|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |




Biblioteka
„Legendinio maršalo atsiminimai“ (I): Pirmojo pasaulinio karo frontuose
(25)
Atrodo, niekas is komentatoriu nebuvo mates ispudingo 2 seriju suomisko filma "Talvisota" (Ziemos karas) 1989 m. Puikus filmas, visiems rekomenduoju. Po to filmo galyma apsieiti be memuaru. Pajeska paprasta: Pagooglinkite Talvisota movie , arba Winter War movie. Filmas yra suomisku kalbu, todel jeskokite su anglu arba rusu vertimu. As ziurejau su rusu vertimu. Filmas duos galimybe sulyginti karo landsafto salygas Suomijej ir, pvz. Lietuvoj, ar Latvijoj.
vel penktoji kolona veikia. matosi is neigiamu komentaru Manerheimui nes Lietuviai ji gerbia. Beje, per ta kara zuvo apie 300 tukst rusu. O suomiai teturejo 40 tukst kariu. O, kad Lietuva turejo prastesne kariuomene nei Suomiai - tai netiesa. Lietuvos ekonomika tuomet auksciau stovejo nei pacios Suomijos.
Fekui uz nuoroda, atsisiunciau ir as. Laisvalaikiu manau bus idomus skaitymas. Galetu ir Lietuviska versija kas imest.
Ka Rusai tuo metu dare kai Gruzinas Stalinas kovojo ? Daktaro net nesugebejo iskviest kai jis purtesi priesmirtinese agonijose .
1939 metais sovietu sajungoj buvo sukurtas specialus zenklelis, kuris ateityje turejo buti iteikiamas Leningrado karines apygardos raudonosios armijos kariams, sudalyvavusiems ''vienoje nedideleje operacijoje''. Taciau sitas zenklelis taip ir liko niekam neiteiktas. Kodel? O todel, kad ivyko ''totalnyj proval''. Manerheimo isakymas Ziemos karo metu: ''visus zuvusius suomiu karius laidoti su pasizymejimo zenklais pagal mobilizacijos vieta, kapinese specialiai tam paskirtose vietose''. Istrauka is sovietu vadovybes isakymo: ''kategoriskai draudziama informuoti zuvusiu kareiviu gimines apie ju artimuju zuti. Visas pinigines perlaidas issiusti atgal artimiesiems zuvusiu kareiviu vardu''.
Nukelti siena tolau nuo Leningrado buvo tik bolsevikiska veidmainyste.Suomijai buvo numatytas Baltijos saliu likimas.Maskvoje jau buvo sudaryta bolsevikine Suomijos vyriausybe,kuri turejo tvarkytis Rusijai okupavus sali.Po karo net ilga laika buvo taip vadinama KarelijosTSR,su komunistu Kuusinenu prisakyje.
Stalinas jaunas buvo teroristas ir pinigu vagis. Uzauges tapo tokiu pat tironu, kaip Cingischanas ir iszude daugiau negu Hitleris...
dzibilas...
sunaikinti puse milijono raudonuju valkatu,grobiku,prarandant tik 50-70 tukstanciu saviskiu ir neprarandant nepriklausomybes tokiai mazai saliai kaip Suomija yra didziule pergale,kad suomiai dabar viena is pirmaujanciu saliu, pagal pragyvenimo lygi pasaulyje,taip pat rodo kad sovietiniu banditu agresija mus nustume 100 metu atgal,kur tik pabuvojo raudonieji valkatos ten tvyrojo chaosas,mirtis ir ubagyste.
taip bet i Helsinki rusas niekada su tankais neivaziavo, prezidentas kaip musiskis Grietine i petkas upeliu nebego ir isdavikai is savu i Maskva prisijungimo popieriu niekas savo noru neveze. suomiai ziauriai bet priesinosi apkasuose ir atstume raudona terora; tai esminis skirtumas todel taip prastai po 50m komunizmo maro ir gyvenam,o juk galejom buti skandinavu, danu, olandu panasaus lygio
Stalino nenugalejo nekas!Stalinas tai herojus, kuris isgelbejo ne tik Russija, bet ir visa kita pasaulio nuo vergijos USA naudai.Stalinas nugalejo Gitleri, kuris nugalalejo visa dabartine Geyropa. Stalinas vienas is galingiausiu visu laiku zmoniu istorijoja, kuri drasiai galima statyti su napoleonu b, makedonskiu a. ir t.t.
Labai prastai suredaguotas vertimas iš sutrumpinto leidimo rusų kalba - imti 60 litų už tokią chaltūrinę leidybą yra žulikystė. Gaila, kad tokia svarbi knyga - ypač Lietuvai - išleista taip nekokybiškai
Perskaiciau ir ne karta Mannerheimo memuarus rusu kalboj royallib.ru/book/mannergeym_karl/karl_gustav_mannergeym_memuari.htm Buvau Helsinki Ziemos Karo musejuje, maciau marsalo statula ant zyrgo. Pasakysiu, kad ne reikia pinigu ir laiko tai knygaj isleisti. 4-ajam atsileipime trumpiai visko pasakyta.
Mums jau 20 metų niekas netrukdo sukurti kažką panašaus į NOKIA Lietuvoje. Turbūt mums patiems blauzdos per skystos, ne vien tik čia sovietų kaltė dėl ekonominio atsilikimo. Estai ir lenkai padarė šioje srityje ženklią pažangą palyginus su mumis, nors buvo tame pačiame sovietiniame bloke. Taip kad...
royallib.ru/book/mannergeym_karl/karl_gustav_mannergeym_memuari.html
as irgi noriu papildyti - suomijos bvp per capita dvigubai didesnis nei lietuvos.
visiskai su tavimi sutinku ir jei butume sudare karine sajunga lietuva latvija estija rusams butu buve labai sunku beje planu buvo del sajungos ir molotovas labai bijojo tos sajungos
taip suomiai neteko dali teritorijos bet jie isvyste po karo ekonomika ir jieme nereikia kaip lietuviams bastytis po pasauli jie gyvena prabangiai esu dirbes ten va taip
Taip pretekstas buvo per artima siena tarp suomijos ir leningrado bet realiai ribentropo molotovo sutarties vykdymas bet suomiai pasake ne jokiems teritorinems rusu pretenzijoms beje jokios realios manerheimo kaip sakoma itvirtinimo linijos nebuvo tik savanoriu suomiu jaunimo vasara iskastu transeju linija beje ir neitvirtinsi virs tukstancio kilometru teritorijos suomija buvo labai biedna pries kara
Deja Lietuvos kariuomene tuo metu buvo stipresne uz suomijos bet paprasti Suomiai isgelebejo sali,ne kariuomene jie aukojosi o lietuviai ne
Tai vat tokia istorijos ironija, - suomiai priešinosi, neteko Vyborgo ir Pečengos, lietuviai nesipriešino ir turi Vilnių su Klaipėda.
Oi, tegu nekruša proto, kad suomiai sutriuškino staliną. Karo pretekstas buvo Suomijos sienų artumas nuo Leningrado miesto (ruseliai ieškojo bet kokio preteksto išprovokuot karą). Stalinas siūlė mainytis teritorijomis, - Suomiai atiduoda Karelijos sąsmauką (žemes tarp Suomijos įlankos ir Ladogos ežero) ir mainais gauna teritorijas šiauriau Ladogos ežero. Žinoma suomiai nesutiko nes Karelijos sąsmaukoje buvo pastatyti suomių įtvirtinimai - Manerhemo linija. Be šių įtvirtinimų Suomija būtų nepajėgi net teoriškai gintis nuo sovietų agresijos. Tai va, šita įtvirtinimų linija buvo sunaikinta ir užimta per tris mėnesius, puolant žiemos sąlygomis (temperatūra -30 dieną, -40 naktį, sniego esant iki pažastų, teritorijoje kurioje negalima panaudoti tankų, aviacijos, ir labai sunku koreguoti artileriją dėl miškų tankumo). Po trijų mėnesių netekus Manerheimo linijos jau buvo savaičių klausimas kada bus užimta visa Suomija. Suomija nebeturėjo karių rezervo, baigėsi artilerijos šaudmenys, o sąjungininkų pagalbos taip ir nesulaukė. Todėl suomiai SUTIKO su rusų sąlygomis ir atidavė stalino reikalautas žemes, mainais negaudami NIEKO. Tai koks čia "įveikimas" jei suomiams teko atsipirkinėti tomis teritorijomis dėl kurių ir kilo karas. Antrą kartą suomiams teko atiduoti savo teritorijos gabalą kai jie "įveikė" rusus Antrajame Pasauliniame kare. Buvo atiduotos šiaurinės Pečengos žemės, suomiai neteko išėjimo prie Ledinuotojo vandenyno ir prie Norvegijos.
na zinai, mannerheime, bepigu tau kalbeti post factum. Lietuva neturejo tokios stiprios kariuomenes kaip Suomija, neturejo vadu... tad ir gavosi, kaip gavosi.
tai žmogus iš didžiosios raidės ir tikras pavyzdys visiems, koks turi būti tikras patriotas. Jeigu mūsų vyriausybė ir kariuomenės vadovybė tuo lemiamu Lietuvai momentu būtų priėmusi analogišką sprendimą, kokį padarė Manerheimas, šiandien neabejotinai turėtume kur kas solidesnę istorinę atmintį ir tautinė dvasia būtų daug aukštesnė. Tarybiniais laikais apie šį žmogų niekas nesistengė kalbėti, o jeigu ir kalbėjo, tai tik iš blogosios pusės, kaip apie kokį fašistą, nes buvo visaip stengiamasi ištrinti ir užmiršti tą sovietams nemalonų momentą. O šiandien 5 kolona irgi nenori apie jį kalbėti. Ir tikrai yra už ką. Šis žmogus - vienintelis, kuris parodė komunistams, kur yra jų vieta ir, galima sakyti, išdrįso spjauti stalinui į barzdą. Jis visiems įrodė, kad vadinamoji ''nenugalimoji'' armija yra nugalima. Pagarba autoriui. Daugiau tokių straipsnių!
Savotiskai nuobodus skaitalas. Vos siuos tris puslapelius perskaiciau, knygos i rankas neimciau...
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1033. A. Adleris. „Apie nervingąjį charakterį“
Alfredas Adleris (1870-1937) - garsus austrų psichologas. Iš pradžių jis buvo Sigmundo Freudo sekėjas ir bendradarbis, vėliau, įsitikinęs, kad asmenybės formavimąsi pirmiausia lemia ne seksualiniai (kaip teigė Freudas), o fiziologiniai ir socialiniai veiksniai, pasuko savo keliu ir sukūrė vieną svarbiausių psichoterapijos mokyklų - individualiąją psichologiją.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1032. L. Brizendine. „Moters smegenys“
5
Kodėl moterys kalbesnės už vyrus? Kodėl jos prisimena smulkiausias barnių detales, o vyrai neprisimena net pačių barnių? Kodėl jos kaip įmanydamos vengia konflikto? Kodėl moterys dvigubai dažniau nei vyrai serga depresija?
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1031. A. Mikuta „Keltininkas“
Žinomas Lietuvos poetas, vertėjas Algimantas Mikuta (g. 1943) septyniasdešimtąjį jubiliejų pasitinka su nauja eilėraščių knyga „Keltininkas“, kurioje simboliškai sudėta septyniasdešimt naujų poeto eilėraščių.
Biblioteka
„Naberijus“: ką gali patarti velniu netikintis kunigas (romano ištrauka, 8 dalis)
2
Velniui sielą pardavusi mergina blaškosi. Nežino, ar žengti dar toliau ir ryžtis ritualui, kurio prašo demonas. Tik ar ji iš viso dar turi kokį nors pasirinkimą? Ką į tai pasakytų artimi žmonės, jeigu ji jų paklaustų? O galbūt dar nevėlu kreiptis patarimo į kunigą? Almina ir kreipiasi. Visa bėda, kad kunigas, kaip jau įprasta šiuolaikiškam žmogui, velniu netiki. Netikinčiame pasaulyje herojė lieka viena su savo baimėmis ir abejonėmis. Jurgitos Noreikienės romanas „Naberijus“ ką tik pasirodė knygynuose. Knygą išleido leidykla „Charibdė“.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1030. J. Borgas. „Įtikinimo menas“
James Borg (Džeimsas Borgas) – rašytojas, verslo konsultantas, psichologas, tarpusavio santykių, vadybos ir verslo pradžiamokslio bei plėtros specialistas. Jis dirba reklamos, vadybos, žurnalistikos srityse, rengia pozityviosios psichologijos seminarus.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1029. A. Karosaitė. „Kaip išnešti uodegytę?“
2
Tėvai, užsukę į vaikiškos literatūros skyrių knygyne, neturėtų skųstis. Knygos vaikams stebina įvairove ir siūlo rinktis iš daugybės skirtingų leidinių. Lentynoje pirkėjai randa lietuvių ir užsienio autorių kurtas istorijas, knygas su įvairiais garsais, papildomai pridedamais žaisliukais ar kitokiomis smulkmenomis.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1028. J. Evans. „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“
Lietuvos knygynus pasiekė knyga, kurią literatūros kritikai liaupsina už dviejų nesuderinamų pasaulių – Antikos ir šiandienos – sujungimą. Jules Evans kūrinys „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“ – taikomosios filosofijos vadovas, suteikiantis galimybę sudalyvauti dvylikos garsiausių Antikos filosofų paskaitose.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1027. D. Junevičius. „Antalis Rohrbachas 1861 m. fotografijos“
Knygoje pirmą kartą ištisai publikuojamos unikalios daugiau kaip prieš 150 metų darytos vengrų fotografo A. Rohrbacho nuotraukos, kurių atradimas yra Lietuvos fotografijos istorijos sensacija. Skaitytojus nustebins ir pradžiugins seniausios Kauno nuotraukos, anksčiau nematyti Vilniaus, Daugpilio, Gardino ir kitų vietovių, jau išnykusių geležinkelio tiltų vaizdai.
Biblioteka
Lrytas.lt biblioteka: 1026. C. McCullough. „Giesmė apie Troją“
21
Garsiojo romano “Erškėčių paukščiai” autorei pavaldus kiekvienas žanras. “Giesmė apie Troją” – C. McCullough sukurta istoriškai ir meniškai įtaigi žymiojo Trojos karo ir Trojos žlugimo versija. Šiai istorijai – trys tūkstančiai metų. Tai pasakojimas apie Trojos karą, apie kovą dėl grožio ir meilės.
Biblioteka
„Naberijus“: blogis dažnai atrodo gražesnis už gėrį (romano ištrauka, 7 dalis)
8|2
Platonui tai atrodytų nesusipratimas – gėris ir grožis, jo nuomone, turėtų sutapti. Bet patirtis rodo, kad blogis gana dažnai atrodo gražesnis, patrauklesnis už gėrį. Kodėl? Naberijus paaiškina: „Juk turi būti kažkas, dėl ko vertėtų rinktis jį, o ne gėrį“. Viliojančiai tviskančios uogos toli gražu ne visada tinka maistui. Kai kurių paragavus, galima net atsidurti ligoninėje. Kuo vadovautis, kad pasirinktum teisingai ir nenudegtum? Tokį klausimą sprendžia ir Almina, žurnalistės Jurgitos Noreikienės romano „Naberijus“ herojė. Ką tik iš spaustuvės atkeliavusią, dar dažais kvepiančią knygą jau galima rasti leidykloje „Charibdė“.