Čilė bando įminti poeto P. Nerudos mirties mįslę
Nobelio literatūros premiją pelniusio Čilės poeto Pablo Nerudos palaikai bus ekshumuoti pirmadienį, siekiant patikrinti, ar jis mirė nuo vėžio, ar buvo nunuodytas Augusto Pinocheto diktatūros, kuriai jis griežtai priešinosi.
Nacių ieškanti organizacija metinėje ataskaitoje kritikuoja Australiją
Simono Wiesenthalio centro Izraelio skyrius sekmadienį kritikavo Australiją ir dar kelias šalis nepakankamai stengiantis patraukti atsakomybėn Holokausto kaltininkus. 12-ojoje metinėje Centro ataskaitoje apie pastangas ieškoti nacių virtinė valstybių kaltinamos tuo, kad nepatraukia baudžiamojon atsakomybėn įtariamų nacių ar neatlieka tyrimų jų atžvilgiu.
Vokietiją paliko paskutiniai JAV armijos tankai
JAV armija kovo pabaigoje išgabeno iš Vokietijos paskutinius savo tankus, kurie ten buvo dislokuojami 69 metus ir buvo svarbi NATO pajėgų Europoje dalis per Šaltąjį karą, pranešama nepriklausomame JAV kariuomenės naujienų tinklalapyje stripes.com.
Medininkų pilis laukia šilumos ir lankytojų
Lietuvos istorija didi ir didinga, tačiau jau tapo įprasta, kad dažniau domimės kitų šalių praeitimi ir grožimės svetimų tautų palikimu, nei pastebime tai, kas yra visai šalia. Vienas tokių lankytojų pamirštas objektas – vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus esanti Medininkų pilis.
Senosios Velykų tradicijos: dešimtys margučių ir „lalautojai“ už lango
Apsnigtoje Lietuvoje artėjant Velyknakčio iškilmėms ir Prisikėlimo ryto džiaugsmui, senųjų tradicijų puoselėtojai išgyvena, kad Velykų tradicijos nyksta. Dzūkijos senoliai, noriai pasidaliję spalvingais prisiminimais, teigia esą anksčiau Velykos buvo didžiausia metų šventė. Jai ruoštis tekdavo ilgai ir kruopščiai, o kiaušinių numarginti ar išskutinėti dešimtimis, kad visiems užtektų.
R. Wagnerio relikvijos renkamos ir aukcionuose, ir teismuose
Richardo Wagnerio (1813-1883) muziejus Bairoite įsigijo interneto aukcione iš privatininko JAV pražuvusia laikytą, beveik nežinomą kompozitoriaus nuotrauką.
Dvyliktoji „Misija Sibiras“ keliaus į Tiumenę
Prasideda dalyvių atranka į istorinę atmintį ir jaunimo patriotiškumą bei pilietiškumą puoselėjantį projektą „Misija Sibiras'13“. Dvyliktosios projekto ekspedicijos tikslas - Tiumenė. Tai Vakarų Sibiro dalis, kur prie tremtinių amžino poilsio vietų žmogaus ranka neprisilietė daugiau kaip dešimtmetį.
Pokario partizanai – ir šiandien atminties miške
„Kokie ten partizanai. Banditai, ir tiek. Tiksliau, banditai buvo ir vieni, ir kiti. Dieną vieni ateina, naktį – kiti. Tad paprasti žmonės gyvenimo tiesiog neturėjo, ir viskas. Man senelis pasakojo“. Tai – dažniausiai pasitaikanti nepriklausomos Lietuvos piliečio reakcija kiekvieną kartą, kai tik kalba pasisuka apie pokario ginkluotą rezistenciją. Ką tokia reakcija rodo? Kita vertus, ar pokario partizanai bei jų kova kada nors pagaliau taps vienu iš kertinių visos visuomenės istorinės atminties bei identiteto akmenų?
Vilniuje - liūdesys dėl SSRS žlugimo ir pokštai apie okupaciją
Lietuva nėra Rusijos informacinio karo taikinys. Netgi priešingai, abi šalys - amerikiečių informacinių atakų aukos. Tokius abejotinus teiginius Vilniuje žarstė Rusijos laikraščio „Izvestija“ prezidentas Vladimiras Mamontovas. Jis pasišaipė iš Lietuvos okupacijos ir apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo. Į mūsų šalį tą svečią atvežė Kremliaus finansuojama organizacija. Lietuvoje su ja susijęs žurnalistas Artūras Račas. Įtakingo Rusijos laikraščio „Izvestija“ prezidentas V. Mamontovas apie informacinius karus pasakojo kelioms dešimtims diskusijos dalyvių.
Vilniuje ir prieš 200 metų vakarėliai būdavo audringi
Šv. Mykolo gatvės 12-uoju numeriu pažymėto pastato rūsius neseniai baigęs tyrinėti specialistas aptiko audringo gyvenimo įrodymų. Pasirodo, šalia bažnyčių esančiame pastate XVIII amžiuje abstinentai negyveno. Šv. Onos, Bernardinų ir Šv. Mykolo bažnyčios – kaip ant delno žiūrint pro Šv. Mykolo gatvės 12-uoju numeriu pažymėto pastato langus. Dabar šiame name viešpatauja ramybė – jame įsikūręs Baltijos gintaro meno muziejus. Bet restauratorius ir architektas Robertas Zilinskas neabejoja, kad šis pastatas išgyveno gerokai audringesnius laikus. Mat jį tyrinėdamas specialistas rūsyje aptiko daugybę butelių šukių.
Atkeliavo lobis iš Lenkijos
Taikomosios dailės muziejaus parodoje „Gloguvo lobis” pristatomas vienas didžiausių pagal monetų skaičių sidabro lobių ne tik Lenkijoje ir Europoje.
R. Wagneris globos ieškojo žmonos glėbyje
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vakar įvyko „Lohengrino” premjera. O koks buvo šią operą sukūręs Richardas Wagneris? „Ar muzikos genijumi tituluojamas R. Wagneris buvo motinos lepūnėlis?” – žurnale „Der Spiegel” klausia terapeutas iš Miunsterio Berndas Oberhoffas ir pateikia savąją didžiojo kompozitoriaus psichikos analizę.
Partizanauti vertė sovietinis teroras ir Vakarų pagalbos viltis
Lietuvių patriotizmas ir idealizmas buvo svarbi, tačiau ne vienintelė priežastis, kodėl jaunuoliai tapo partizanais. Žiauriu ir beatodairišku teroru komunistai įspraudė lietuvius į kampą – ginkluotas pasipriešinimas atrodė net saugesnis nei sėdėjimas namuose. Išeiti į miškus skatino ir viltis, kad Vakarų valstybės padės išginti komunistus. Taip mano istorikas ir publicistas daktaras Kęstutis Girnius. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusioje konferencijoje „Partizanai: valstybė, karas, atmintis“. Mokslininkai ir tyrinėtojai bandė atsakyti į klausimus, kas buvo Lietuvos partizanai, ką jie žinojo apie tarptautinę ir karo teisę, kaip įsitvirtino okupantų primestas partizano-bandito vaizdinys.
Kunigaikščio Algirdo pergalei skirta knyga išprovokavo diskusiją apie kultūrinį perversmą
„Norėtųsi, kad šios knygos proga susidaręs kolektyvas – tapytojas Giedrius Kazimierėnas, meno istorikė Rasa Gečaitė ir fotografas Rimantas Dichavičius neišsiskirstytų, o duotų pradžią kokiam nors perversmui Lietuvoje. Nežinau, kaip jį pavadinti – Naujuoju Renesansu, Atgimimu ar kaip kitaip. Nes jie parodo, kad Lietuvoje galima kitokia kultūra, kitoks kultūros sričių bendradarbiavimas, kitokie santykiai nei iki šiol“, - karščiavosi filosofas Krescencijus Stoškus ir prisipažino, kad tos mintys jam net neleidę užmigti.
Lietuvą aplankęs Pietų Afrikos žydas: „Nepatikėsite - mes dieviname šaltibarščius“
„Tai neapsakomas jausmas. Tarsi būčiau grįžęs ten, kur jau esu nekart buvęs”, – iki šiol negali atsitokėti Steve’as Felderis (38 m.), pernai pirmą kartą gyvenime apsilankęs Vilniuje. Steve’as buvo pirmasis savo giminės atstovas, kuris ryžosi po šimto metų pertraukos iš naujo atrasti senelių gimtinę. 80 tūkstančių: tiek Pietų Afrikos Respublikoje gyvena žmonių, kurių seneliai ir proseneliai kilę iš Lietuvos.





