Norite dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje? Privalote mokėti vietos lenkų kalbą. Ši sąlyga yra net oficialiuose konkursų į laisvas pareigybes skelbimuose.
„Pojedziemy do turgus, kupiem gaidžiukas“. Tokius ir panašius posakius vadinamąja „tuteišių“ kalba privalo mokėti kiekvienas, pageidaujantis dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje.
Štai vakar pasirodžiusiuose skelbimuose Vilniaus rajono savivaldybė kviečia į darbą du Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausiuosius specialistus.
Be įvairių specialiųjų reikalavimų, nurodomas ir toks: „Mokėti vietinę (lenkų) kalbą“. Ši kalba – tai lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbų mišinys, kurios neišmoksi nė vienoje mokykloje.
Reikalavimas mokėti vietos lenkų kalbą yra ir ankstesniuose Vilniaus rajono savivaldybės skelbimuose.
Išvardijo du pažeidimus
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva dėl tokio akibrokšto yra ne kartą kreipęsis į Seimą, premjerą, tačiau didesnio dėmesio nesulaukė.
Jo nuomone, tokie reikalavimai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimai.
K.Garšvos žodžiais, reikalavimas mokėti „tuteišių“ kalbą atkeliavo iš tų laikų, kai Vilniaus krašte buvo ketinama kurti autonomiją.
Be to, vietos lenkų kalbą propaguoja ir kai kurios Vilniaus rajone aktyvios politinės jėgos.
Vilniaus rajone gyvena 61,3 procento lenkų, 22,4 procento – lietuvių, 8,4 procento – rusų, 4,4 procento – baltarusių ir 3,5 procento – kitų tautybių asmenų.
Įžvelgė diskriminaciją
„Pirmiausia pretendentas į tarnybą savivaldos institucijoje privalo mokėti valstybinę kalbą“, – „Sostinei“ tvirtino Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius.
Skelbimus su reikalavimais mokėti „tuteišiškai“ rašo Vilniaus rajono savivaldybė, o ne šio rajono taryba, todėl jų Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje neprižiūri.
Ar nediskriminuojami tie pretendentai užimti laisvą darbo vietą Vilniaus rajono savivaldybėje, kurie nemoka vietos lenkų kalbos, juolab kad tokios kalbos nemoko nė viena švietimo įstaiga?
„Klausimas keliamas teisingai“, – sutiko J.Jurkevičius.
Atmeta visus kaltinimus
Vilniaus rajono merė Marija Rekst įsitikinusi, kad savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė.
„Sudarome galimybę žmonėms paprasčiau bendrauti. Nematau nieko blogo“, – apie reikalavimus mokėti „tuteišių“ kalbą aiškino M.Rekst.
Ji negalėjo atsakyti į klausimą, ar pasitaikė atvejų, kai pretendentas į postą savivaldybėje atrodė tinkamas, tačiau neatitiko vieno reikalavimo – nemokėjo „tuteišiškai“. 2 psl.>>