|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |




Įžvalgos ir nuomonės
Kodėl mažose parduotuvėse pirkti brangiau?
(66)
kainos autoparduotuvese?!O atveza pasvinkusius mesos vyniotinius is Lenkijos ir kt.nesviezius produktus.Kalbu apie is Druskininku ir is Lazdiju atvykstancias autoparduotuves
elementaru pats turiu maza parduotuvele, tiekejai maziems duoda auksciausias kaina o tinklams-monopolistams didziausias - stai tokia politika, kuri yra pries smulku versla nors visi politikai ir Grybauskaite skelbiasi kad yra uz smulku versla
Tai kodel Pergales saldainiu dezute lietuvoje 7lt o anglijoje ta pati dezute kainuoja tik 1svara(4litai).I anglija arciau negu iki Maximos?Nejuokinkit siuo straipsniu!
ekonomiste didysis..lol..prajuokinai. Nėra konkurencijos didiesiems, o maxima, iki ar rimi nekonkuruoja tarpusavyje? Esmė užpirkimo kiekiai, pristatymo kaštai ir visa kita, ekonomiste. Kas pigia, tavo manymu, ar pristatyti į kaimo parduotuvę paletę ar pristatyti į miesta 20 paleečių?
durnas tu Blinda, ir matyti kad toliau savo kaimo nebuvai išvažiavęs. Visoj Europoj kelyje maistas daug brangesnis, tiek Vokietijoj, tiek UK, tiek Prancūzijoj.
tas lietrastis tampa panausus i asmeninius uzrasus, dienorasti kazkokiu nelabai isprususiu ir net nesistengianciu padaryti kokybiska darba veikeju. pirma, prasyciau pateikti faktus ir paskaiciavimus, kiek ir kas veza i tuos kaimus prekes. nes garantuoju, kad jei fura atvaziuoja i vilniaus parduotuve, tai tokia pat fura atvaziuoja i bet kuria kita parduotuve, ir kaime taip pat. kitas dalykas, kad prekybos tinklai tikrai neskaido pardavimo marzos kiekvienai parduotuvei atskirai. tai reiskia, kad pabrangimas yra ne del transporto kastu , o del konkurencijos nebuvimo. taigi, 3 uz straipsnio ideja, 0 uz analize, 0 uz isvadas. eik rasyt apie ka ismanai arba kita karta pasiruosk geriau.
Cia gal doktoranturoj tokiu esminiu dalyku moko, nes as nebuvau girdejes lig siol. Esme paprasta del dideliu uzsakomu kiekiu maximos gauna neblogas nuolaidas kaimo parduotuves ne. nu ir ner ka daugiau aiskint, o ten ar del atvezimo ar del ko kito negauna kaimu parduotuves tokiu pat kainu kaip didieji prekybos centrai ner didelio skirtumo. O vat kodel italiskas sokoladukas anglijoj pigiau kainuoja nei lietuvoj. Anglijos furistas brangesnis, paskui visu prekybos grandziu atlyginimai zymiai didesni nei lietuvoj ir pas mus brangiau, kodel?
Ir kas toj Lietuvoj daros! Nueini i MAXXXSIMA Klaipedoj ir submarinas kainuoja tik 3.99 Lt., vaziuoji i Kauna ir sustoji Kryzkalny STATIOL degalinej - toks pat submarinas tik 6.99 Lt. Kas cia daros toj Lietuvoj??? Matyt ner tos rinkos, ar as nelabai suprantu??? Gal uzdraust viska ir vel bus, kaip senais laikas gerai - vitrinos tuscios ir kainu skirtumai taip nekrisdavo i akis!
Todėl, kad prekybos centrai iš tiekėjų išsireikalauja dideles nuolaidas, taigi tiekėjai atsigriebia iš mažųjų.
nejuokinkin,ir nedarykint neigiamos reklamos. Prie mūsųs parduotuvėlėse-kainos net ir mažesnės nei prekybcentriuose.
na absoliuti dauguma absoliutūs sovietiniai runkeliai.
eik eik, nejaugi? Va čia tai atradimą padarei....tikrai vertą blondinės vardo. Durniuke, tu svajoji apie vienodas kainas kaip vakarų šalyse? Tai padidink gyventojų skaičių, padidink apyvartas Lietuvos "MEXX" ir tada turėsi tą patį. Visoje Lietuvoje neparduodama tiek gaminių kaip vienoje normalioje parduotuvėje Vokietijoje. Taip kad savo blondinišką pasipiktinimą susikišk tan kur nors žemai.
vienasyk is nedaugelio galiu pasakyt kad R. Vainiene yra teisi, tik vat mintis reiktu ismokt tvarkingai destyt, nes toks bardakas kad net skaityt sunku :)
Siaip stengiuosi nekometuoti jokiu strapsniu bet cia negalejau susilaikyti. Noreciau si straipsni nominuoti kaip pacia "bukiausia" rasliava nacionaliniame leidinyje. Net zmogui nezinant apie ekonomika yra aiskus atsakymas kodel mazesnese parduotuvese kainos yra didesnes. Siulyciau sekanti straipsni parasyti apie tai kodel deveti automobiliai yra pigesni nei nauji.
nuo Laukuvos iki Silales 15 km, o kainu skirtumas didziausias. KODEL???
rado ka lygint, tai cia savaime aisku ir yra normalu. Dar parasyk straipsni apie maisto kainas degalinese. Durnas autorius visiskai.
tai kad prekybos centrai yra ir didmeninikai-tiekejai,is gamintojo nenupirksi ta pacia kaina kaip jie-apie viska pagalvota...
Keista, Akropolyje (Vilniuje) Mexx parduotuvėje nustebau, kai palaidinės etiketėje nurodyta kaina EUR 19.90, bet litais priklijuota 99 Lt, o šalia dar vienas išpardavimo lipdukas 70 Lt. Paklausiau jaunos pardavėjos, besisukiojančios tarp rūbų, kodėl Prieš savaitę Berlyne už tokį pat rūbą mokėjau 19.90 EUR, o čia turėčiau mokėti 30 Lt daugiau? Ar Lietuva ne ES šalis? Ar mes daugiau uždirbame negu vokiečiai? Man paaiškino, kad parduotuvė turi teisę koreguoti kainą. Supratau, kad pigiau nuvažiuoti į Berlyną, žinoma, ne vieną pokelį sviesto ar vieno megztuko nusipirkti, bet normaliai apipirkti šeimą bent pusmečiui ar metams į priekį ir atiduoti savo uždarbį sąžiningams vokiečiams.
Viena kaimo parduotuvė kuria remiasi autorė ne pavyzdys.Prieš rašant reikėtu isitikinti kaip yra tikrovėje...O čia užsakytas straipsnis
Tipo atvaziuoju ale va su 5litriu Lexus i kaimo parduotuve ir matau kad cia sviestas 50 cnt brangesnis ir kyla baisulinis armydelis: PATARIMAS: sedi in savo Lexus ir mauni in prekybos centra ir nusperki pigesnio- gi niekas to sviesto in kisenes neprikisa ir moket neliepia. TARP KITKO: miesteliose uz parkavima niekas mokscio neima (O BLYN LABAI REIKETU- BO SUGUZA LABAI KRUTU MIESTIECIU)- gi in sostine kai nuriedi daktariokam palikt pinigu tai uz stovejima BE PROTO PALIEKI, vokieciu gatvej uz 8 litus kiba net valanda nesigavo. KLAUSIMAS AUTOREI: PAANALIZUOKIME KODEL STOVEJIMAS VILNIUJ BRANGESNIS NEI DZUKIJOS KAIMELYJE? kas cia brangiau kainuoja?
Ne tik mažose parduotuvėlėse,o ir PC,kurie įsikūrę bažnytkaimiuose ,viskas brangiau ir gerokai.
Tiekejai nacionaliniams tinklams suteikia didesnes nuolaidas, nei regioniniams tinkliukams, ar visai nesuteikia nuolaidu pavienems parduotuvems. Is esmes tai perkamo kiekio nuolaidos, -kaip ir pateisinama ekononiniu poziuriu.
kol musu seimunai sedes didziuju centru, monopolininku ir panasiai, kisenese , tol nieko gero nebus, tokia vat tai realybe, jie su tiekejais daro ka nori, lupa devinta kaili nuo ju, po paskui skelbia , kad cia ne mes padidinome kaina, briedas kazkokz. kokius pinigus jie lupa uz marketinga, asortimento palaikyma,ir dar reikalauja kazko, jiems negalioja jokie konkurencijos istatymai. Kainu politika is vis kosmosas, ne duok dieve tu pasiulysi mazesne kaina kitiems, todel ir laikosi mazuose parduotuvelese didesnes kainos, nes tiekejas bijo kad didieji ismes is rinkos... o cia ka svaigsta autore, tai manau uzpirktas straipsnis. Apie kitu saliu(lenku) produkcjos kokybe tai galit patylet is vis!
Tikriausiai 12.Priesingus atveju zinotu,kad kaimo krautuves savininkas niekada negaus tokiu nuolaidu isigydamas prekes kaip dideliu centru,netgi mokedamas grynais iskart.
Uzsakytas straipsnis zurnaliugos , visos akcijos ir prekes bent siuo momentu pigiausios yra Aibes parduotuvese , nueikit isitikinsit Lanku sviestas 2.49 , o Norfoje 3.29 , batonai 0.79 , o Norfoje 0.89 , centrai keliasi kainas ir mazeja apyvarta , o Aibe susimazinus kainas prisiviliojo daug pirkeju ,.... uzsakytas straipsnis kazkokio prekybos centro.
Įžvalgos ir nuomonės
„Arvi“ vadovas papasakojo apie kelionę su B. Vėsaite
178|5
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, sugrįžusi iš patogiai prasidėjusios, bet skandalingai pasibaigusios kelionės privačiu lėktuvu į Kazachstaną, dar sykį patvirtino, kad kaltės dėl šio epizodo nejaučia, trauktis neketina, o dėl Lietuvos pasiryžusi į tolimas šalis skraidyti nors ir oro balionu. O ką apie šią istoriją mano įmonės, užsakiusios lėktuvą ir į jį pasikvietusios ministrę vadovas? - Ar nejaučiate kaltės, kad dėl verslo ambicijų ministrė Birutė Vėsaitė dabar turi didelių problemų? - lrytas.lt paklausė „Arvi“ įmonių grupės prezidento Vidmanto Kučinsko.
Įžvalgos ir nuomonės
Rinkų apžvalga: lėtėjo Vokietijos ekonomika
Penktadienį akcijų rinkose optimistinių nuotaikų vėl nėra – vienintelis „Nikkei“ akcijų indeksas auga Japonijoje. Visi kiti pagrindiniai akcijų indeksai tiek JAV, tiek Europoje, tiek Azijoje penktadienį fiksuoja neigiamus pokyčius. Visgi tikimasi, jog Mario Draghi, Europos centrinio banko vadovo, kalba apie gerėjančią ekonomiką paskatins akcijų indeksų kilimą.
Įžvalgos ir nuomonės
V. Klyvienė. Japoniją iš duobės traukia „abenomika“
1
Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką. Centrinio banko kartu su šalies vyriausybe įgyvendinami agresyvūs veiksmai jau subrandino pirmuosius vaisius – pirmąjį 2013 m. ketvirtį Japonijos BVP šoktelėjo iki 3,5 proc. Taip pat būsimų ketvirčių prognozės išlieka optimistiškos – analitikai tikisi Japonijos ekonomiką kiekvieną ketvirtį sustiprėsiant mažiausiai 3 procentais.
Įžvalgos ir nuomonės
Lietuvoje formuojasi nauja klasė: dirbantys skurdžiai
105|2
Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis sakė pastebintis vis labiau Lietuvoje įsivyraujančią padėtį, kai žmogui pakankamų pajamų negarantuoja net jo turimas darbas. „Atsirado „dirbantys skurdžiai“ – nei darbas, nei aukštas išsilavinimas neapsaugo žmogaus nuo skurdo. Nenaujas dalykas, bet paradoksalus“, - trečiadienį XXI tarptautinėje Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl socialinės apsaugos kalbėjo B. Gruževskis. Kalbėtojas teigė, kad Lietuvoje vidutinis atlyginimas – keturis kartus mažesnis, nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tuo tarpu prekių kainos nuo Europos vidurkio skiriasi tik šiek tiek.
Įžvalgos ir nuomonės
Pirmą kartą per ketverius metus - realus algų augimas
14
Šiais metais 46 litais smuktelėjo vidutinis valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Viešajame sektoriuje užmokestis kiek sumažėjo dėl mažesnių mokėtų premijų. Tuo tarpu privačiame sektoriuje algos augo maždaug 30 litų. Tačiau ir paaugę privačių darbuotojų atlyginimai dar neprilygsta valstybės tarnautojams.
Įžvalgos ir nuomonės
Apklausa: Vokietija „populiariausia šalis pasaulyje“
Vokietija yra populiariausia šalis pasaulyje, nepaisant atvirų protestų prieš jos primygtinus griežto taupymo priemonių reikalavimus, informuoja „EUbusiness“, remdamasis „BBC World Service“ užsakyta apklausa.
Įžvalgos ir nuomonės
Airija pareiškė, kad nėra kalta dėl mažų „Apple“ taikytų mokesčių
Atvirumas verslui yra svarbus veiksnys Airijos darbo rinkai, pareiškė Airijos premjeras Enda Kenny vykstant karštoms diskusijoms dėl kompanijai „Apple“ taikytų mažų mokesčių. Apie tai praneša „EUbusiness“.
Įžvalgos ir nuomonės
ECB vadovas pastebi „drąsinančių“ Britanijos ekonomikos atsigavimo ženklų
Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi per savo vizitą Londone sakė pastebįs „drąsinančių pagerėjimo požymių“ Didžiosios Britanijos ekonomikoje, informuoja BBC.
Įžvalgos ir nuomonės
Su ministre B. Vėsaite – akis į akį, bet be šnabždesių į ausį
59|4
„Su ūkio ministre akis į akį susitikau vos antrą kartą gyvenime. Aštuonvietis lėktuvas – ne ta vieta, kur galima šnabždėti į ausį, ir dar – Vilniaus savivaldybės tarnautojams girdint“, - patikino „Arvi“ įmonių grupės prezidentas Vidmantas Kučinskas. Jis yra ir Ekonominio bendradarbiavimo su Kazachstanu verslo tarybos prezidentas. Šiandien, ketvirtadienį, Kazachstane V. Kučinsko dar laukė pokalbiai dėl galimų investicijų. Tuo tarpu mūsų šalies verslininkai bei visokie valstybės tarnautojai mezga bendradarbiavimo tinklą Astanoje vykstančiame ekonomikos forume. Tarp jų – ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Astaną pasiekusi „Arvi“ išnuomotu lėktuvu.
Įžvalgos ir nuomonės
Rinkų apžvalga: Japonijoje akcijos smuko labiausiai nuo Fukušimos katastrofos
Ketvirtadienį akcijų biržas užklupo pesimistinės nuotaikos – visuose žemynuose fiksuojami solidūs pagrindinių indeksų nuosmukiai. Azijoje šiandien tvyro neigiamos tendencijos: po to, kai netikėtai susitraukė Kinijos gamybos apimtys bei smarkiai išaugo Japonijos valstybinių obligacijų pajamingumas, tiek Nikkei indeksas Japonijoje krinta kiek daugiau nei 7 procentais, o Hang Seng indeksas fiksuoja kiek daugiau nei 2,5 procentų kritimą.