Pasakų šalis – direktorių Lietuva 
(342)
Premjeras žaidė smiginį su prezidentu. Dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių. V.Landsbergis su šachmatų meistro atsainumu melancholiškai šachavo nejudrų partijos karalių A.Kubilių. Dėl tolesnės (ne)paramos G.Kirkilo Vyriausybei.
Bet jeigu būsimosioms kartoms reikėtų ką nors svarbaus pasakyti apie praėjusią savaitę, tai būtų ne tai ir net ne žinia, kad jau 40 proc. lietuvių mieliau leidžia pinigus, o ne taupo, kaip kariaudamos su vasarine informacijos sausra išsijuosusios skelbė visos televizijos.
Ne karščiausia, bet Lietuvos esmę vienu sakiniu atskleidžianti kukli žinia: vos tik Vyriausybė leido didinti mokslininkų algas, institutų direktorių algos padidėjo du, tris, o kai kur beveik ir keturis kartus.
Vieną mėnesį Energetikos instituto direktorius gavo 4,7 tūkst. litų, o kitą – jau 18,86 tūkst. litų.
Kiti buvo kuklesni, bet taip pat savęs nenuskriaudė.
Puslaidininkių fizikos instituto vadovas atsispyrė nuo 6831 lito žymos ir nutūpė į 14 145 litų, Biotechnologijos instituto vadovas – nuo 5294 iki 13 800 litų lygį (apie priedus už akademikų vardus čia nekalbama).
Kuo ne pasaka? Lydekai paliepus, man panorėjus.
Matyt, taip politinėje praktikoje atrodo politikos teorijos šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau!“.
Bet pasakų šalis – tik direktorių Lietuva. Mokslininkų Lietuva kaip buvo, taip ir liko priklausoma nuo projektų komercinės sėkmės ir direktorių valios. Su vidutine 1578-2125 litų alga – priklausomai nuo to, ar valdžia dievina, ar niekina tavąją mokslo sritį.
Direktorių algos augo kaip ant mielių, o kai kurie institutai siuntinėjo SOS raštus Švietimo ir mokslo ministerijai: „Gelbėkite, pristigome pinigų darbuotojų algoms didinti“. Su direktorių parašais.
Toks gražus lietuviškas mokslinis paradoksas.
Ar ne tą patį galima pasakyti apie universitetų rektorius, beveik visų viešųjų įstaigų direktorius ir apie sveikatos įstaigų vadovus?
Tarp vadovų ir gydytojų bei dėstytojų algų – praraja. Studentams šįmet net pritrūko pinigų stipendijoms. Alytuje gydytojai piketavo, kad jiems būtų išmokėti tie keli valdžios numesti procentai prie algos.
Bet ar kada nors pristigo pinigų rektorių ir gydymo įstaigų direktorių algoms didinti?
Iš biudžeto išlaikomose įstaigose profesionalus mokslininkas, dėstytojas, gydytojas vis dar tebėra apskritas nulis, o direktorius – Dievas ir valdovas viename asmenyje.
„Aukštojo mokslo būklė pavojinga nacionaliniams interesams“, – teigė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas P.Subačius.
Tą patį galima pasakyti ir apie sveikatos apsaugą bei mokslo tyrimus. Duok, kiek nori, o vienintelis į šias pelkes įmerktų šimtų milijonų regimas rezultatas – kosminiu greičiu augantys direktorių atlyginimai.
Kukli informacija apie apsidovanojusius institutų direktorius – mūsų valstybės alfa ir omega. Ir mūsų visuomenės portretas be retušo.
Paveikslo centre – su skeptru rankoje sėdintis išdidus direktorius. Kažkur kampe apačioje – visi kiti verslo ir profesionalo duonos vengiantys lietuviai.
Trokštantys gyventi geriau, bet nieko daugiau kaip 20 proc. priedas prie algos taip niekada ir nepatirsiantys. Pavydūs, pikti ant direktorių ir tuo pat metu – slapta trokštantys tapti tais pačiais direktoriais.
Nesutinkate? Bet ar kas nors protestavo prieš pasakiškas gydymo įstaigų, rektorių ar institutų direktorių algas? O kaip ką tik siutome, kai Seimo nariai pasididino sau algas 500 litų – tik kokiais niekingais 7 procentais.
Ar pyksite, ar ne, bet vargšai tie Seimo nariai, kai pagalvoji. Ką ten Seimo nariai, jeigu net labiausiai skriaudžiamo Lietuvių kalbos instituto direktorė ir ta su 9269 litų alga lenkia premjerą ir Seimo pirmininką.
Tiktai dėl žmogiško smalsumo: įdomu, ar bent vienas kitas direktorių Lietuvos atstovas susimąsto, kokią apyvartą reikia pasiekti verslininkui, kad jis galėtų sau išsimokėti tokias sumas?
Tūkstančiai nedidelių miestų ir miestelių verslininkų, ariančių septynias dienas per savaitę, tokių uždarbių nė sapne nesapnavo.
O čia, prašom, pusę devynių atėjai, penktą – laisvas.
Nei tau auganti Kinijos galia ar verslo rizika rūpi, nei nemigą varanti, infarktus ir insultus sukelianti bankroto šmėkla gąsdina.
Rimti moksliniai tyrimai, kaip rodo praktika, taip pat šios direktorių Lietuvos dalies nejaudina. Vienintelis rūpestis – kaip protingesnių pavaduotojų atsikratyti, kad iš šiltos kėdės neišverstų.
(342)
Lietuvai – šansas grįžti prie ambicingos užsienio politikos
Keturi svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo prioritetai – Rytų Partnerystė, energetinis saugumas, Baltijos jūros regiono strategija ir ES išorinių sienų apsauga - yra išskirtinai svarbūs visai ES. Juos išsikeldama Lietuva vadovavosi ilgamete ES tradicija – kad kiekviena Tarybai pirmininkaujanti ES valstybė narė savo pirmininkavimo laikotarpiu pirmiausia siekia bendrų ES tikslų. Be to, pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo siekis – patikima, auganti ir atvira Europa, t.y., prisidėti, kad ES paliktų ekonominę ir finansinę krizę praeityje, sukurtų saugiklius jos išvengti ateityje ir toliau sėkmingai plėstųsi.
„Laiko ženklai“: mažos įplaukos į biudžetą įspūdžio nedaro
Lietuvos valstybės biudžete veriasi skylė: per penkis šių metų mėnesius negauta 169,4 mln. litų planuotų pajamų. Nuo plano atsiliekama 2,4 procento.
Eismo kontrolierius – visagalis
Ar jums patiktų, kad jūsų nepilnametė duktė, turinti viešojo transporto bilietą, bet pamiršusi mokinio pažymėjimą, svetimų asmenų būtų įsodinta į autobusiuką ir vežama nežinia kur?
Broliai ir sesės, klaupkimės, ponas Briuselis atvažiuoja!
99|
Vajėzus Marija, kas dabar bus, Europos ponauja Vilniun atvyksta! Gramdykiva terliones nuo sienų šaukštu, dantų šepetėliais šluostykiva meksfaltą – idant sveteliai garbieji mūsų apsileidusiais kaimiečiais nepalaikytų, ginkdieve neįžeistų prasti apdarai mūsų vargetų, nepapiktintų šiukšlelė numesta ant šaligatvio! Iš tiesų, matant pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES šišą, jau norisi prabilti senolių kalba – tokia kaimietiška, provinciali atrodo valdininkų sukelta isterija, laukiant svečių iš Briuselio.
Orumas lygu pinigai?
Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis. Tačiau iš politikų lūpų reikalaujama „ori senatvė“ nereiškia nieko daugiau, tik tuos pačius pinigus, tik didesnes pajamas senatvėje.
Duokite mums gyvą Rusijos šnipą su antrankiais
Nors Andrius Užkalnis čia neseniai rašė likęs vieninteliu apžvalgininku, neparašiusiu apie tai, „kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina“, norėčiau pratęsti šią temą ir subtiliai užsiminti mūsų specialiosioms tarnyboms, kad dabar jau pats laikas pagrįsti prezidentės metinio pranešimo žodžius ir prieš kameras pareikšti įtarimus bei uždėti antrankius bent vienam Rusijos įtakos agentui. Kadangi jau ne kartą viešojoje erdvėje esu pavadintas aršiu rusofobu, belieka pateisinti šį titulą ir įvardinti tai, kas pastaruoju metu tiesiog tvyro ore, bet taip ir lieka neišsakyta.
„Laiko ženklai“: politikai vis aktyviau lipa į KT daržą
Kokia Seimo vieta valstybės sąrangoje? Kokia Konstitucinio teismo (KT) sprendimų prasmė ir jo vieta teisinėje sistemoje?
Kanapių baimė didesnė už kanapes
Ūkininkai keliolika metų įtikinėjo valdžią, kad isterišką juoką ar kai ką panašaus į nirvaną sukeliančio tetrahidrokanabinolio iki 6 metrų ištįstančiuose augaluose tiek, kad net kurmis neapsvaigtų.
Esminiai instinktai ir Seimo mailiaus protokolas
Anądien tokia protokoliška lektorė Seimo mailių, t. y., visus tuos, kurie gali eiti tik iki plenarinių posėdžių salės durų, mokė, kaip tinkamai apsirengti. Tą paskatino žiniasklaidos pabaksnojimas į trumpus Seimo narių padėjėjų sijonus, pusplikes bambas, paplūdimiui tinkančią aprangą ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Ar Vilniaus festivalis sugebėjo išsiugdyti kultūringą publiką?
Besibaigiančio Vilniaus festivalio koncertus lydi klausytojų anšlagai ir ovacijos. Tačiau jame pasitaiko ir muzikos trukdžių, nepagarbos artistams. Kas tai – laiko atspindys ar elementarios kultūros stoka?
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|