Vakar mieliems skaitytojams pasakojau, kaip atostogavau Nidoje su savo mergina Gabriele. Atostogos būtų praėję nuobodžiai, jei nebūčiau pamatęs savo buvusios merginos Indrės.
Pamačiau ir užsinorėjau žūtbūt su ja susitikti. Po ilgų intrigų man pavyko kelioms valandoms neutralizuoti Gabrielę ir susitarti su Indre susitikti. Aš žavėjausi savimi.
Susitikimas
Taigi užmigdęs Gabrielę laukiu bare ir siurbčioju brendį. Brendis – ne alus, nuo kurio norisi miego. Brendis, priešingai, tonizuoja ir leidžia išlaikyti jėgas tokiu svarbiu momentu.
Artėja saldi susitikimo valanda. Aišku, kas buvo pražuvo. Ir nieko nesugrąžinsi. Bet juk vis tiek kažkodėl taip maloniai visame kūne dilgčioja. Kaip ji gyvena? Kas tas jos vaikinas?
Tikriausiai aš esu telepatas, nes kaip tik ties šia mintimi pamatau gatve aistringai bežygiuojantį lyg eitų į komunistinį Spalio paradą Indrės kavalierių. Vienas. „Čia dabar, - pagalvoju. – Tikriausiai ir jis atsikratęs savo Indrės mauna pas kokią savo buvusiąją. Tik būtų gerai, jog susitiktų ne šitoje kavinėje. Jei ką, reikės keisti mūsų susitikimo vietą, o paskui tą kavalierių dar ir įskųsti. Tai bus linksma”.
Jis kaip tik ateina barą, kuriame aš sėdėjau. Apsidairo. „Aha, ieško savo meilužės“, pagalvojau. Tačiau jis ryžtingai pasuka manęs link.
„Tau dabar duoti į snukį ar išeinam į lauką“, - vietoj pasisveikinimo taria Indrės vaikinas.
Man iš nuostabos atvimpa apatinė lūpa, išsprogsta akys, rankos sustingsta, o ausys sukruta: gal ne taip nugirdau. Todėl pasitikslinu: „Ką sakėte?“
„Tau dabar duoti į snukį ar paskui? Kodėl lendi prie Indrės? Galvoji, kad nežinau, kas esi? Galvoji, kad nežinau tavo rašliavų? Tau pasakau pirmą ir paskutinį sykį – nelįsk prie Indrės, nes kitaip turėsi reikalų su manimi“.
Pasako, apsisuka ir išeina. Aš apmąstau paskutinės minutės įvykius. Šlykštynė. Perskaitė mano siųstus SMS. O gal tik paskutinį, kur rašiau apie susitikimo vietą ir laiką. Jį ištrynė ir vietoj Indrės parašė: „Gerai“. Koks privatumo pažeidimas! Koks kiaulė! Kaip galima kito žmogaus mobilųjį telefoną tikrinti! Juk tai rodo, kad visiškai nepasitiki. O jei nepasitiki, kokia gali būti tarp jų meilė? Kuilys neraliuotas! Reiks apie tai Indrei pasakyti.
Ir tokiam kuiliui aš – išpuoselėtas ir subtilus vaikinas - tikrai negaliu pasiduoti. Tad lydėdamas akimis tą įžūlų, kupiną pavydo patiną rašau: „Indručiuke, nežinau, kur tu esi, nežinau, ką tu veiki, bet į susitiką vietoj tavęs atėjo tavo draugas. Tikiuosi, kad ne tu jį pasiuntei, o jis perskaitė mano SMS. Ką darom?“.
Paspaudžiau „Siųsti“ ir nusprendžiau, jog po streso reikia atsigaivinti gurkšneliu brendžo. Išgėrus pakėliau akis ir pamačiau, kaip įžūlus ir pavydus patinas rankoje mosuodamas kaip koks Baltaragio malūnas mobiliuoju telefonu grįžta atgal. 2 psl.>>
A.Barzdžius
