|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |




Įžvalgos ir nuomonės
„Šešėlis“ – būdas sutaupyti ar gyvenimas iš kaimyno kišenės?
(45)
Mano nuomone kai valdzia tasko pinigus i kaire ir i desine,verslininkai nemato reikalo moketi mokescius saziningai.Gal klystu?
nereikia lialia, visi zinom kaip buvo naudojamasi zurnalistiniais autoriniais, tai taip pat vagyste is kitu, dirbi bet gauni autorinius, vietoj to kad butum idarbintas uz normalia alga.
Kadangi Lietuvoj teisybės nėra,Žmones čia elgiasi kaip alkani žvėriukai.O pasiteisinimus visi turi-kad valdžia vagia.Tai kas tą valdžią pakeis?O gal patogu kaltinti kitus?Ar sukčių krašte gali gali būti ne sukčių valdžia?
daugumaslietuvių kito gyvenimo paprasčiausia neįsivaizduoja neapiplėšian ar neapsukant kitų tautiečių.Kartais jie net nesuvokia,kad pelnosi kitų sąskaita.Matyt mes vis dar gyvenam tarybų sąjungoj ir negalim be to gyventi.
Nuo individualios veiklos tik 16 procenttu mokame. Nemoki skaiciuoti neskaiciuok. Procentai nesusideda.
Nesididziuoju. Bet draugu juk neisduosi. Kaip moka taip soka.
Kaip teisingai autorė sudėliojo akcentus ant procentų.:)) Tik pamiršo paminėti, kad tie procentai yra milijardai litų. Va tau ir erdvė vogti.:)) Tik aklas gali nematyti tos erdvės. Negi valdžia paleido srautą per media, kad surinkti mokesčius?
Kuris galbūt ne toks populiarus, tačiau labai diskutuotinas ir nebūtinai neteisingas: gyventojai lėšas paskirsto geriau už valstybę, taigi mokesčių pavidalu nesumokėti pinigai bus efektyviau panaudoti, negu būtų panaudoti patekę į biudžetą.
valio seseliui...kai pinigus skirstys ne vagys,tada ir mokes zmones...istatymu absurdui galo nera...
Šešėlis valdžioj ,jį apšviesti reikia ,o čia kruopos .Surinks PNM ,na ir kas ,žydams už atkatą ,elektrinę už atkatą...tai ,kur šešėlis ,premjere ? Slėpkitės ir tylėkit tamsoj ,kol neatėjo laikas ,patiems nereiks išlyst ,ištrauks ,būkit ramūs:)))))
padarykim viena mokesti-turto. ir visuotini jo deklaravima.mokes tik tie kurie turi.bet tada nenusunksi vargso zmogelio.turciai nuskurs.krachas.
tegul valstybe pati pinigus uzsidirba o ne mokesciu didina .gamyba organizuoja.
o kodel tamsta kaip pavizdi nepaminejai 200.000 lt issvaistytu per pora valandu geju eitynems ? mes sumokekyme mokescius-o pidarai eina sypsosi ir mojoja
O ar geriau eiti prie konteineriu. Pateisinu, ir visada ieskau pigesniu prekiu. Nes uz 900litu neina pragyventi.
individuali veikla: mokesciai 15% pajamu mokestis, 28.5% Sodrai 9% sveikatos = 52.5% pajamu, daugiau nei puse kur Pats sau ir darbuotojas ir darbdavys atostogu eiti negali nes neuzdirbsi pajamu, o atostoginiu niekas nomoka, sirgti negali nes nieks nemoka uz nedarbinguma, bet sodrai moketi turi nes vygdai veikla ir niekam neidomu kad tu negauni pajamu, o dar ir seima valgyti nori. Kokia valdzios politika taip zmones ir elgiasi, o tokius straipsnius susikiskit i ...., o gauta honorara paaukokit labdarai
Kai tik pasako,kad pila kontrobandini kura ir ruko neliagales cigaretes -iskart issitraukiu nagana ir nusaunu ! Pastebejot kaip sumazejo gyventoju-kovoju vanas !
nusipezejo....
gal autorius galietu pasidometi kiek procentu moka svedijioj norvegijioj kaip ten su gydimu kiek reikia duoti kysiu kaip su vaiku mokslais ko reikia leidzent vaika i mokykla ir ttt
pirkejams lengviau, kaip picu isnesiotojai...
lietuvia toleruoja seseli, nes mato, kad sedintys valdzioje masiskai isvagia ju sunestus mokescius...as irgi nematau moket mokesciu, nes zinau, kad mano sumoketi pinigai nueis ne visuomenes gerovei, o tiesiai i valdziazmogiu kisene..
Ieškausi darbo,kur atlyginimą gaučiau vokelyje...Beprasmiška mokėti mokesčius valstybei,kai ji taip švaisto pinigus,o už gydymą pats turiu mokėti.
Įdomu būtų sužinoti, kiek šešėlinių pinigų cirkuliuoja seime bei ministerijose atkatų bei kyšių pavidalu, turbūt, irgi koks milijardas litukų susidarytų ar daugiau ?
DIDESNIO SESELIO KAIP VALDZIOJA NIEKUR NERA NET AKMENIS VAGIA NUIMTUS NUO PROSPEKTO IR I SODIBA TEMPIA UTENOS RAJ. KIRDEIKIU KM.DALIS JAU PAKLOTA.
„Šešėlis" - vienintelis būdas išgyventi daugumai čia dar likusių gyventi „nemotyvuotų dirbti, neatitinkančių šiuolaikinių kvalifikacijų reikalavimų". Kas be ko, „nepamaišo" ir nemažai daliai valstybės tarnautojų, manantiems, kad už savo „tarnavimą" jie nusipelno geresnio gyvenimo
Ką čia suknisti ekonomistai knisa smegenis, nusiperki kontrabandinio kuro ar cigarečių, tu paprasčiausiai sutaupai, kokius 100-200 litų pavyzdžiui, tie sutaupyti pinigai lieka maisto pirkimui, kurį perki prrekybos centruose sumokėdamas PVM ir taip išleidi sutaupytus ant kontrabandinio kuro ar cigarečių pinigus, bet tu juos vis tiek išleidi ir tuo pačiu sumoki mokesčius (PVM). Ir būni labiau sotesnis, nes gali leisti nusipirkti daugiau maisto. O jei pirktum kurą ir cigaretes legaliai, būtum paprasčiausiai mažiau pavalgęs, o išleidęs tiek pat pinigų, ir, praktiškai, sumokėjęs tiek pat mokesčių !
Įžvalgos ir nuomonės
Rinkų apžvalga: po ilgo augimo akcijos krenta
Antradienį akcijų rinkas apleido optimistinės nuotaikos – dauguma didžiųjų akcijų indeksų krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po gan ilgo augimo šiandieną akcijų biržos JAV krenta – investuotojai sukluso po Federalinės rezervų sistemos pranešimų, jog ekonomika atsigauna pakankamai dideliu tempu, nėra reikalo ir toliau taip stipriai skatinti ūkį. Azijos biržose ryškios tendencijos nematyti – Japonijoje NIKKEI auga nežymiai, tačiau Hong Konge krenta Hang Seng indeksas. Europoje du iš trijų pagrindinių akcijų indeksų – DAX bei STOXX 50 – taip pat yra linkę kristi.
Įžvalgos ir nuomonės
Europos Parlamentas ragina užtikrinti teisę į deramą pensiją
4|
Ekonomikos krizė ir iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene, atskleidė valstybinių ir investicinių pensijų sistemų pažeidžiamumą, antradienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Europarlamentarai rekomenduoja įsteigti ar išlaikyti daugiapakopes pensijų sistemas ir išsaugoti visuotines valstybines pensijas, kad visiems būtų garantuotas tinkamas gyvenimo lygis sulaukus vyresnio amžiaus.
Įžvalgos ir nuomonės
SEB: Lietuvos ūkio augimą lėmusį eksportą papildys vartojimo ir investicijų plėtra
1
Baltijos šalių ekonomika vėl tapo sparčiausiai augančia Europos Sąjungoje, o artimiausiais metais pagreitį sulėtins tik nežymiai, pažymi SEB grupės analitikai. Ūkio augimą lemia vartojimo atsigavimo, ypač Latvijoje ir Estijoje, ir stipraus eksporto konkurencingumo derinys. SEB grupės analitikai atkreipia dėmesį, jog spartus darbo užmokesčio augimas Estijoje pradeda kelti šios šalies produkcijos brangimo riziką. Kliūčių Latvijai tapti euro zonos nare 2014 m. veikiausiai nebus, teigia SEB grupės analitikai.
Įžvalgos ir nuomonės
Pensininko gyvenimas: kam – kelionės, o kam – tiktai daržas
70|3|2
8 iš 10 į pensiją išėjusių lietuvių dėl suprastėjusios finansinės padėties priversti atsisakyti savo pomėgių. Tiesa, kai kurie įrodo, kad labai norint įmanoma išsiruošti net į kelionę. O vokiečiams senatvė – tinkamas metas pramogauti, nes yra ir laiko, ir pinigų. Vokietijos turizmo įmonės susigriebė, kad pensininkai – naudingi klientai. Juk paskolas jie dažniausiai jau baigę mokėti, vaikai užauginti ir išsilaiko patys. O sveikata vyresniems vokiečiams netrukdo leistis net ir į Keniją.
Įžvalgos ir nuomonės
Viešieji pirkimai: keisis procedūros ir kaina?
2
Verslas ir mokslo visuomenė tikisi, kad pagal premjero Algirdo Butkevičiaus pažadą Vyriausybės Seimui pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priimtos ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos. Kad nedelsiant bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu. Supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sutrumpinti konkursų laiką verčia ir europinės paramos panaudojimas – dėl vilkinimų didžiulės sumos struktūrinių fondų pinigų guli įšaldytos, o 2007–2013 m. ES paramos finansinio periodo pabaiga sparčiai artėja.
Įžvalgos ir nuomonės
R. Medaiskytė. Euro zonoje tęsiasi sąstingis
2
Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. O paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys – deja nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis nei tikėjosi ekonomistai.
Įžvalgos ir nuomonės
Graikija išgyvena šeštus recesijos metus, bet perspektyvos šviesėja
Praėjusią savaitę paskelbti statistikos duomenys parodė, kad Graikija įžengė į šeštus recesijos metus, tačiau ekonomikos perspektyvos jau daug šviesesnės, nors nedarbas vis dar siekia rekordines aukštumas, o gyventojams mažinami atlyginimai ir didinami mokesčiai. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
Įžvalgos ir nuomonės
Beveik trečdalis vaistų vartotojų nežino galį rinktis vaistus
1
Maždaug kas trečias šalies gyventojas nežino, kad, pirkdamas vaistus su gydytojo receptu, gali pats pasirinkti, kokio pavadinimo arba gamintojo vaistus įsigyti, ir kad vaistininkas privalo jam siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metų pavasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vaistų pirkimo įpročius ir žinias bei nuostatas apie vaistus.
Įžvalgos ir nuomonės
Šeši milijonai Ispanijos bedarbių klimpsta į nusivylimo pelkę
50|4
Nusivylę, pasipiktinę, nematantys jokios ateities ir nuleidę rankas. Taip jaučiasi daugiau nei šeši milijonai darbo neturinčių ispanų. Ne vieno jų tikslas – kuo greičiau išvykti į užsienį, dažnai – į Vokietiją. „Stengiuosi į viską žvelgti optimistiškai, tačiau kartais apima visiško žlugimo jausmas”, – pripažino dėl nedarbo vaikus globoti jų tėvui laikinai atidavusi 40 metų ispanė Ana Gonzalez. „Mes lankome kursus ir mokomės, kad nesijaustume niekam nereikalingos. Tačiau galimybių susirasti darbą nematome”, – pasakojo 24 metų Judit Grau ir 25 metų Maritxell Junyent.
Įžvalgos ir nuomonės
Lietuva laimės, jeigu taupymo išvarginti europiečiai pradės išlaidauti
31
Europos Sąjungoje pučia nauji vėjai – taupymo politika nedavė lauktų rezultatų, todėl vis dažniau prabylama apie ekonomikos skatinimą didinant valstybės išlaidas. Lietuvai toks pokytis būtų į naudą ir dar labiau prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Tačiau išlaidas didinti reikėtų ne pačiai Lietuvai. Laimėtume, jeigu naujos politikos imtųsi šalys, į kurias eksportuojame savo produkciją. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad, kitaip nei visoje Europoje, Baltijos šalyse taupymo politika pasiteisino.