Stalino terorą tiriantį vokietį K. Schlögelį sužavėjo Maskva
Vokiečių istorikas Karlas Schlögelis kantriai, išsamiai rekonstravo stalininio režimo stiprėjimą, jo virsmą totaliniu teroru, kuris lemtingais 1937–taisiais nusinešė pusantro milijono žmonių gyvybes. Knygoje „Teroras ir svajonė“ jis atskleidžia žiaurią ir absurdišką Maskvos tikrovę.
Britai pradėjo iš vandenyno ištraukto bombonešio konservavimo darbus
Didžiosios Britanijos ekspertai antradienį pradėjo jūros polipų, dumblių ir nuosėdų šalinimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių lėktuvo bombonešio, kuris vandenyno dugne išgulėjo daugiau nei 70 metų. Lėktuvo „Dornier -17 Do-17“ liekanos buvo rastos Gudvino Sandse prie pietrytinės Anglijos pakrantės ir iš lėto iškeltos iš vandens birželio 10 dieną.
Tarybinis Holivudas: apie stebuklus ir pabaisas
Kiekviena despotiška valdžia jaučia, kad jai gresia pavojus, jei tik neužvaldys ir vaizdų, kartu įgydama galimybę juos užtušuoti ir kurti naujus vaizdų pasaulius. O kadangi audringaisiais 1937 metais filmų pasaulis anaiptol nebuvo ramus ir nuošalus „draustinis“, tai čia visiškai išdilo ribos, skiriančios faktus ir fikcijas, tikrovę ir fantaziją, pasakas ir siaubo istorijas.
XX amžiaus avantiūros
Skrydžių karštligė buvo ne tarybinis, o tarptautinis reiškinys. Po geležies amžiaus ir geležinkelių amžiaus lėktuvas tapo greitėjimo ir modernėjimo simboliu. Pasaulio transporto žemėlapiuose atsirado naujų maršrutų – tai buvo transkontinentiniai aviacijos maršrutai, kurie apraizgė Žemės rutulį ir sumažino jį. Civilinė aviacija plėtojosi neįtikėtinai greitai, ir žmonės vos nepamiršo, kad lėktuvai ėmė sparčiai tobulėti per Pirmąjį pasaulinį karą.
Parodomasis tarybinis pasaulis
Ko gero, niekada labiau neišryškėjo ieškojimai, mėginimai ir eksperimentai, drebinę tarybinę architektūrą dar 1937 metais, kaip per blaškymąsi dėl Sąjunginės žemės ūkio parodos apipavidalinimo. Ir, ko gero, niekur nebuvo atkaklesnio užmojo sukurti naują, sintetinį stilių nei ten, kur žadėta parodyti tautų ir jų kultūrų įvairovę.
Amerikiečiai Europą vadavo, o barbarai iš Rytų – grobė
Pamatęs Kauno centru riedančius tankus ir šarvuotus automobilius poeto Kazio Binkio sūnus Gerardas ne tik neišsigando, bet ir apsidžiaugė. Juk ne kiekvieną dieną šalia tavo namų važiuoja tankai! Berniukas nusprendė įdomų vaizdą parodyti tėvui. Tačiau poetas nuliūdo. Nuo Parodos kalno stebėdamas Kauno gatvėmis riedančius sovietų tankus K. Binkis tyliai ištarė: „Nebėra Lietuvėlės“. Mūsų šalį užplūdo barbarai iš Rytų. Tai įvyko 1940 metų birželio 15 dieną. Lietuva pirmą kartą buvo okupuota sovietų.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
V. Landsbergis: „Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą - ilgas ir kantrus darbas“
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Matematinis ir vertybinis požiūris į genocidą
Biudžetinės įstaigos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė pasiūlė istorikams ir teisininkams sugalvoti tikslesnį, tinkamesnį, politiškai korektiškesnį Baltijos šalių sovietinės okupacijos pasekmių apibūdinimą, nes ES, Europos Tarybos ir įvairių tarptautinių tolerancijos organizacijų nuomone, masines lietuvių šeimų tremtis į Rusijos šiaurę, vaikų atplėšimą nuo tėvų dar tremtinių vagonuose, suimtų Lietuvos laisvės kovotojų kankinimą ir jų palaikų niekinimą nepaisant Ženevos konvencijų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais per stipru vadinti genocidu.
Rusijos istorikai Kremliaus užsakymu kuria vadovėlį, nutylintį stalinizmo represijas
Rusija susirūpino, kad istorija šalies mokyklose būtų dėstoma pagal vieną teisingą valdžios aprobuotą požiūrį, panašiai, kaip sovietiniais laikais. Tuo tikslu rengiamas Rusijos istorijos vadovėlis, ypatingą dėmesį skiriant „diskutuotinų“ klausimų išaiškinimui, tokių, kaip, pavyzdžiui, stalinizmo laikų represijos, ir nurodant mokytojams, kaip „teisingai“ juos nušviesti. Stalino vaidmenį rekomenduojama nagrinėti sąsajose su „vienos partijos diktatūros ir vienvaldystės įvedimu“, neužsimenant apie stalinistinių represijų mastą ir susilaikant nuo jų vertinimo.
Vilniuje – protų inžinierių pasakos apie Lietuvos ir Rusijos artumą
Jei skrydis per Atlantą būtų pasibaigęs sėkmingai, lakūnas Steponas Darius vis tiek netrukus būtų miręs. Didvyrio biografiją tyrinėję istorikai mano, kad jo organizmas buvo smarkiai apnuodytas. Per Pirmąjį pasaulinį karą lietuvis kovėsi amerikiečių pusėje, o šalia jo sprogo vokiečių dujų užtaisas. Toks likimas ištiko ne vieną lietuvį, tarnavusį JAV kariuomenėje. Nepaisant to, šiomis dienomis Vilniuje rusų istorikai bandys įtikinti, kad Pirmasis pasaulinis karas įrodo Lietuvos ir Rusijos bendrumą.
Iš Lamanšo iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos lėktuvas
Iš Lamanšo sąsiaurio dugno buvo iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos bombonešis, informuoja BBC. Lėktuvas „Dornier Do-17“ prieš daugiau nei 70 metų buvo numuštas prie Kento grafystės pakrantės. Bombonešį 2008 metais 15 metrų gylyje aptiko nardytojai.
Lietuviai save laiko sėsliais, nors iš tiesų yra klajokliai
Kokie mes, lietuviai? Sėslūs. Svetingi. Drąsūs. Pstriotiški. Gal praeityje tokie ir buvome? Gal ateityje tokie norėtume būti? O kokie esame dabar? Šiandien esame labiausiai migruojanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Net atokiausiuose pasaulio kampeliuose želiame tarsi karklai. Ir vis tiek vaizduotėje save piešiame kaip etnografines būtybes, lyg baudžiaunininkai prirakintas prie Nemuno kranto. Kaip prieš 100 metų.
Lietuvos kariuomenėje turėtų atsirasti husarų, ulonų ir dragūnų
Kitąmet Lietuvos kariuomenėje vietoj pėstininkų turėtų atsirasti husarai, ulonai ir dragūnai. Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Seimui Principinės kariuomenės struktūros įstatymo projektą, kuriame numatoma Lietuvos kariuomenės struktūra ir dydis 2014 bei 2019 metais. Pagal jį, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas turėtų vadintis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.
Projekto „Misija Sibiras'13“ komandoje - 16 jaunuolių
Šiemet Rusijos Federacijos Tiumenės srityje išlikusius lietuvių tremties ir kalinimo vietų atminties ženklus lankys ir tvarkys 16 jaunų žmonių komanda.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|