsiąją gerovės valstybių pusę.
Vis dėlto svarbiausiu elementu „The Economist“ romanuose laiko jų kuriamą aplinką. Kino kritikė Nathaniel Rich teigia, kad skandinavų romanai pakeri savo pakilia ramybe, o kriminalas įvyksta skaitytojui mažiausiai to tikintis.
Skandinavų knygose kuriamas aplinkos ramumas ir drausmingumas tik dar labiau išryškina visus nusikaltimo elementus. Juk kraujas ant balto sniego atrodo daug kraupiau nei kokioje nors judraus miesto užkampyje.
Pasak J. Nesbo, skandinavų visuomenę galime laikyti klestinčia ir organizuota. Tačiau šios gerovės valstybės turi ir savo juodąją pusę. Šiauriečių kriminaliniuose romanuose atskleidžiamas marginalinių socialinių grupių gyvenimas, atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų.
Šaltas klimatas ir ilgos tamsios naktys sukuria puikią aplinką trileriams. Daug lemia ir skandinavų asmeninės savybės, anot J. Nesbo, jie yra linkę slėpti savo jausmus ir išgyvenimus, o tai suteikia tik dar daugiau paslapties.
(3)
Atkurta Valdovų rūmų A dalis
Neseniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose posėdžiavo Vilniaus žemutinės pilies valdovų rūmų statinio A dalies statybos užbaigimo komisija. Posėdžio metu buvo pasirašytas Valdovų rūmų (A dalies) statybos užbaigimo aktas. Komisija nusprendė - Vilniaus žemutinės pilies (G205K) valdovų rūmų A dalies, statyba baigta.
Tarptautinėje Turino knygų mugėje – naujos lietuvių autorių knygos
Penkias dienas trukusi Tarptautinė Turino knygų mugė šiemet sukvietė rekordinį skaičių – 330 tūkst. lankytojų. Po penkerių metų į Turino knygų mugę sugrįžusi Lietuva šiemet pristatė net keturis lietuvių autorių kūrinius, išleistus italų kalba: Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“, Vlado Braziūno poezijos rinktinę, Leonido Donskio aforizmų knygą bei Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras“. Šios knygos buvo eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame ir italų leidyklų stenduose.
L. Mikalauskas: „Nelengva per karščius būti įlindus į šuns kailį“
Įvairiuose šalies teatruose daugybę vaidmenų sukūręs, įvairių formų ir žanrų kūrinius dainavęs Liudas Mikalauskas įlįs į šuns kailį. Gegužės 28-29 dienomis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas taps lėtapėdžiu šunimi armėnų kompozitoriaus Eduardo Chagagortiano komiškos operos vaikams „Ausinė kepurė“ spektakliuose.
Vasaros festivalyje – geriausių Lietuvos bardų pasirodymai
Birželio 9 dieną VU Botanikos sode Kairėnuose prasidės naujas renginys – Bardų vasaros festivalis. Du kartus per mėnesį žaliajame sode visi vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pasiklausyti geriausių autorinių Lietuvos bardų koncertų.
Ar Vilniui nebereikia etnokultūros renginių?
Skelbdami pavojų etnokultūros renginių Vilniuje likimui, etninės lietuvių kultūros puoselėtojai ir juos palaikantys politikai klausia, argi sostinei nebereikia tradicinių festivalių, etnokultūros švenčių, puoselėtų ne vieną dešimtmetį.
Grįžimas į sceną – lyg kopimas į ešafotą
Po 7 metų pertraukos teatro scenoje vėl pasirodys aktorė Gražina Balandytė. Dėl skurstančių pagyvenusių žmonių ir kolegų pasitraukimo iš gyvenimo išgyvenanti aktorė jai suteiktą galimybę vadina stebuklu.
Rekordinis Sekminių vainikas
Butrimonių (Alytaus r.) bendruomenė pasiekė rekordą. Agentūros „Factum” atstovai patvirtino, kad Sekminėms nupintas vainikas yra ilgiausias Lietuvoje – 514 metrų 50 centimetrų. Išsipildė butrimoniškio Žyginto Senūtos sumanyta akcija miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojams kartu nupinti rekordinį vainiką, kuris suvienytų bendruomenę ir per Sekmines papuoštų bažnyčią. Per dvi dienas iš tujų, berželių, gėlių ir kitų žolynų nupinta pynė buvo išmatuota ir tiksliai nustatyta, kad ji siekia 514 metų 50 centimetrų.
Klaipėdietis sulaukė kino grando G. Depardieu skambučio
Nuo šiol skulptorius iš Klaipėdos gali pasididžiuoti ne tik puikiais kūriniais, tačiau ir pažintimi su Prancūzijos kino aktoriumi. Klaudijus Pūdymas sukūręs intriguojančią skulptūrą – staliuką su euro simboliu ir Gerard Depardieu nukrista galva - sulaukė paties Prancūzijos kino grando skambučio. Menininkas tikisi aktoriaus sulaukti savo ir kolegų parodos atidaryme Prancūzijoje bei galimai skulptūrą padovanoti aktoriui.
Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje susitinka Estijos, Latvijos ir Lietuvos džiazo virtuozai
Gegužės 24 d. 19 val. pristatomas unikalus talentingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos džiazo atlikėjų koncertas, skirtas trijų Baltijos šalių sostinių – Talino, Rygos, Vilniaus – bendradarbiavimo 20 metų sukakčiai paminėti. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) pasirodys estų džiazo ir meditacinės muzikos grupės "Nordic Sounds" nariai Villu Veski (saksofonas) ir Tiitas Kalluste (akordeonas), kontraboso profesionalas Vytis Nivinskas, šiuolaikinio džiazo virtuozas latvis Raimondas Macatas (klavišiniai, armonikėlė, elektrinė violončelė) ir vienas meistriškiausių Lietuvos trimitininkų Valerijus Ramoška.
Teatrų festivalio „Vasara 2013“ Druskininkuose svečiai pelnys prizų iš druskos
Liepos 14 - rugpjūčio 10 dienomis Druskininkuose vyks pirmasis teatrų festivalis „Vasara 2013“, rengiamas bendradarbiaujant Lietuvos ir Rusijos kultūros ministerijoms. Festivalio prezidentu sutiko būti režisierius Rimas Tuminas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|