Mano ankstesnis mokslinis tiriamasis darbas „Ką mano Lietuvos vaikinai apie Lietuvos merginas“ sulaukė ne mažesnio dėmesio nei „Vyrų išsilaisvinimo manifestas“.
Pagaliau į mano elektroninio pašto dėžutę sugriuvo gausybė laiškelių iš merginų – o jau buvau pradėjęs nerimauti, kad jos mane pamiršo.
Tiesa, palyginti nemaža dalis merginų tiesiog manimi piktinosi. Štai vienas iš švelniausių: „Lopiny, pirmiausia išmok rašyti, o paskui rašyk“. Pasirašo Padūkelė. O Augusta argumentuoja: „Kodėl tokias šlykštybes rašai apie moteris? Juk moterys yra švelnios būtybės“.
Argi aš ginčijuosi? Gyvačių juk irgi nepavadinsi šiurkščiomis.
Tačiau ne aš esu įdomiausias, žymiai įdomiau, ką Lietuvos merginos galvoja apie lietuviškus vyrukus.
Slunkiai
Nustebau, kad tiek daug merginų apie lietuviškus vaikinus atsiliepė kaip apie slunkius. Štai tik vienas iš daugelio laiškelių: „Lietuviai vaikinai kaip lietuviški cepelinai: suvalgai ir dar ilgai skrandyje stovi. Ten, kur paliksi lietuvišką vaikiną, ten ir jį rasi. Kaip toj pasakoj. Draugavau su vienu tokiu prieš keletą metų.
Jam buvo niekas neįdomu, išskyrus bulvių traškučius ir televizorių: nei darbas, nei karjera, nei net kitos moterys nebuvo įdomios. Išsiskyrėme. Aš pakilau į aukštesnes pareigas savo ministerijoje, o jis taip ir liko amžinas studentas. Ir tikriausiai toks liks. Negi su tokiu galima kartu gyventi?“ Pasirašo Roberta.
Miela Roberta, su tokiu vaikinu puikiai galima gyventi ant krosnies. Bet jei tau to nesinori, tai kitose vietose jis prigis labai sunkiai.
Kodėl nepasitikite savimi, netikėliai?
Kiekvienas lietuvis vyras širdyje yra erelis. Na, arba bent jau vanagas, gaudantis viščiukus. Tačiau kur dingsta ereliškumas, kai sutinkate merginą? Kodėl vietoj to, kad girtumėtės, jog esate slaptasis agentas, vykdantis pavojingą misiją ir mokantis užsimerkęs iš pistoleto (romantiškiau atrodytų, jei tas pistoletas būtų XIX amžiaus) pataikyti į dviejų centų motetą, esančią už penkiasdešimties metrų, jūs surūgusiai konstatuojate, kad esate slunkius ir to net nebandote slėpti.
“Sveiki, nuskriaustieji,
Kokia save gerbianti mergina gali žiūreti į savimi nepasitikintį vaikiną, kuris tik nuolat inkščia ir reikalauja pagalbos bei paramos iš „silpnosios“ lyties atstovių? Pats nieko nedaro, kad pakeistų savo nykią egzictenciją. Tiesą sakant, man (spėju, ne man vienai) ŠLYKŠTU netgi žiūrėti į tokius vaikinus. Tai kodėl jūs, brangieji, stebitės, kad mes žiūrime į užsieniečius ar turtingesnius. Atsakymas paprastas - jie bent jau savo problemas išprendžia patys. 2 psl.>>
lrytas.lt
