Verslo ir mokslo pastangos – žemės ūkiui
Šiuolaikinis žemės ūkis niekaip negali išsiversti be mokslininkų ir gamintojų pagalbos. Specialiai kuriamos kuo geresnės ir aplinką tausojančios trąšos, gaminami ypatingi pašarai. „Arvi” įmonių grupė nuolat plečia ir tobulina savo veiklą.
Sėklų parduotuvėje – ir trylikametis daržininkas, ir emigrantai
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį, augalų mylėtojai negali ramiai praeiti pro spalvingas sėklų lentynas prekybos centruose, turgavietėse ar specializuotose sodininkų parduotuvėse. Panevėžio prekybininkai džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus lietuviai sėklų perka vis daugiau. Prie sėklų lentynų galima sutikti ir puikiai apie daržovių auginimą išmanantį trylikametį, ir emigrantų, tėvynę primenančių augalų sėklas ar daigus išsivežančių net į Norvegiją, Airiją ar Meksiką.
„Beždžionių tiltas“ per pieno upę
- Senųjų Europos Sąjungos šalių žemdirbiams mes esame konkurentai, dėl to mums ir siunčiamos specialios verslą stabdančios direktyvos, Briuselio reikalavimai mažinti nacionalinę paramą pieno ūkiams, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. – Artėja lemtingi 2015–ieji, kai bus panaikintos rinkos reguliavimo priemonės – pieno kvotos, Lietuvoje bus įvedamas euras – agroverslo ir visos kaimo visuomenės laukia rimti sukrėtimai.
Skurstantiems kaimo gyventojams — viltis laikinai įsidarbinti pas ūkininkus
75|
Naujoji talkininkų samdymo tvarka pradžiugino ūkininkus. Žemdirbiai sako dabar gerokai lengviau susirasią pigios darbo jėgos ir darbo santykius galėsią be didelio nuostolio forminti oficialiai. Padieniams darbams atlikti nebereikės sutarčių, užteks išrašyto kvito. Tokia tvarka paranki ir samdiniams - gaunantieji socialines išmokas, radę laikiną darbą, teisės į išmokas nepraras.
Ūkyje ir darbas, ir poilsis - pagal gamtos ritmą
Ką veikia žiemą žemdirbiai? Ilsisi? Anaiptol. Kai žemė miega, ūkininkai irgi dirba. Tiesa, šiek tiek mažiau nei pavasarį, vasarą ir rudenį, todėl kartais gali save palepinti atostogomis. Panevėžio rajone, Upytės kaime, gyvenanti ir 70 hektarų laukuose daržoves auginanti ūkininkė Milda Mikelionienė žiemą gali kiek atsikvėpti. Agronomo specialybę turinti moteris laisvą laiką skiria darbui prie kompiuterio. Kasdien po kelias valandas ji tobulina savo profesines žinias, tyrinėja rinką.
Žemdirbiai rengiasi ginti žemę nuo užsieniečių
Žemės pardavimas ūkininkams – lyg peilis po kaklu. Jie patys negali jos nusipirkti, nes prekyba žeme – įšaldyta. Nepaisant to, ne vienas tūkstantis hektarų jau yra atsidūręs užsieniečių rankose. Kam ji svetimšaliams? Ir iš kur traukia pirkėjai – Rytų ar Vakarų? Prekybos žeme klausimai, kaip ir žemės mokestis, kurio logikos neįstengia perkrimsti žemdirbiai – tai vieni aktualiausių klausimų, kuriuos po savaitės jie narstys savo suvažiavime. Tol, kol žemdirbiai jam rengiasi ir lygina švarkus bei blizgina batus, jų atstovai mina valstybės institucijų slenksčius. Ir tariasi tarpusavyje, kaip jas įtikinti, kad žemės užsieniečiams parduoti – dar nevalia.
Apie kaimo vaikų dalią
Statistika rodo, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų prieinamumas provincijos vaikams yra gerokai mažesnis negu mieste. Vidurinių mokyklų kaimuose ir miesteliuose kasmet mažėja, gimnazijų tėra vos viena kita. Tokie ryškūs skirtumai leidžia daryti prielaidą, kad kaimo vaikams galimybės mokytis yra ribotos. Ar tikrai taip? Ką daryti, kad kaimietukai savo išsimokslinimu neatsiliktų nuo bendraamžių mieste ir neaimanuotų.
Negana žiūrėti sau po kojomis, verta matyti toliau
Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstiniame prezidiumo posėdyje nutarta vieningai dalyvauti kovo 22 d. vyksiančiame visuotiniame šalies žemdirbių suvažiavime.
Maisto kelyje apgavystėms vietos dar – į valias
Maisto skandalai neleidžia kėdėse ramiai sėdėti nė parlamentarams. Maisto produktų inspektoriaus patirties turintis parlamentaras socialdemokratas Bronius Pauža juodu ant balto surašė pastarųjų metų maisto skandalus. Ir stvėrėsi už galvos: būtina kažką daryti. ES institucijos ne kartą tobulino maisto kontrolės sistemą, tačiau Europos valstybėse ir toliau aptinkama nesaugių maisto produktų. B. Pauža pastebi, kad maisto krizės Europoje - tendencingos. Dioksino kiaušiniuose skandalas Vokietijoje 2010-2011 metais, žiurknuodžiai lenkiškuose saldumynuose, pastarasis arklienos skandalas, - visa tai tik dar kartą liudija, kad ES institucijos nesugeba įveikti sunkumų.
Dėl švelniakailių žvėrelių - Šiaulių verslininko ir bendruomenės dvikova
Lietuvos kaimuose gyvenančius žmones erzina ne tik daniškų kiaulidžių smarvė. Šiaulių pašonėje, Žeimių kaime, iškilusi švelniakailių žvėrelių ferma supriešino vietos bendruomenę. Žeimiškiai sukilo prieš jų nuomonės nepaisantį šiaulietį verslininką. Tačiau šis atšovė, kad visas pasipriešinimas kilo tiktai dėl pavydo. Keli kilometrai nuo Šiaulių esančių Žeimių gyventojai antrus metus bando kovoti, kad neiškiltų didžiulę smarvę esą skleisiantis kompleksas. Teisiniais keliais verslininkui sukliudyti bandantys vietos gyventojai apstulbo, kad nepaisoma netgi oficialių institucijų draudimo tęsti statybas. Pernai įspėjimą gavęs verslininkas užbaigė statybas ir atsivežė į iškilusias stogines pirmąsias audines.
Kodėl vienuolika meksikiečių padaro daugiau nei trisdešimt lietuvių?
Informacinio portalo, skirto pieno ūkio savininkams ir darbuotojams - „Pieno ūkis“ komanda šiuo metu vieši Amerikoje. Pagrindinis viešnagės tikslas – Pieno ūkių valdymo konferencija. Pakeliui į konferencijos miestą Ryną (Nevada, JAV) jie lanko Kalifornijos pieno ūkius. Komanda neslepia - pamatyti yra ką. Kita vertus, stebina amerikietiškas požiūris į pieno verslą. Susipažinus su amerikietiškomis tradicijomis, sunku nusikratyti minties, kad mes, europiečiai, daug ką tiesiog patys komplikuojame, supainiojame. Ne išimtis - ir pieno gamyba.
Italijos ūkyje – paukščių gripas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Italijoje, Emilijos-Romanijos regione, Modenos apylinkėje, nustatytas mažo patogeniškuno H5 paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas mažame ūkyje, kuriame buvo laikomi įvairūs naminiai paukščiai – žąsys, antys, kalakutai, fazanai, Gvinėjos vištos, papūgos.
Senasis jotvingių palikuonis iki šiol krepšius pina iš balanų
Dzūkijos glūdumoje – Čepkelių raisto pašonėje gyvenantis Antanas kalba retai kur sutinkama Ašašninkų tarme. Mokslininkai mano, kad šią tarmę išsaugoję žmonės yra senieji jotvingiai, kurie nuo persekiojimo slėpėsi šiapus Nemuno. Kai kuriuos Antano žodžius sunku suprasti net patiems dzūkams. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad senolis tiesiog švepluoja. Musteikos kaimo (Varėnos raj.) gyventojas jau kelias dešimtis metų pina šiems kraštams įprastą krepšį – „kašelę“.
Rusija – žemės ūkio ateities prototipas?
Vis dar iki galo neišblėsus prieš daugiau kaip pusšimtį metų Sovietų sąjungos vykdytos kolektyvizacijos atgarsiams, gana sunku patikėti, jog šių dienų Rusija galėtų būti idealiu modernaus žemės ūkio pavyzdžiu. Tačiau ji ne tik gali, bet ir yra. Pasauliui gana sunkiai tvarkantis su ekologinėmis problemomis, tarptautinė bendruomenė šiandien vis dažniau atsigręžia į Rytų „milžinę“, kurios sėkmingas žemės ūkio modelis, teigiama, yra ne tik gerokai draugiškesnis aplinkai bei žmogui, bet ir visapusiškai pajėgus atlaikyti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus iššūkius.
Turkai griežtina importo sąlygas
Turkija nebeįsileis importuojamų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, taip šių gyvulių mėsos, pieno produktų ir šalutinių gyvūninių produktų. Tokį sprendimą Turkijos veterinarijos tarnyba priėmė dėl šioje šalyje plintančios snukio ir nagų ligos. Žinodama, kad Turkijoje situacija dėl šios pavojingos gyvūnams ir didelius nuostolius galinčios sukelti užkrečiamosios ligos yra labai sudėtinga, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau prieš dvejus metus uždraudė galvijų eksportą į Turkiją, išimtys buvo taikomos tik oro transportu vežamiems galvijams.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|