|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|
Naujienos
TV
Dienraštis
Orai
Bendraukime
Augintinis
Auto
Diskusijos
Skelbimai
Receptai
Eurovizija 2013
Verslas
Rinkos pulsas
| Įžvalgos ir nuomonės
| Energetika ir susisiekimas
| Karjera ir rinkodara
| Būstas ir statybos
| IT ir technologijos
| Auto
Gyvenimo būdas
Šeima ir santykiai
| Stilius ir grožis
| Sveikata
| Tavo psichologas
| Skonis
| Vestuvės
Srovės
Mokslas
| Istorija
| Politiko žodis
| Biblioteka
| Studijos
| Plunksnos brolija
| Juristas
| Žvilgsnis
| Religija
| Sėkmės istorijos
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas".
Įžvalgos ir nuomonės
Apie nevyriausybininkus, kurie nenorėjo gyventi po tiltu
(42)
g2V3Z2 Fantastic blog post.Thanks Again. Really Great.
G4obQp Thanks for sharing, this is a fantastic article.Really thank you! Want more.
ORvJJf Major thanks for the article post.Really looking forward to read more. Much obliged.
Nevyriausybinės o-jos yra demokratijos rodiklis, o kai kuriose salyse kaip JAV, jos sukuria net 7% BVP. Bet pas mus kaip visada. Pazrz.komentarus, dominuoja zmoniu sluoksniai, kuriems visada viskas blogai,visi vagys (cia matyt pagal save sprendzia), ir daryk nedares, neirodysi kitaip. Pats dirbau aplinkosaugos NVO, tai netgi valdybos poziuris toks , kam moketi didelius atlyginimus, jei tai - NVO. Todel ir isejau i privatu nuosava versla, kuri vykdydamas galiu ir alga uzsidirbti, ir savo darbu siekti aplinkos issaugojimo. Pas mus visuomene dar nesubrendusi. Beje, paklauskit ypac provincijoj ar zmones zino kas yra NVO ;)
Puikus ir savalaikis Tado Langaičio straipsnis. Aplenkęs laiką ir biurokratų mąstymą. Eidami (atseit) septynmyliais žingsniais į priekį, suklumpame prie elementariauisių dalykų, savaime aiškių visai Europai ir Pasauliui. O žinot kokia to priežastis ? Paprasta, kaip visa Lietuva - "švogerizmas" visuomeninio sektoriaus kadrų politijoje. Tai RIBA, kurios nepeeržengus, statysim tik "valdovų rūmus", bet ne normalų gyvenimo pamatą Lietuvos piliečiui. O tiems, kuriems ne viskas aišku, ką T.Langaitis norėjo pasakyt, ir abejonės (tebe)valdo - patarimas. Susitikit su Tadu Langaičiu asmeniškai ir pakalbėkit plačiai, apie viską, nuo pradžios...
Gerbiamasai, sunku vertinti paties komentarus, kai patirtis neaiski. Idomi diskusija. Prisistatykite
NVO sektorius nėra gamykla, kurios produkciją (pasiektus rezultatus, rodiklius) būtų galima užmauti ant vieno kurpaliaus. Vieni kovoja už žmogaus teises, kiti vykdo mokymus, treti globoja gandrus, ketvirti organizuoja muzikų šventes, penkti vykdo narkomanų socialinę integraciją, šešti rengia metodines rekomendacijas dėl įstaigų finansinio savarankiškumo, septinti rūpinasi sodininkų bendrijomis, aštunti globoja gabų jaunimą ir t.t. ir t.t. Apjungti jų visų veiklas ir nustatyti vieningus rodiklius yra praktiškai neįmanoma. O kadangi neįmanoma sukurti vieningų rezultato rodiklių, tai neįmanoma ir juos apjungti bei objektyviai palyginti. NVO sektorius per daug įvairialypis ir sudėtingas. Čia jums ne parama verslo įmonėms, kurių projektų naudą galima kategorizuoti ir įvertinti pagal pajamų, pelno ar eksporto padidėjimą.
@Edgaras Leichteris: siūlote “siekti, kad butu skiriamas didesnis demesys rezultatu kontrolei.” Pritariu, kad tai padėtų atskirti “pelus nuo grūdų”. Antrindamas, siūlau vertintojams skaičiuoti atliekamų investicijų į NVO projektus grąžą bei orientuotis visų pirmą į pasiektų rezultatų vertinimą (o ne į smulkmenišką kaštų pagrįstumą dokumentais, kas yra svarbu, taip, tačiau negali būti svarbiausias projekto sėkmės rodiklis). Labai taikliai paaiškinate kad, “kol kas tendencija tokia, kad visoms toms istaigoms moka uz isisavinimo rodiklius ir uz finansiniu pazeidimu prevencija (islaidu tinkamumai, pagristumai ir pan.). Todel, nepaisant graziu ideju, turim toki rezultata.” Būtent! Valstybės agentūros, kurios vertina paraiškas projektų finansavimui, turi prisiimti atsakomybę už pasiektus rezultatus. Pagrindinis finansuojančių (valdančių finansavimą) valstybės institucijų veiklos rodiklis turėtų būti = pasiekti rezultatai vienam tūkstančiui Litų. Paaiškinu šią mintį plačiau: imame visus pinigus išleistus viename finansavimo konkurse (pinigai perduoti NVO įgyvendinti pilietiniams/socialiniams projektams + visi pinigai išleisti konkurso administravimui) ir lyginame su rezultatais, pasiektais įgyvendintuose pilietiniuose/socialiniuose projektuose. Rezultatus padaliname iš visų išleistų pinigų (tūkst. Litų) ir tokiu būdu suskaičiuojame kiek rezultatų vidutiniškai gauname už vieną tūkstantį Litų. Netrukus galėtume lyginti atskirų finansavimo konkursų, atskirų valstybės agentūrų, panašių NVO, panašių socialinių/pilietinių projektų efektyvumą (investicijų grąžą visuomenei) ir priimti atitinkamus sprendimus. Neabejoju, kad pamatysime didelius skirtumus tarp sunkiai dirbančių nevyriausybininkų darbo rezultatų ir veiklą imituojančių ir pinigus įvairiais biurokratiniais būdais gebančių “įsisavinančių” veikėjų.
@ Akvilė: Dauguma žmonių iš viso nedrįsta apie problemas viešai kalbėti. Nes Lietuvoje dar vis labai daug baimės, kad kažkaip asmeniškai nukentėsiu. Net ir trumpus komentarus nepasirašome nuosavais vardais. Su visa pagarba, Akvile, o Jūsų pavardė?:)
@Pilietine visuomene: Labai geras komentaras, dėkui. Bandau atsakyti į jūsų klausimą “kuo skiriasi NVO nuo biudžetininkų” vienu garsiu pavyzdžiu. Kanados federacija ilgą laiką kentėjo nuo deficitinio šalies biudžeto ir dėl to vieną dieną ėmėsi plačios valstybinių paslaugų reformos (Kvebeko valstijos sėkmingo eksperimento pagrindu). Pusę valstybinės teikiamų paslaugų buvo perduota NVO (2/3) ir verslui (1/3), t.y. nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos pradėjo tiekti 1/3 (2/3 x 1/2) visų anksčiau valstybės teikiamų paslaugų. Rezultatas nustebino pačius plano sumanytojus. Kanados biudžetas tapo teigiamas greičiau nei buvo tikimasi. NVO sugebėjo teikti paslaugas visuomenei žymiai efektyviau. Va jums ir skirtumas tarp biudžetininkų ir nevyriausybininkų.
@Asa: Jūsų teiginys “cia yra lengvas verslas. Verslas del to, kad viskas daroma ne is idejos, o del pinigu.” – vienintelis populiaresnių neigiamų teiginių variantų, su kuriais tenka susidurti. Kaip ir visais kitais atvejais, kviečiu Jus, Asa, atvykti į “NVO Avilį”, nevyriausybinių organizacijų bendrą ofisą, ir visus NVO pamokyti šio jūsų pristatomo verslumo. Nes pinigų kaip trūksta visuomeninės veiklos kaštams padengti taip trūksta. Jūsų verslumo pamokos bendrąja prasme tikrai pravers.
Nevyriausybininkų svarbiausias tikslas turi būti teikti visuomenei naudingas paslaugas, o ne reketuoti agentūras su "užlaužtais" biudžetais. ES pinigai nėra agentūros ar pareiškėjo nuosavybė, jie turi būti naudojami taupiai ir racionaliai. O projektas nėra pageidavimų koncertas, kuriame būtų pildomi bet kieno ir bet kokie norai. ES programų biudžetai riboti, todėl stengiamasi atsirinkti geriausius projektus, su protingai ir racionaliai suplanuotomis lėšomis. Laikas suprasti, kad jei pertekliniai ar nepagrįsti biudžetai būtų nesumažinami, tai ES paramą gautų daug mažesnis skaičius pareiškėjų. Beje, agentūrų pinigai nelieka valstybės biudžete, jie yra paskirstomi kitiems panašiems pareiškėjams. Ir agentūroms nėra jokio suinteresuotumo specialiai karpyti kažkurių konkrečių projektų lėšas. Visi pareiškėjai yra vertinami vienodai. Ir visiems lėšos mažinamos tuo pačiu principu. Aišku sąmokslo teorijų šalininkai visada prisigalvos teorijų apie diskriminaciją, bet čia jau jų problema :)
Realiai reikalingoms socialinems paslaugoms teikti gautus pinigus, kurie pvz yra tris kartus mazesni nei tokioms pat paslaugoms teikti sunaudoja biudzetininkai bei yra pakankami tik padengti tiesioginius kastus, laikyti labdara??? Jeigu tas pacias paslaugas teiktu biudzetininkai jie isleistu pvz tris kartus daugiau mokesciu moketoju pinigu, tada kas is tikruju yra labdara, Asa? Nekomentuokite jeigu nesate susidure su NVO veikla ir nesuprantate apie ka eina kalba.
Langaicio parasas straipsnio apacioje paaiskina dideli nepasitenkinima. Akivaizdu, kad kai kam, kas yra daugelio NVO steigejas, valdybos pirmininkas ir t.t. cia yra lengvas verslas. Verslas del to, kad viskas daroma ne is idejos, o del pinigu. Kurimos sistemos, samdomi darbuotojai, kurie dirba "projektuose", o realiai "isisavina lesas". Lengvas, nes rezultatai nepamatuojami, o ir niekas neapsiima vertinti. Mano patarimas: pabandykite dirbti tikra darba, o projektu vykdymui gautas lesas vertinkite kaip labdara. Del mazos labdaros juk nepadoru piktintis?
Gal ir sutikčiau su autoriaus nuomone, tačiau manęs neįtikina anonimiškumas. Istorija apie organizacija A, kuriai organizacija B nenorėjo skirti didesnių pinigų atlyginimams, nesulauks didelio palaikymo, nes visas straipsnis skamba kaip užduotis sename matematikos vadovėlyje penktokams. Tad patarimas autoriui - jei nori savo rašiniu kažką pakeisti neužtenka tik sugalvoti skambų pavadinimą. Viešumas nėra tik straipsnio paskelbimas kažkur, nepaskelbiant kas, kada, su kuo, kiek ir t.t..
Ačiū, Tadai.
Iš dalies pritardamas Tadui Langaičiui ir šiek tiek žinodamas situaciją tiek NVO, tiek ir tokiuose vertinimuose galiu pridėti kodėl taip atsitinka: a) patys NVO formuoja nuomonę dalindami į "tikrus NVO" ir "netikrus NVO". Tai socialiniam verslumui ten nėra vietos, kaip ir įmonių socialinei atsakomybei. Nes "tikras" NVO tai tik tas kuris plikas, basas ir piktai ginantis kieno nors teises b) paraiška vertinama kitų paraiškų kontekste, kurių didelė dalis yra orientuota į pinigų paėmimą, o ne į rezultatų sugeneravimą. c) dalis paraisku - zada lygiai tuos pacius rezultatus su daug mazesniais kastais, todel donoras naturaliai nori rinktis sumazinti kaina. O patikrinti ar tai tikrai tiesa galima tik igyvendinus projekta, o ne vertinimo metu. Todel problema platesne - reikia ne tik vertinimo eiga kritikuoti, o siekti, kad butu skiriamas didesnis demesys rezultatu kontrolei. Ir cia mes turime Romualdo aprasyta problema - rezultatu ivertinimui reikia dar daugiau kompetencijos, uz kuria valstybes sektoriuje irgi turi kazkas sumoketi. Kol kas tendencija tokia, kad visoms toms istaigoms moka uz isisavinimo rodiklius ir uz finansiniu pazeidimu prevencija (islaidu tinkamumai, pagristumai ir pan.). Todel, nepaisant graziu ideju, turim toki rezultata.
Pilietine visuomene - tai visi valtybes pilieciai, nors kiek mastantys ir jauciantys atsakomybe uz save ir kitus. Jos pagrindas - vidurinioji klase, kurios pagrindas - smulkus ir vidutinis verslas. Ir tos visos kontoros - Vaiku linijos, labdara skurstantiems - tada butu finansuojamos bendruomeniu nariu. Pinigai, savanoriska veikla, burimasis i organizacijas ateitu is paciu zmoniu troskimo kazka padaryti, o ne centrines vyriausybes. Kai butu skirstomi ir naudojami SAVI uzdirbti pinigai, tada ir butu efektyvumas ir i tikslus orientuotas finansavimas. O dabar - grupele NVO save laiko pilietine visuomene, bet jos egzistavimas is esmes priklauso nuo eilutes valstybes biudzete - jei centrine valdzia rems, tai isgyvensim, jei ne, tai isnyksim. Tai kuo jus skiriates nuo biudzetininku?
sunku pakeisti esama situacija valstybinese institucijose, nes ten esantys zmones daro viska kad niekas nesikeistu. o is insaideriu esu girdejes ir siaip visi zino jog ten niekas nedirba jei aukstas pareigas ar senai sedi toj vietoj, daugiavalandiniai kavos gerimo ritualai ir t.t. bet jei visi kuriems ne visvien sutelktu savo jegas i kazkoki judejima... nes dabar begales pavieniu apreiskimu. gal kokia partija ikurti :) ar kaip cia pradet spresti tas problemas
Įtariu, kad čia klausimas dėl atlyginimų vyko Gynėjų 12. Tadai, su tomis fifomis nereikia būti minkštam. Jei būtumėt pateikęs pagrindimą, kad apie rinkoje esančius vidutinius atlyginimus ir dar pagrasinęs joms teismu - būtų atšokusios. Žinau iš savo patirties, patikrinta. Problema, kad dauguma įmonių ar įstaigų nėra nusiteikusios ginčytis su LVPA ar ESF agentūra, o bent pusė tų įstaigų darbuotojų - kitur nepritampatys, neišmanėliai susireikšminę veltėdžiai
Bėda tame, kad neįmanoma atleisti tos pusės biurokratų. Turbūt 90% atleistųjų „įjungę durnių“ pusmečiui pasimėgauja bedarbio pašalpa, po to per teismus grįžta atgal su kompensacijomis dėl priverstinės pravaikštos. O po to dar sugeba kiaulės akytėmis sėkmingai toliau gadinti orą institucijoje. Manau taip pravalius institucijas (kaip kažkada padarė, tik sėkmingai, Kanada) Lietuva truputį subankrutuotų...
geras komentaras, idomu skaityti buvo
Manau yra esminis skirtumas tarp nevyriausybinių organizacijų pilietinės visuomenės požiūriu. Vienos dirba socialinį reikalingą darbą, bet į pilietinės visuomenės vystymą neįneša nieko esminio ir priešingai, pilietinės visuomenės brandai daro didžiasią įtaką tos organizacijos, kurios ekonomiškai nepriklausomos ir turi dideles kompetencijas, nors nenusipelno pagyrimų už socialinę veiklą.
Tikri patriotai dėl tos Lietuvos turi dirbti už dyką. Tik kodėl Maxima neduoda dešros už dyką?
Čia reikėtų kitokio požiūrio, visų pirma visame pasaulyje įvairios labdaringos organizacijos remiasi savanoriavimo principais ir atlygis dažnai būna tik metalinė lova angaruose ir maistas. Taigi, nevyriausybines organizacijas (visai netikęs pavadinimas - lyg tai "Akropolis" būtų vyriausybinė organizacija, bet tiek to taip jau susiklostė) populiarinti galima kitais būdais - geriausias to pavyzdys JAV - pirmiausiai 5-metus atidirbi savanoriu už maistą - tik tada gali įsidarbinti valstybės tarnautoju.
Įžvalgos ir nuomonės
R. Medaiskytė. Euro zonoje tęsiasi sąstingis
Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. O paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys – deja nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis nei tikėjosi ekonomistai.
Įžvalgos ir nuomonės
Pensininko gyvenimas: kam – kelionės, o kam – tiktai daržas
22|3|2
8 iš 10 į pensiją išėjusių lietuvių dėl suprastėjusios finansinės padėties priversti atsisakyti savo pomėgių. Tiesa, kai kurie įrodo, kad labai norint įmanoma išsiruošti net į kelionę. O vokiečiams senatvė – tinkamas metas pramogauti, nes yra ir laiko, ir pinigų. Vokietijos turizmo įmonės susigriebė, kad pensininkai – naudingi klientai. Juk paskolas jie dažniausiai jau baigę mokėti, vaikai užauginti ir išsilaiko patys. O sveikata vyresniems vokiečiams netrukdo leistis net ir į Keniją.
Įžvalgos ir nuomonės
Graikija išgyvena šeštus recesijos metus, bet perspektyvos šviesėja
Praėjusią savaitę paskelbti statistikos duomenys parodė, kad Graikija įžengė į šeštus recesijos metus, tačiau ekonomikos perspektyvos jau daug šviesesnės, nors nedarbas vis dar siekia rekordines aukštumas, o gyventojams mažinami atlyginimai ir didinami mokesčiai. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
Įžvalgos ir nuomonės
Beveik trečdalis vaistų vartotojų nežino galį rinktis vaistus
Maždaug kas trečias šalies gyventojas nežino, kad, pirkdamas vaistus su gydytojo receptu, gali pats pasirinkti, kokio pavadinimo arba gamintojo vaistus įsigyti, ir kad vaistininkas privalo jam siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metų pavasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vaistų pirkimo įpročius ir žinias bei nuostatas apie vaistus.
Įžvalgos ir nuomonės
Šeši milijonai Ispanijos bedarbių klimpsta į nusivylimo pelkę
49|4
Nusivylę, pasipiktinę, nematantys jokios ateities ir nuleidę rankas. Taip jaučiasi daugiau nei šeši milijonai darbo neturinčių ispanų. Ne vieno jų tikslas – kuo greičiau išvykti į užsienį, dažnai – į Vokietiją. „Stengiuosi į viską žvelgti optimistiškai, tačiau kartais apima visiško žlugimo jausmas”, – pripažino dėl nedarbo vaikus globoti jų tėvui laikinai atidavusi 40 metų ispanė Ana Gonzalez. „Mes lankome kursus ir mokomės, kad nesijaustume niekam nereikalingos. Tačiau galimybių susirasti darbą nematome”, – pasakojo 24 metų Judit Grau ir 25 metų Maritxell Junyent.
Įžvalgos ir nuomonės
Lietuva laimės, jeigu taupymo išvarginti europiečiai pradės išlaidauti
31
Europos Sąjungoje pučia nauji vėjai – taupymo politika nedavė lauktų rezultatų, todėl vis dažniau prabylama apie ekonomikos skatinimą didinant valstybės išlaidas. Lietuvai toks pokytis būtų į naudą ir dar labiau prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Tačiau išlaidas didinti reikėtų ne pačiai Lietuvai. Laimėtume, jeigu naujos politikos imtųsi šalys, į kurias eksportuojame savo produkciją. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad, kitaip nei visoje Europoje, Baltijos šalyse taupymo politika pasiteisino.
Įžvalgos ir nuomonės
Rinkų apžvalga: Europą džiugino automobilių pardavimai
Europoje akcijų rinkos kilimui didelę įtaką turėjo paskelbti Europos automobilių gamintojų asociacijos pardavimų rezultatai. Pirmą kartą po 19 mėnesių naujų automobilių pardavimas lyginant su praeitu periodu paaugo 1,8 procentais. Daugiausiai išaugo „Daimler AG“ ir „Volkswagen AG“ įmonių pardavimai, kurie atitinkamai išaugo 11 bei 9 procentais.
Įžvalgos ir nuomonės
R. Dargis: „Emigrantai Lietuvos neišgelbės“
168|16
Lietuvos neišgelbės „Globalios Lietuvos“ strategija ir įsivaizdavimas, kad emigravusių tautiečių patirtį ir žinias galima išnaudoti nuotoliniu, virtualiu būdu. Lietuvai reikia dirbančių ir mokančių mokesčius čia ir dabar. Tačiau Lietuvos jaunimas – būsimųjų darbuotojų karta - nėra tai, ko reikia mūsų šalies darbdaviams. Taip penktadienį konferencijoje „Sugrąžinkime talentus Lietuvai“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis. Kai kurie Seime penktadienį vykusios konferencijos „Grąžinkime talentus Lietuvai“ dalyviai kėlė idėjas, kaip panaudoti emigravusių tautiečių patirtį bei žinias ir įgyvendinti „Globalios Lietuvos“ idėją.
Įžvalgos ir nuomonės
A. Butkevičius: „Užimtumo politikoje reikia daugiau lankstumo“
1
Kuriant užimtumo programą bendradarbiauti turėtų verslas, valdžia, mokslas ir jaunimas, ragina Premjeras Algirdas Butkevičius.
Įžvalgos ir nuomonės
A. Šemetos receptas Lietuvai: naujas mokestis
51
Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie kuriamos bankinės sąjungos. Interviu BNS Lietuvoje viešintis A. Šemeta sakė, kad Europos Komisija ir finansinių sandorių apmokestinimui pritariančios 11 valstybių narių pasiryžusios įgyvendinti šį planą. Anot A. Šemetos, Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.