|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|
Naujienos
TV
Dienraštis
Orai
Bendraukime
Augintinis
Auto
Diskusijos
Skelbimai
Receptai
Eurovizija 2013
Verslas
Rinkos pulsas
| Įžvalgos ir nuomonės
| Energetika ir susisiekimas
| Karjera ir rinkodara
| Būstas ir statybos
| IT ir technologijos
| Auto
Gyvenimo būdas
Šeima ir santykiai
| Stilius ir grožis
| Sveikata
| Tavo psichologas
| Skonis
| Vestuvės
Srovės
Mokslas
| Istorija
| Politiko žodis
| Biblioteka
| Studijos
| Plunksnos brolija
| Juristas
| Žvilgsnis
| Religija
| Sėkmės istorijos
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas".
Įžvalgos ir nuomonės
ES milijardai plaukia pro šalį, Vakarai stebisi, Rytai skėsčioja rankomis
(82)
Į pensijų fondus valstybė atėmusi iš Sodros pervedė 4 milijardus litu nuo 2003 metų. Šitie fondai per tą laiką uždirbo 100 milijonų litų. Fonų tvarkymui valdytojai paima 50milijonų litų į metus . Išvada per visą jų egzistavimo laiką fondų efektyvumas minus 300 milijonų litų. Dėlto ponai liberalai, auštrevičiai ir kiti prišokę prie lovio, taip gina juos. Ir žinoma prisidengdami visų žmonių gerove... Skirdami sau didžiausias algas, premijas, keliones į Kanarus, pirkdami brangias mašinas, vilas ...Galimas atvejis, kad po dvidešimt metų jie bankrutuos, kaip sekundės bankai ir kiti...Pavyzdžių yra lotinų Amerikoje., kur žmones visai negauna pensijų bankrutavus privatiems fondams....Jei žmonės galėtu manau daugelis jų atsisakytu, grįžtu į pradinį tašką, geriau žvirblis rankoje nei erelis danguje...Auštrevičius, tai tas kur įstūmė Lietuvą į eurosojūzą, daug prisidėjo, kad būtu uždaryta Ignalinos atominė, kuri gamino per pigę elektros energiją...manau valdyti fondus kurie dirba į minusą gali ne tik harvardus, oksvosrdus baigę ponai, bet ir eilinė melžėja ar kiemsargiai...apie liberalus sakoma, kad bet jie kažką daro... Bet reforma po reformos žmonėm senai užkniso, daugelis nori stabilumo, užtikrinto rytojaus...Galbūt tie 4 milijardai, tik beverčiai popierėliai vadinami obligacijom...
maniau paskaitysiu apie Lietuva. Paskaiciau apie Lenkija. Zajab!s
Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar Lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys? Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo...Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais...
Valdininkai dirba laaaaabai daznai ne pagal profesija, be patirties ir tinkamu igudziu= tada nera kam tinkamai isisavinti es pinigus- jokia naujiena. Sp[ecialistu kvalifikuotu trukumas, nes sukisti visi AMB soblos draugai, vaikai, gimines ir artimieji
o lietrytis perspausdina. Geriau tie EK postringautojai nuo savo aplinkos pradetu, nes tokio masinu skaiciaus, parkavimo problemos ir kamsciu, kaip Briusely, tai beveik nei viename Europos didmiesty nera. Viesas transportas yra visiskas sh..., tvarkarasciai retesni nei LT, susene tramvajai ir nuolat veluojantys traukiniai, bjauriai besielgiantys ir pavojingai vaziuojantys autobusu vairuotojai is Magrebo saliu, neapsaugotos metro stoteles nei diena nei nakti, zmones viesajame transporte pjaunami ir uzmusami vidury dienos. Oi, dar pamirsau pamineti nuolat vykstancius streikus, kai viesas transportas milijoniniame mieste isvis nebevaziuoja.
Vyriausybė sprendimus nacionalizuojant banką „Snoras“ galėjo priimti ne viena, tam įtakos galėjo turėti geopolitiniai kitų valstybių interesai ir šiam procesui buvo ruoštasi iš anksto, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos „Kas kaltas dėl „Snoro“ bankroto“ metu svarstė jos dalyviai
Tema aktuali, bet pristatyta klaidinančiai. Niekas lengva ranka nei vieno euro iš ES fornų neduoda. O kai kalbai eina apie milijonus - milijonas papildomų reikalavimų atsiranda, už kurių netinkamą vykdymą gresia sankcijos.
apie Lietuva tik viena patraipa ir ta ne is tos operos. Tiesa ta kad Lietuva Europoje antra po Estijos pagal ES lesu isisavinima. Gal pagaliau nustokime save menkinti.
Visos pasaulio šalys kam nors skolingos, tad atrodytų paimk ir nurašyk tas skolas, juk kiek supaprastėtų tarpusavio atsiskaitymas. Tačiau pasirodo šito jos kaip tik ir negali padaryti. Visos šalys skolingos ne viena kitai, o bankams ir jų susivienijimams. Ir nors bankai yra kaip ir pavaldūs valstybių įstatymams, tačiau finansinės galios prasme jie stovi aukščiau už valstybes ir gali diktuoti joms tuos pačius įstatymus, kurie būtų palankūs jų veiklai. Faktiškai bankai yra antvalstybiniai dariniai turintys aukščiausią finansinę, o kartu su ja ir politinę galią. Ir ši lentelė puikus to pavyzdys. Žemė skolinga privačioms struktūroms, kurios nekuria absoliučiai nieko, tačiau sugebėjo palūkininkavimu primesti savo valią visam pasauliu. Paskolų procentai pavertė visą Žemę bankų skolininke. Ir visi blaiviai mąstantys puikiai suvokia, kad tokių sumų neįmanoma gražinti net teoriškai. Reiškia Žemės likimas dabar bankų, tiksliau bankininkų ir tų katriems jie pavaldūs rankose. O jų tėra labai nedaug. Saujelė žmonių užkūrė viso pasaulio pavergimo planą. Manote tai fantastika, išsigalvojimas, šmeižtas? Manote tos skolos susidarė be jokio plano ir netyčia ar savaime? Visi procesai yra kažkieno valdomi, o ypač skolų susidarymo procesai, kurie suteikia realią valdžią
Lietuvos ar Lenkijos valdininkas pripažįsta tik tą pinigą, kuris kapsi jam kišenėn. Jei tai valstybės naudai ir dėl to dar reikia pasistengti, tai durnių nėra.
gincijates patys nieko neismanydami. Pvz., 2010 metu statistika - Lietuva sumokejo i ES biudzeta 230 milijonu, gavo 1,6 milijardo. Taip, kad skaiciai nei vieno netikslus. Kol kas gaunam daugiau, nei sumokam, greitai kranelis deja uzsisuks.
Nes norit tą paramą įsisavint. reikia įdėti nuo 80 procentu iki 20 procentu savo lėšų. Kadangi savo lesu nėra juos reikia skolintis iš bankų .Co. Ko sekoje visa Europos parama nusėda banku kišenėse. Pridėjus dar tuos pinigus kuruos Lietuva moka į ES biudžetą .APIE du milijardus. Ta parama , tai didelė apgaulė, naivuoliams apgaudinėti. Pristačius lentų prie kiekvieno kelio , sąvartyno, kad viskas finansuojama už Europos sąjungos fondus... tegu tiki...Prisiminkim pasaką apie batuotą katiną: Kieno tai žemė, pievos, tai Markizo Karabaso...
kad i privacias rankas neimanoma pinigu atiduoti.Iskarto reikia pastatyti tukstancius tu pinigu saugotoju/ps.LUkosenkos citata.Butu mus BALTARUSIJAI KAS NORS DAVE PER 15 METU 800 MILIJARDUS EURU.VALSTYBE GYVENTOJU SKAICIUMI IDENTISKA. GRAIKIJAI.Butu ir skolos atiduotos ir visa europa prekemis uzverstume.
iš 10 panaudota 1litas, tai žiūrekim kas sprendžia? iš dešimt valdininkų yr visokių; protingas ir iniciatyvus vos vienas, štai jum ir esmė. sėdi aplėpausių būrys ir nieko neveikia, pieštukus drožia ir susireikšmina, stalino reikia, už nesamones vieną oprie sienos atsiras ir 8 įdarbinti iš10
visa tai... kad isveztu viska i vakarus kas pas mus dar yra....
Jei tiems traktoriams ar keliams ar gelezinkeliams nebutu skiriami europiniai pinigai, projektai atpigtu bent perpus. Nes "is oro gaunami" europiniai ispucia kainas nesveikai. Panasu vaizda matom ir elektromobiliuose: gamintojai nera suinteresuoti mazinti savikaina, nes dideleje dalyje Europos valstybiu elektromobiliu kaina yra subsidijuojama biudzeto pinigais. Va taip va..
Lietuvai reikalingas greitasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas-Klaipeda. Daug zmoniu gyvena/dirba Vilniuje/Kaune. Kelione per 30min butu kaip kartas. o nuvykti prie juros butu galima per 1.5val su sustojimu Kaune.
ko noreti kai puse LDDP sukista i Lietuvos gelezinkelius. 50% atleistu darbuotoju net nepajustu skirtumo jie dirbo ar ne... taip. galejo bent jau atskira greitaeige linija padaryti is Klaipedos per kauna vilniu i Minska va cia tai pasiteisintu.
Na, kad keliaujančių traukiniu skaičius ritasi žemyn, nėra ko stebėtis - žmonės daugiau keliauja savo transportu. O Lenkija puikus pavyzdys, kaip panaudoti ES milijardai infrastruktūrai gerint: apie tokias autostradas mums tik pasapnuot. Samdytos užsienio kelių tiesimo bendrovės davė savo vaisių - neišvogtos medžiagos, kokybiškas darbas. Mačiau kokį sluoksnį asfalto (ar specialios dangos) kloja, storis įspūdingas.
Kaip tai ne isisavino? Daugiausiai ir greiciausiai isisavino sexualiniai iskrypeliai piderasai, paziurekit kaip jie dauginasi.
Pasidomekit pries rasydami. Kiekvienais metais Lietuva i ES biudzeta sumoka apie milijarda ne du. Pirma faktine klaida. Antra Lietuva gauna 36 milijardus litu per 5 metus. Apie 8 milijardus per metus. Nesugebejimas isisavinti, tai jau nera ES problema. Kaip ir sakote reikia ideti nemazai savo pinigu. Bet sutikit,kad tai yra palengvinimas.Visos arenos statytos dalinai is ES. ukininkai perka technika su didziule ES parama(vis tiek juk technika reiketu pirkti)ir isisavina siuos pinigus laabai neblogai.
pasake.. juk ci kaimas.. daugiau nieko lenku ir ruskiu sienos nesam mate.. mum ir savo "sude" ale gerai..
Vergo kedofilo mentalitetas. Tokiam patink duchu jaustis, taip jis paaiskina savo apgailetina violetini gyvenima ieskodamas neegzistuojanciu isores priesu.
kokia jis iranga tikrina jis dazo. Zlobas zurnalistas
su tokia sena saika kaip LG tai ir toliau sedesim apkerpeje
Įžvalgos ir nuomonės
Rinkų apžvalga: po ilgo augimo akcijos krenta
Antradienį akcijų rinkas apleido optimistinės nuotaikos – dauguma didžiųjų akcijų indeksų krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po gan ilgo augimo šiandieną akcijų biržos JAV krenta – investuotojai sukluso po Federalinės rezervų sistemos pranešimų, jog ekonomika atsigauna pakankamai dideliu tempu, nėra reikalo ir toliau taip stipriai skatinti ūkį. Azijos biržose ryškios tendencijos nematyti – Japonijoje NIKKEI auga nežymiai, tačiau Hong Konge krenta Hang Seng indeksas. Europoje du iš trijų pagrindinių akcijų indeksų – DAX bei STOXX 50 – taip pat yra linkę kristi.
Įžvalgos ir nuomonės
Europos Parlamentas ragina užtikrinti teisę į deramą pensiją
4|
Ekonomikos krizė ir iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene, atskleidė valstybinių ir investicinių pensijų sistemų pažeidžiamumą, antradienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Europarlamentarai rekomenduoja įsteigti ar išlaikyti daugiapakopes pensijų sistemas ir išsaugoti visuotines valstybines pensijas, kad visiems būtų garantuotas tinkamas gyvenimo lygis sulaukus vyresnio amžiaus.
Įžvalgos ir nuomonės
SEB: Lietuvos ūkio augimą lėmusį eksportą papildys vartojimo ir investicijų plėtra
1
Baltijos šalių ekonomika vėl tapo sparčiausiai augančia Europos Sąjungoje, o artimiausiais metais pagreitį sulėtins tik nežymiai, pažymi SEB grupės analitikai. Ūkio augimą lemia vartojimo atsigavimo, ypač Latvijoje ir Estijoje, ir stipraus eksporto konkurencingumo derinys. SEB grupės analitikai atkreipia dėmesį, jog spartus darbo užmokesčio augimas Estijoje pradeda kelti šios šalies produkcijos brangimo riziką. Kliūčių Latvijai tapti euro zonos nare 2014 m. veikiausiai nebus, teigia SEB grupės analitikai.
Įžvalgos ir nuomonės
Pensininko gyvenimas: kam – kelionės, o kam – tiktai daržas
70|3|2
8 iš 10 į pensiją išėjusių lietuvių dėl suprastėjusios finansinės padėties priversti atsisakyti savo pomėgių. Tiesa, kai kurie įrodo, kad labai norint įmanoma išsiruošti net į kelionę. O vokiečiams senatvė – tinkamas metas pramogauti, nes yra ir laiko, ir pinigų. Vokietijos turizmo įmonės susigriebė, kad pensininkai – naudingi klientai. Juk paskolas jie dažniausiai jau baigę mokėti, vaikai užauginti ir išsilaiko patys. O sveikata vyresniems vokiečiams netrukdo leistis net ir į Keniją.
Įžvalgos ir nuomonės
Viešieji pirkimai: keisis procedūros ir kaina?
2
Verslas ir mokslo visuomenė tikisi, kad pagal premjero Algirdo Butkevičiaus pažadą Vyriausybės Seimui pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priimtos ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos. Kad nedelsiant bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu. Supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sutrumpinti konkursų laiką verčia ir europinės paramos panaudojimas – dėl vilkinimų didžiulės sumos struktūrinių fondų pinigų guli įšaldytos, o 2007–2013 m. ES paramos finansinio periodo pabaiga sparčiai artėja.
Įžvalgos ir nuomonės
R. Medaiskytė. Euro zonoje tęsiasi sąstingis
2
Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. O paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys – deja nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis nei tikėjosi ekonomistai.
Įžvalgos ir nuomonės
Graikija išgyvena šeštus recesijos metus, bet perspektyvos šviesėja
Praėjusią savaitę paskelbti statistikos duomenys parodė, kad Graikija įžengė į šeštus recesijos metus, tačiau ekonomikos perspektyvos jau daug šviesesnės, nors nedarbas vis dar siekia rekordines aukštumas, o gyventojams mažinami atlyginimai ir didinami mokesčiai. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
Įžvalgos ir nuomonės
Beveik trečdalis vaistų vartotojų nežino galį rinktis vaistus
1
Maždaug kas trečias šalies gyventojas nežino, kad, pirkdamas vaistus su gydytojo receptu, gali pats pasirinkti, kokio pavadinimo arba gamintojo vaistus įsigyti, ir kad vaistininkas privalo jam siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metų pavasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vaistų pirkimo įpročius ir žinias bei nuostatas apie vaistus.
Įžvalgos ir nuomonės
Šeši milijonai Ispanijos bedarbių klimpsta į nusivylimo pelkę
50|4
Nusivylę, pasipiktinę, nematantys jokios ateities ir nuleidę rankas. Taip jaučiasi daugiau nei šeši milijonai darbo neturinčių ispanų. Ne vieno jų tikslas – kuo greičiau išvykti į užsienį, dažnai – į Vokietiją. „Stengiuosi į viską žvelgti optimistiškai, tačiau kartais apima visiško žlugimo jausmas”, – pripažino dėl nedarbo vaikus globoti jų tėvui laikinai atidavusi 40 metų ispanė Ana Gonzalez. „Mes lankome kursus ir mokomės, kad nesijaustume niekam nereikalingos. Tačiau galimybių susirasti darbą nematome”, – pasakojo 24 metų Judit Grau ir 25 metų Maritxell Junyent.
Įžvalgos ir nuomonės
Lietuva laimės, jeigu taupymo išvarginti europiečiai pradės išlaidauti
31
Europos Sąjungoje pučia nauji vėjai – taupymo politika nedavė lauktų rezultatų, todėl vis dažniau prabylama apie ekonomikos skatinimą didinant valstybės išlaidas. Lietuvai toks pokytis būtų į naudą ir dar labiau prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Tačiau išlaidas didinti reikėtų ne pačiai Lietuvai. Laimėtume, jeigu naujos politikos imtųsi šalys, į kurias eksportuojame savo produkciją. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad, kitaip nei visoje Europoje, Baltijos šalyse taupymo politika pasiteisino.