Šalčininkija – Lietuvai draugiška kaimyninė šalis 
(277)
Šalčininkų meras: "Pas mus viskas gerai"
Tuo tarpu Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius teigė, kad Kalesninkų seniūnė D. Vilbik pakankamai moka lietuviškai, jokios tautinės nesantaikos nėra. Lietuviai neskriaudžiami ir apskritai Šalčininkų rajone viskas gerai.
„Na, gal pasitaiko vienas kitas veikėjas, pritvinkęs politinių ambicijų. Apskritai, iš Vyriausybės norėtume sulaukti ne tik įvairių plėtros programų, bet ir realios paramos“, – kalbėjo Z. Palevičius.
Paklaustas apie dvigubus gatvių pavadinimus Šalčininkų rajono meras atšovė: „Lenkiškus gatvių pavadinimus ant savo namų pasikabino savininkai. Privati nuosavybė – šventa ir neliečiama. Lenkiškų užrašų nori žmonės, o ne rajono valdžia.“
Šalčininkų rajono meras iš dalies teisus: ne visi šio krašto žmonės pasiduoda politiniams provokatoriams, kiršintojams. Paprasti lietuviai ir lenkai normaliai, kaimyniškai bendrauja. Ir gatvių pavadinimai jiems nėra svarbiausias dalykas.
Portalo žurnalistas užkalbino Kalesninkų pakraštyje grikių derlių dorojantį ūkininką. Paklaustas, ar jam labai svarbu, kad gatvių, įstaigų pavadinimai būtų rašomi ir lenkų kalba, jis juokdamasis vietos lenkų-baltarusių dialektu atsakė: „A mnie to do pia...y, mnie až salo domie bylo do starka.“ (Man tai nerūpi, man svarbiausia, kad namuose būtų lašinių ir degtinės.)
Kraštas nutautėjo tarpukariu
Žurnalistai pavėžėjo vietinį senuką, 89 metų Edvardą Miškinį, kuris patvirtino Lietuvos istorikų teiginius, kad Šalčininkų kraštas ne visada buvo lenkiškas, tokiu juo tapo 1920-1939 m. „pilsudskinės“ okupacijos laikais.
„Vaikystėje mes kalbėjome lietuviškai, bet lenkų valdžia mus už tai barė, persekiojo. Dauguma mano bendraamžių lietuvių pasikeitė pavardes, mokėsi lenkų, o prie sovietų – rusų mokyklose“, – prisiminė senolis.
Keista matyti, kad dalis šio krašto žmonių nesusitaiko su mintimi, jog gyvena Lietuvos valstybėje. Tačiau jaunoji šalčininkiečių karta jau mąsto ir savo ateitį suvokia kitaip.
Žurnalisto kalbintos devintokės Indrė, Aneta ir Renata kilusios iš vietos lenkų šeimų, tačiau lanko lietuvišką mokyklą ir teigia beveik nemokančios lenkų kalbos, namuose su tėvais bendraujančios lietuviškai.
„Aš gyvenu Lietuvoje, čia ketinu dirbti, siekti karjeros. Todėl pirmiausia privalau gerai mokėti lietuvių kalbą“, – tvirtino Indrė.
(277)
Kauniečiai aitvarų meistrai miestui dovanojo vėliavą
Kauniečiai aitvarų meistrai Donatas Dumskis ir Tadas Šurkys Kauno dienų proga sukūrė 115 kvadratinių metrų dydžio vėliavą. Ją vyrai sekmadienį pakėlė į padangę iš Kauno senamiestyje esančio Santakos stadiono. 13 metrų ilgio ir 8,7 metrų pločio dirbtinio šilko audeklas su Kauno simboliu Tauru pakilo į 60 metrų aukštį. Į padangę pirmiausiai buvo pakeltas 7 kvadratinių metrų aitvaras. Prie jo lyno pritvirtinta vėliava ir pakilo į orą. „Vėjas šiandien palankus. Vėliava virš Kauno plevėsuos visą dieną“, — tvirtino D. Dumskis.
Žinia apie pakeistą adresą kaimynus pasiekė tik po trejų metų
Vieną dieną staiga išgirstate, kad beveik prieš trejus metus jūsų namų adresas ištrintas iš Kauno žemėlapio. Ir nuo to laiko, nors nieko apie tai nežinojote, naudojatės vienu adresu su gretimo buto gyventojais. Gal ir mokesčius mokate už kaimynus? Taip nutiko dvigubu adresu daugybę metų žymėto Utenos gatvės 25-ojo ir Kapsų gatvės 1-ojo namo gyventojoms Rasai Jurgaitytei, jos motinai Reginai Nijolei Jurgaitienei bei jų kaimynui Aurelijui Kveseliui. Urbanistikos ir architektūros skyriaus darbuotojai namui suteikė Kapsų g. 1 adresą, tačiau nesivargino pasidomėti, kiek jame įrengta butų.
LRT taryba dėl seksualinių mažumų eitynių reklamos apsispręs birželį
LRT taryba birželio pabaigoje turėtų apsispręsti, ar transliuoti per LRT televiziją eitynių „Už lygybę“ socialinę reklamą, BNS sakė televizijos direktorius Rimvydas Paleckis.
Paplūdimių lankytojams - padoraus elgesio taisyklės
„Nesimylėkite viešose vietose“, „Neatlik čia gamtos reikalų“, „Nesisvaigink alkoholiu, narkotikais“ – tokie užrašai pasitinka poilsiautojus prie Kauno marių paplūdimio. Ar įspėjimai sudrausmins? Kelis nuotaikingus plakatus sukūrė ir labiausiai žmonių lankomose vietose pakabino Kauno marių regioninio parko darbuotojai. Kokioms padoraus elgesio taisyklėms dažniausiai nusižengia atvykėliai?
Raudonėje – skalikai, žolininkai ir karštas pirties garas
Jurbarko rajone esančioje Raudonėje šiandien, šeštadienį, nuo pietų aidi medžioklės trimitai. Mat Raudonės pilyje vyksta tradicinė šventė „Panemunių žiedai“, o šiemet jos tema, kuria lemta improvizuoti ir šventės šeiminkams, ir svečiams – dvaro medžioklė. Ten, kur įsijaučia švenčių organizatoriai, paprastai netrūksta pramogų, vaidybos, prekybos, užkandžių ir vienų į kitus žvalgytuvių. Aplink Raudonės pilį išsidėstė istoriniai dvaro kiemeliai, kuriuose šį šeštadienį darbuojasi pirtininkai, žolininkai, kailiadirbiai, kepėjai, prieskonių ir saldumynų pardavėjai.
R. Dagys kyla į kovą dėl abortų
Seimo pozicija ir opozicija surėmė pečius ir dar kartą bandys šalyje įteisinti abortų draudimą. Tokį siūlymą įregistravusią lenkų rinkimų akciją netruko pasekti ir konservatorius Rimantas Dagys su keliais kitais parlamentarais. Įteisinus pataisas, Lietuva taptų ketvirtąja ES šalimi, draudžiančia nutraukti nėštumą. Lygių galimybių specialistai pastebi, kad Seime jau ne pirmus metus rusena viltis uždrausti abortus, tačiau taip padarius šalis atsigręžtų į nedemokratines valstybes.
Gargždų centre - viskuo patenkintas bronzinis katinas
Nuo šiol Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojus sveikins centrinė dalyje įsikūręs bronzinis katinas. Tai - bendrovės „Mars Lietuva“ dovana senam, šiemet 760 metų jubiliejų pažyminčiam Žemaitijos miestui. Penktadienį Gargždų centre atidengta besirąžančio katino skulptūra maloniai nustebino gargždiškius. Gražią sukaktį pažymintis miestas išgyvena atgimimo laikotarpį, todėl į iškilmes susirinkę žmonės vylėsi, jog katinas taps prasmingu, atgimimą įprasminančiu simboliu.
Klaipėdiečiai prie bendro maldos pusryčių stalo pasijuto lyg viena šeima
Šeštadienį Klaipėdoje mero Vytauto Grubliausko surengtuose miesto bendruomenės maldos pusryčiuose prie stalų susėdę verslo, kultūros, religinių konfesijų atstovai įvairiais aspektais aptarė dvasinę krikšto reikšmę, jo sąsajas su ekonomika, socialiniu gyvenimu.
Kauno dienų renginius žlugdo lietus, pardavėjai skaičiuoja nuostolius
Kaune pliaupiantis lietus gadina miesto šventės dalyvių ir prekeivių nuotaikas. Maistą, gėrimus ir tautodailės dirbinius pardavinėjantys žmonės skaičiuoja nuostolius. Lietaus nepabūgo tik scenose koncertuojantys atlikėjai ir viduramžių miesto riteriai. Kaune tęsiasi miesto dienų šventė. Laisvės alėjoje ir senamiestyje nuo vakar išrikiuotos prekybininkų palapinės. Jose tautodailės dirbinius, maistą bei gėrimus pardavinėjantys žmonės nusivylę. Pirkėjų beveik nėra. Kauniečiai, pabūgę pliaupiančio lietaus į miestą neskuba. Nepaisant lietaus, suplanuoti šventės renginiai vyksta.
Šilutė miesto gimtadienį švenčia kartu su vokiečiais
Šeštadienį Šilutėje - miesto šventė. Į tradicinį renginį atvyko nemažai buvusių šilutiškių, po karo pasitraukusių į Vokietiją. Gatvėse tik ir girdisi vokiška šnekta.
- Tragiškai pasibaigusio Vilniaus ralio organizatorių spaudos konferencija
- R. Dagys: „Nutraukti gyvybę embrionui galima tik kraštutiniais atvejais“
- Susisiekimo ministras: eismo saugumo užtikrinimui turi būti skirtas pagrindinis dėmesys
- Konservatoriai ir lenkų rinkimų akcija varžosi, kuri pirmiau įteisins abortų draudimą
- Tradicinis Seimo dviračių žygis politikų dėmesio nesulaukė
- Po trijų automobilių avarijos Vilniuje — sutraiškytas vaikiškas vežimėlis (atnaujinta)
- Ant pataisos namų gultų V. Uspaskichą siūloma siųsti 6 metams
- Etikos komisijos sprendimas dėl B. Vėsaitės gali užsitęsti iki rudens
- „Snoro“ banke galėjo būti masiškai naikinami dokumentai, o kompiuterių laikmenos — išvežtos iš Lietuvos
- Noriūniečių atlygis už seniai išnykusio istorinio gyvūno tauro ragų radybas pasiklydo tarp valdiškų įstaigų
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|