Kaimo gyventojus baugina istorijos apie vaiduoklių namą
Eidami pro tą namą vietos gyventojai visada persižegnoja. Dėl šventos ramybės. Sako, kad visi jame gyvenę žmonės vienaip ar kitaip mirė. Viena šeima žuvo per automobilio avariją, kita – iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Šis apleistas statinys Klaipėdos rajone jau dešimtmečius audrina kaimo žmonių vaizduotę. Tas pastatas yra Dreižių kaime, šalia kelio Šilutė-Klaipėda, vos pervažiavus iškiliąją geležinkelio pervažą. Dažnai pravažiuodavau pro tą statinį raudonu stogu, tačiau niekada negirdėjau apie jo istoriją. Apie paslaptingus įvykius sužinojau perskaičiusi komentarus socialiniame tinkle „Facebook“.
Iš pedofilijos skandalo pasipelnė tik apsukriausieji
Nesidomėjau pedofilijos skandalu ir dabar neketinu svarstyti apie sąmokslo teorijas bei meilę vaikams. Mane dominas kitas aspektas – kas gi atsitiko, kad elementarus šeimyninis, buitinis konfliktas sulaukė tokių pasekmių, tai yra – krūva lavonų, kultūros žmonių piligrimystės žygiai, politinė partija ir dar nežinia kokie šalutiniai veiksniai bei padariniai? Ko gero, su pedofilija tai visiškai nesusijęs dalykas. Ir tas nelaimingas vaikas niekam iš „antipedofilininkų“ labai nerūpėjo. Kiek Lietuvoje skriaudžiamų, žaginamų, prievartaujamų, kankinamų vaikų? Kiek vaikų tvirkinimo žygdarbių atlikę mūsų garbingieji kunigai katalikai?
Viešojo kalbėjimo kultūra lietuviams - dar neatrasta žemė
179|
Televizijos laidų vedėjo Algio Ramanausko socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų „Metų šūdų apdovanojimų“ kilusi konfliktų banga privertė dalį visuomenės susimąstyti apie viešąjį kalbėjimą internete. Tačiau šis atvejis tėra ledkalnio viršūnė, o panirus giliau galima pamatyti dar krūvą kitų teisinių ir etinių problemų. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) nusprendė, kad naujienų agentūros BNS direktoriaus Artūro Račo bei seimo narių Petro Gražulio ir Irenos Šiaulienės skundai dėl A. Ramanausko įrašo pagrįsti – „Metų šūdų apdovanojimų“ autorius visais trimis atvejais pažeidė etikos kodeksą.
Sigitas Parulskis: Knygos ir moterys
Neseniai jauna žurnalistė paklausė: ką, jau nuleidęs rašiklį jautėte, kad pasiekėte? Kaip man patinka tokie klausimai. Žinoma, ne tokia gremėzdiška jų konstrukcija, bet esmė – ką jautėte? Ir sunku vienaprasmiškai į jį atsakyti: ir po sueities, ir baigus rašyti knygą užplūdę jausmai būna migloti, sunkiai nusakomi, galbūt apskritai neįvardijami. Žinau tik tiek, kad praėjus kiek laiko vėl norisi tai pakartoti, kitaip tariant, vėl pakelti rašiklį. Walteris Benjaminas, mąstydamas apie Marcelį Proustą, yra sakęs: „Išgyventas įvykis yra baigtinis – šiaip ar taip, apsiribojantis išgyvenimo sfera; o atsimintas – begalinis, kadangi jis yra vienintelis raktas į tai, kas atsitiko prieš ir po to“.
Trumpai drūtai: Viskas gerai, tik vainikas kreivai!
Po Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso partijų vestuvių Lietuvoje gali išsiristi-užaugti agurkas su erelio sparnais. Politologai nesiryžta prognozuoti, ar šitą daržovę-paukštį bus įmanoma užraugti su žaliais vyšnių ir serbentų lapeliais, krapais ir jūros druska. Kol kas neaišku, kuriai dimensijai jis priklausys ir koks bus jo kvapas.
Ar lietuvis visuomet apsuptas priešų?
Lietuvių fotomenininkai, įkvėpti Jules'io Massenet operos „Verteris“ romantinės istorijos, visą vasarį dovanoja nuotraukas meilės tema šią operą pastačiusiems „bohemiečiams“, o šie ragina žmones nelėpti savo jausmų. Šią savaitę savo nuotrauką dovanojo Londone gyvenatis fotografas Rokas Darulis. Jis pasirinko kūrinį iš tolerancijai skirto fotografijų ciklo, kurio dalis buvo eksponuota ir Londono nacionalinėje portretų galerijoje. Joje užfiksuota lietuvių dainininkė Jazzu ir juodaodė mergina. "Bohemiečiai", artėjančių „Verterio“ spektkalių proga kalbėję apie meilę, paveikti R.Darulio nuotraukos, šįkart nutarė prabilti kita - Lietuvoje vis dar skaudžia - tolerancijos tema. Pasidalyti mintimis apie tai "bohemiečiai" pakvietė tris savo požiūriais įsimintinus ir originalius Lietuvos žmones: rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę, dramaturgą Marių Ivaškevičių ir filosofą Kristupą Sabolių.
Volodia Romėnas. Septyniolika vasario akimirkų
Pasklidus naujienoms apie Kauno "Žalgirio" rūpesčius ir Ūkio banko bėdas, internete pasirodė ir jausmingas didžio plačiosios tėvynės liaudies laurais apkaišyto poeto, nusipelniusio artisto eilėraštis-elegija. Šis kūrinys elektroninėje erdvėje sklinda kosminiu greičiu, o autoriui prognozuojamas jeigu ne Homero (nepainioti su Simpsonų šeimos tėvu), tai bent Vergilijaus šlovė ir pripažinimas. Jis pasirašo paprastai - Volodia Romėnas, arba Volodia R.
Sparnuotos V. Romanovo frazės - kaip vinys į banko karstą
Iki šiol jis garsėjo kaip žodžio kišenėje neieškantis verslininkas, aukšto skrydžio erelis. Tiesa, vis dažniau skleidžiantis tiesas, kurias, regis, supranta tik jis pats. Lietuvos žmonių partijos įkūrėjas, buvęs trijų futbolo klubų, garsiausio šalies krepšinio klubo savininkas - Vladimirui Romanovui tinka daugybė apibūdinimų, tačiau nuobodžiu jo nedrįsta pavadinti niekas. Ir štai - banko griūtis, apie kurią jau seniai numanė daugelis, bet Lietuvos banko vadovybės teigimu, pats V. Romanovas savo šnekomis sukėlė didžiausias problemas.
Ko siekia velnio advokatai?
Labiausiai mėgstu būti velnio advokate. Ginti tą, kuris iš anksto nuteistas. Kuris pasmerktas kaip blogis, nes iš tiesų toks yra. Tai ne neteisingai apkaltintas silpnasis, turintis šansą apsiginti. Padėti silpniesiems apsiginti yra mano kasdieninio darbo dalis, tačiau aš ne apie tai. Tikrasis sportinis azartas mane apima, sąmoningai stojant į to, kas neturi šansų laimėti, pusę. Ginant idėjas, kurias net ir apgynus, niekas jomis nepatikėtų.
Aivaras Stepukonis: Kompiuteris, suprask, kamščiatraukis
Pirma atidarau desktopą, po to atidarau folderį, o tada dar atidarau failą. „Tikras atidarytuvas – tas kompiuteris“, – garsiai pagalvoju. Čia prieina kalbininkas ir mane pataiso: „Ne atidarytuvas, o kamščiatraukis!“ Štai jums ir linksmai netašytas šio rašinio pavadinimas. Juokai juokais, o iš tikrųjų?
Krepšinio šlovė, alus ir asmenybių deficitas. Marijampolės forumo aktai
Jau kurį laiką Marijampolėje vyksta forumai, kuriuose Lietuvos intelektualai nagrinėja aktualiausias šiandienos temas. Pavyzdžiui: „Ateities Lietuva: savo žemės šeimininkė ar globalaus miesto klajūnė?“; „Lietuvos ūkis šiandieną: sėkmės istorija ar akligatvis?“; „Kur Suvalkų didybės ištakos?“
Europos Sąjungą teks palaidoti, ar dar pavyks reanimuoti?
Kai Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas užsiminė apie tai, jog jo konservatorių partijai laimėjus rinkimus 2015 – aisiais, Jungtinėje Karalystėje 2017 – aisiais bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, jis pasakė tai, kas buvo žinoma dar 2010 metais iš „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų. Ir ta žinia buvo visai nesusijusi su britų pasipiktinimu Europos Sąjunga, o su politiniu paties D. Camerono vaidmens susilpnėjimu: Jungtinei Karalystei neįsivedus euro, nuo jos buvo laikomasi saugaus atstumo, o šalis nevertinta kaip patikima sąjungininkė.
Generalinėje prokuratūroje emocingai susikovė tyrėjas A. Urbelis ir sąmokslo teorijų kūrėjai
Penktadienį Generalinėje prokuratūroje kunkuliavo emocijos. Tyrėjai paskelbė išvadą, kad nėra duomenų, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas buvo nužudytas. Tokiu sprendimu nepatenkinti veikėjai spaudos konferencijoje bandė parodyti, kad tyrėjai savo darbą atliko prastai. Tų veikėjų ir Generalinės prokuratūros prokuroro Artūro Urbelio kova priminė tragikomišką spektaklį.
Kol išbyrės Byrutė
Kadaise antikvarinio knygyno lentynose akis užkliuvo už aptriušusio 1918 m. leidinio lietuvių kalba tarsi ir žinomu pavadinu „Kreicerio sonata“, - tąsyk (prisimenu) tik po užsitęsusios pauzės atgavęs amą, iš lėto atsikvošėjęs supratau, kad antraštėje minimas keistas autorius Liūtas Storasis yra ne kas kita kaip rusų rašytojo Levo Tolstojaus vardo ir pavardės tikslaus (!) vertimo į lietuvių kalbą konstrukcijos neįtikėtinas siurprizas; kadangi mūsuose, pasibaigus prievartinio rusinimo epochai, atsinaujinančioje populiacijoje daugėja nemokančių rusų kalbos žmonių, pravartu bus nurodyti, jog rus. lev – lietuviškai reiškia liūtas, tolstoj – storas.
Pasiilgstu ranka ir širdimi rašytų laiškų
FB ir kiti socialiniai tinklai – tai terpė, sukurianti mums daugybės draugų iliuziją ir leidžianti jiems pateikti retušuotus savo portretus, „paredaguotas“ asmenybes... Bet ar tai nėra žmogiška? Galų gale ji leidžia žaibiškai bendrauti per atstumą, nors dažnai tą bendravimą nužmogina iki trumpų žinučių, surašytų sutartiniais ženklais...
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|