Specialiai lrytas.lt iš Niurnbergo
Buitinė chemija „Amway“, „Kirby“ dulkių siubliai, kosmetika „Oriflame“ ar „Avon“, „Bauer“ patalynė, „Zepter“ puodai, „Tupperware“ indeliai, „Herbalife“ maisto papildai. Visus šiuos produktus sieja du žodžiai: tinklinė rinkodara.
Daugeliui, ko gero, šie prekiniai ženklai, jei ne matyti, tai bent girdėti. Per šiuos produktus ne vienas žmogus nepataisomai susigadino savo reputaciją, prarado draugus. Kodėl?
Šios firmos dažnai ne tik psichologiškai įkyriais būdais siūlo savo prekes, tačiau neretai ir be lito palieka žmones, patikėjusius pasakojamomis iliuzijomis bei taip išleidusius paskutines pajamas, atidėtas juodai dienai.
Be to, paskatina jei ne juodam, tai bent pilkajam „verslui“. Kabutės čia rašomos todėl, jog neretai tai tiesiog būna miražas, sukurtas piramidėje aukščiau stovinčiųjų. Aukščiau stovintieji patys net ir nepardavinėja prekių - jie organizuoja seminarus, apmokymus, parduoda propagandinę medžiagą bei motyvuoja žmones.
Tipinis scenarijus palyginti primityvus, tačiau net ir šiandien dar gajus Lietuvoje: a) įsiūlyti nusipirkti produktų sau pačiam - pabandymui, naudojimui, pripratimui. b) pasiūlyti tuos produktus pardavinėti kitiems žmonėms taikant agresyvų marketingą ir parodyti akivaizdžią to teorinę naudą. c) už kiekvieną piramidėje žemiau stovinčio žmogaus produktą gauti pajamas. d) siūlant įvairias „premijas“ išlaikyti žmogaus dėmesį ir skatinti jį toliau skirti jėgas/laiką/pinigus populiarinant produktus ir juos liaupsinant potencialiems pirkėjams. e) apmokoma verbuoti kitus, dar neįtrauktus žmones ir pradėti pačiam taikyti punktą “a”.
Nereikia net mokėti visų aritmetikos veiksmų norint įrodyti, kam ir kiek tai naudinga. Naudinga tai, savaime suprantama, kuo aukščiau nematomoje piramidėje stovintiems. Kitaip sakant, atrodytų puikus būdas pasipelnyti iš naivesnių, ne tokių informuotų žmonių.
Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio - neretas žmogus pastebi prekių trūkumus, nekalbant apie „garantinio aptarnavimo“ problemas. Nusipirkus stalo įrankių komplektą ar pasakiškai brangų dulkių siurblį ir jam netikus, manote, gražinsite tai per 14 dienų nuo pirkimo?
Geriau apie tai ir net negalvoti. Apie PVM sąskaitas-faktūras geriau taip pat neužsiminti, nes būsi palaikytas pavojingu. Žinoma, apie kokius nors mokesčius valstybei irgi kalbėti neverta - taip valstybė praranda tūkstančius litų, nes apie PVM ar pelno mokestį biudžetas gali tik pasvajoti.
Abejoju, ar koks nors šalies bankas duotų paskolą nurodžius kad tavo pajamų šaltinis yra, tarkim, kosmetikos prekyba „iš rankų į rankas“. Tokie prekeiviai nekontroliuojami, nes tai Valstybinei mokesčių inspekcijai reikštų, be abejo, daug darbo. Verslas egzistuoja neregistruotas, vadinasi, nelegalus. Jau nekalbant apie kokį nors vartotojų teisių gynimą. 2 psl.>>
