Gabrielei buvo dvylika metų, kai mergaitė pradėjo rašyti dienoraštį. Tačiau dienoraštis ne toks mielas ir mergaitiškas, kur Gabrielė aprašytų savo svajas. Geriausiai šeimoje kalbanti angliškai mergaitė rašo apie... kaimynus. Kaimynai pasitaikė kaip reta, švelniai tariant, keistoki.
Kadžių šeima, pardavusi visą užgyventą turtą, į Londoną atvyko iš Šiaulių.
Trejus metus sunkiai dirbo, kol gavo būsto paskolą ir nusipirko kuklų dviejų miegamųjų namą Romfordo rajone. Galvojo, kad pradės ramų ir jaukų gyvenimą, tačiau kaimynai britai visiškai nepageidauja šalia gyvenančių „ateivių“. Todėl beveik dvejus metus tarp kaimynų tęsiasi pats tikriausias teroras.
Iš Gabrielės dienoraščio: 15/06/06 „Kaimynai nupjovė mūsų vamzdžius. Tėtis sutaisė ir apkalė medžiu, kad jie ir vėl to nepadarytų. Vėliau, tą pačią dieną, pasistiebęs per tvorą kaimynas mosavo tuščiu alaus buteliu ir kvietė tėtį muštis, kad tas „Russian Vanka“ pamatytų, koks yra tikras anglų vyras“.
16/06/06 „Mes kieme kepėme mėsą. Kaimynas, pasiėmęs vandens žarną, užpylė mūsų kepsninę ir šaukė: „F...ing kosovo“, nešdinkitės, iš kur atvažiavote“. Mes iškvietėme policiją. Vėliau su mama gražiai paprašėme, kad jie nedarytų tokių nesąmonių. Paspaudėme vieni kitiems rankas, o kitą rytą sode radome sukarpytas mamos šlepetes“.
30/08/06 „Jų sūnus Bilis išpylė šiukšles į mūsų kiemą ir su mama tyčiojosi: „Russian Vanka“, gal norite pasirinkti deserto?“
02/09/06 „Mes privalėjome pasistatyti kameras, kad turėtume nors kokių įrodymų policijai“.
Gabrielės mamai Alei Kadienei stipriai sušlubavo sveikata, o ypač po pastarojo įvykio, po kurio nebeapsikentusi moteris paskambino į redakciją. Savaitgalį, kaip visada, Kadžiai susiruošė į parduotuvę maisto, o paauglys kaimynų sūnus su kitais tokio pat amžiaus savo draugais pradėjo mėtyti į mašiną iš akmenų, šaukdamas, kaip jau įprasta: „Russian vanka“, go home!“ Dužo mašinos stiklas, įsiutę paaugliai pradėjo spardyti vairuotojo dureles.
Vyrui trūko kantrybė, ir jis norėjo išlipęs pamokyti „chuliganėlius“, tačiau ponia Alė griežtai uždraudė, nes pati jau buvo turėjusi graudžios patirties – inteligentiška, pagyvenusi moteris buvo sulaikyta policijos. Kaimynus skiria siauras praėjimas. Kartą moteris išgirdo kažką trankantis ir atidarė vartelius pažiūrėti, iš kur tas triukšmas.
Nespėjusi nieko pasakyti, ponia Alė pajuto stiprų smūgį į veidą – nepilnametė kaimynų dukra trenkė moteriai per veidą ir pati pradėjo rėkti, neva kaimynė ją muša. Atvažiavusi policija išsivežė žado netekusią lietuvę.
Per metus ir aštuonis mėnesius Kadžiai kvietė policiją beveik 40 kartų. Ir nė vieno karto policija nesiėmė jokių realių veiksmų, kad sutramdytų kaimynus. Išskyrus pastarąjį atvejį, kai pusė gatvės matė, kaip siautėjo įsiutę paaugliai. Po kelių dienų, anksti ryte, atvažiavusi policija išsivežė įžūlųjį paauglį. Kitą dieną po konflikto poniai Alei stipriai pakilo kraujospūdis, iškviesta greitoji pagalba išvežė moterį į ligoninę. Greitosios darbuotojas pasakė lietuvei, kad tą adresą puikiai žino ir ne vieną kartą yra ten važiavęs suteikti pagalbos konfliktuojantiems kaimynams, anot brito, „kraujas ten liejosi upėmis“. 2 psl.>>
"Reuters"
