Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ švęs šimtmetį
Lietuvybės puoselėjimui Vilniaus krašte ir lietuvių švietimui daug nusipelniusiai Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ šiais metais sukanka šimtas metų. Minint jį ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje vyks konferencija, o Naujajame arsenale bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“.
Holokausto aukų atminimo dienai - paroda apie litvakų paveldą Baltarusijoje
Minint Jungtinių Tautų paskelbtą Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pirmadienį Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre atidaryta fotografijų paroda „Litvakų paveldas Baltarusijoje“. Parodą atidarė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
Holokausto dieną - S. Berlusconi pagyros fašistų dučei
Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, ne kartą patekdavęs į skandalus dėl savo prieštaringai vertinamų pasisakymų, sekmadienį vėl išprovokavo pyktį, pagyręs karo laikų diktatorių Benito Mussolini, nors dučė persekiojo žydus ir leido tūkstančius jų išsiųsti į Aušvicą.
1863-iųjų sukilimas buvo reikšmingas ir lietuvių, ir lenkų tautos laisvei
Premjeras Algirdas Butkevičius atidarydamas 1863-iųjų sukilimui skirtą parodą sakė, kad ši data svarbi tiek lietuvių, tiek lenkų tautos laisvei.
Norėdamas suprasti lietuvį turi išsiaiškinti, ko jis nekenčia
Ar yra kokia nors viena, per visas istorines epochas išliekanti lietuviškumo esmė? Istorikas, kultūros tyrinėtojas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Virginijus Savukynas įsitikinęs, kad ne. Lietuviškumo esmė nuolat keitėsi. Buvo laikai, kai lietuviai save suvokė per religijos prizmę ir kreivai žiūrėjo į ta pačia kalba kalbančius, bet kitą konfesiją išpažįstančius žmones – reformatus. Vėliau įtvirtinta, kad lietuviškumo pagrindas yra kalba. Broliais tapo iki tol demonizuoti latviai, o katalikai lenkai pasidarė priešai. Šiuos procesus V. Savukynas nagrinėja ką tik pasirodžiusioje knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje“.
Istorijos tyrinėtojai įminė Žalgirio mūšio mįsles (II dalis)
Žalgirio mūšio lauke dulkėmis springo dvi skirtingos civilizacijos. Kailiais apsigaubę ir kirvukais ginkluoti laukiniai lietuviai drąsiai įsirėžė į plieninę Kryžiuočių ordino karo mašiną. Ir mirtinai uždaužė tą pabaisą vėzdais ir kirviais. Pripažinkite, skamba neįtikėtinai. Tačiau būtent tokį vaizdą tapė Lenkijos menininkai. Taip kruvinasis mūšis dar visai neseniai buvo piešiamas mūsų istorijos vadovėliuose. Aiškėja, kad situacija buvo visiškai kitokia. Žalgirio mįslės netrukus gali būti įmintos, o mūsų supratimas apie mūšio eigą – radikaliai pasikeisti.
Sapiegų rūmai stebina ankštais tualetais
Rekonstruodami vienintelius Lietuvoje baroko laikotarpio rūmus specialistai pastebėjo, kad senovėje didikai žiemomis per daug nesilepino šiluma, o gamtiniams reikalams atlikti užtekdavo ir mažų patalpų. Didžiuliai viengubo stiklo langai su vitražais. Didžiųjų laiptų erdvė atvira vėjams. Krosnys, kurių pakuros įrengtos lauke. Sapiegų rūmuose Antakalnyje plušantys specialistai sako, kad šiame išskirtiniame pastate žiemomis nebūdavo labai šilta.
Šaltis koją kišo ir Napoleono armijos atsitraukimo aktoriams
Po Rumšiškėse įkurto Lietuvos liaudies buities muziejaus sodybas šeštadienį nuo ryto lakstė senovinėmis prancūzų, rusų, lenkų ir lietuvių karinėmis uniformomis vilkintys kariai, aidėjo kurtinantis patrankų bei muškietų griausmas, girdėjosi žirgų žvengimas ir ant jų sėdinčių vadų įsakymai. Pavakare muziejaus Miestelio aikštėje įvyko lemtingos kautynės, kurios priminė tikrą karą.
Buvusiame žydų banke – istoriniai dokumentai
Tauragėje remontuojamas pastatas pateikė staigmeną – pastogėje rasti seni Tauragės žydų liaudies banko dokumentai. Jie bus saugomi Krašto muziejuje.
Restauratoriai nustatė, kad Romos Koliziejus kadaise buvo spalvotas
1|
Į Italiją turistus pritraukiančią įžymybę – Romos Koliziejų – tyrinėję restauratoriai paskelbė, kad statinys kadaise buvo spalvotas. Spalvotų sienų dalių atrasta keliuose Koliziejaus koridoriuose, kurie nebuvo prieinami turistams. Ant žymiojo pastato sienų rasta ir dabartinių grafičių prototipų.
2013 metai paskelbti Vilniaus geto atminimo metais
2013-uosius metus Seimas paskelbė Vilniaus geto atminimo metais. Tokį nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį sukanka 70 metų, kai okupacinė nacių kariuomenė likvidavo Vilniaus getą, ir siekdamas paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms skaudžią istorinę datą. Nutarimu siūloma Vyriausybei iki šių metų vasario 5 d. kartu su kitomis valstybės institucijomis parengti Vilniaus geto atminimo metų programą, koordinuoti jos įgyvendinimą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Tauragės „rotariečiai“ atstatė istorinį kubą
Tauragės „Rotary“ klubas ištesėjo pažadą - Staiginės kaime (Tauragės r.) atstatė per karą sugriautą kubo formos paminklą, skirtą Tauragės konvencijai atminti. „Prieš 200 metų prie pat sienos su Prūsija, Požerūnų malūne, pasirašytas Prūsijos ir Rusijos armijų korpusų vadų konvencijos aktas dėl karinių veiksmų nutraukimo buvo pavadintas Tauragės konvencija.
Klaipėdos kraštas buvo atgautas ar okupuotas?
Švenčiant Klaipėdos krašto sukilimo 90 metų jubiliejų ne atsitiktinai 2013-ieji Lietuvoje paskelbti Klaipėdos krašto atgavimo metais.
Lietuva be Klaipėdos krašto būtų mažesnė ir silpnesnė
Lietuvai minint Klaipėdos krašto atgavimo 90-metį, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad be šios teritorijos Lietuva būtų politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai silpnesnė valstybė.
Istorijos tyrinėtojai įminė Žalgirio mūšio mįsles (I dalis)
Lenkų mokslininkai ne kartą tyrė tą lauką, kuriame įvyko Žalgirio mūšis. Tyrinėtojai rausė žemę ten, kur dabar stovi paminklas įspūdingai lietuvių ir lenkų pergalei. Ten, kur kasmet liepos mėnesį griaudi didingo mūšio rekonstrukcijos. Nors per tą susirėmimą žuvo apie 18 tūkstančių karių, tačiau iki šiol tyrinėtojai nerado masinių kapaviečių. Išskyrus nedidelį sudegintų aukų kapą. Kodėl? Žalgirio mįslės netrukus gali būti įmintos, o mūsų supratimas apie mūšio eigą – radikaliai pasikeisti.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|