Kiaulės skerstuvės, arba ko nepamatysite Kaziuko mugėje
Mėnulio pilnatis – pats tinkamiausiais laikas kiaulėms skersti. Ne šiaip sau tai sugalvota. Nes per pilnatį paskerstų gyvulių mėsa nesitraukia į kumštį, verdama - pučiasi, o ir gaminiai iš jos gardesni būna. Vasarį ir sniego dar į valias, ir šaltuko, kad mėsa negestų. Todėl traukiantis žiemai kaime dažnai žviegdavo iš gardų tempiami paršai. Spyriokis nesispyriojęs: vyrai netrukdavo parversti peniukšlio ant šono. Akimirka, ir aštrus skerdžiaus peilis sustabdydavo išgąsčio dar nė nesurakintą gyvulio širdį. Kraujas, perlipęs pakišto dubens kraštus, susigerdavo į sniegą. Ir paskutinį kvapą išleidusį gyvulį skerdžiui talkinantys vyrai patiesdavo ant iš vyrių iškeltų tvarto durų. Nė vienam vaikui nebuvo lemta matyti, nei kada skerdžius išsigalanda peilį, nei girdėti, ką jis ištaria prieš egzekuciją.
Pavasarį laukų daržovėmis netręšime
2011-aisiais daržovių ir bulvių derliumi nesiskundė nei ES šalys, nei Rusija, o praėjusieji metai buvo derlingesni Lietuvos žemdirbiams. Daugiau kaip trijuose tūkstančiuose hektarų Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai užaugino per 70 tūkst. t bulvių ir 50 tūkst. t daržovių, kurios realizuojamos tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Pastarojoje lietuviškų bulvių ir daržovių paklausa didėja, nes importuotojai įsitikina, jog šios žemės ūkio šakos žemdirbiai savo darbą atlieka atsakingai.
Dzūkai atgaivino istorinę karuselę
Marcinkonių kaimo (Varėnos r.) vaikai prisiminė senovinę pramogą – jie laisvalaikį leidžia ne tik prie kompiuterių, bet ir važinėdamiesi rogėmis, pritvirtintomis prie ilgos karties. Marcinkoniškiai nutarė prisiminti seną, prieškario laikus menančią žiemos pramogą. Ant Kastinio ežero ledo jie įrengė karuselę, kurią dzūkai vadina „kalvaratu“ arba sukylu. Karuselės konstrukcija labai paprasta. Prieš kelias dienas į ledą buvo įšaldytas baslys, ant kurio pritvirtinta ilga besisukanti kartis. Prie jos galų tvirtinamos rogės. Važinėtis rogėmis gali daugiausia keturi vaikai, o tuo metu kartį suka trys mažieji marcinkoniškiai. Tokios žiemos karuselės paplitusios ne tiktai Dzūkijoje. Kitur jos vadinamos bobomis arba tiesiog karuselėmis.
Žiema pusto padus, ūkininkai – dalgius
Ūkininkai – išradingi. Užgriuvus pavasario darbymečiui, kaitinti suvirinimo įrangos mechaninėse dirbtuvėse nebebus laiko. Tad šiuo metu patys pluša, montuodami naujus ar taisydami senus padargus. Darbu jie aprūpina ir kitas įmones. Nuo šiol žemdirbiams talkins ir neįgaliesiems kompensacinę techniką gaminanti bendrovė „Puntukas“. Maža to, ieškodami žemės ūkio technikos, ūkininkai jos įsigyja tokios, kad kaimynams net žiaunos atvimpa. Mat pastaroji atrodo lyg atriedėjusi iš amerikietiškų serialų.
Pirmieji darbai šiltnamyje – vos atšilus
Nors lauke dar baltuoja sniegas, ant palangių kalasi daržovių ar gėlių daigai. Į šiltnamį jie keliaus tik po poros mėnesių, tačiau jame jau ir dabar yra ką veikti. Dauguma žmonių, savo kiemuose turinčių šiltnamius, tinkamai jų nepanaudoja. Tuo neabejoja Upytėje (Panevėžio r.) ūkininkaujanti agronomė Milda Mikelionienė: „Tikrai neverta iki gegužės laikyti šiltnamio tuščio.” Pirmiausia reikėtų paruošti šiltnamį naujam sezonui.
Europos Parlamentas - paskutinė žemdirbių viltis
ES Vadovų Taryba smarkiai apkarpė Europos Komisijos sudarytą preliminarų Europos Sąjungos 2014–2020 metų biudžetą. Pirmą kartą per Bendrijos istoriją lėšos ES žemės ūkiui (kaimo plėtrai) ne tik nebuvo padidintos, bet netgi sumažintos.
Ar bus išteisintas E 621 – skonio stipriklis?
Lietuvoje kuo tik nekaltinamas maisto priedas skonio stipriklis – natrio glutomatas arba glutamo rūgštis (abu žymimi E 621): neva ir vartotoją apgauna prastam produktui suteikdamas gero įvaizdį, ir tukina, ir kitaip sveikatai kenkia. Kai kurie šalies maisto produktų gamintojai, atsižvelgdami į šią paniką ir gerbdami vartotojų poreikį sveikai maitintis, nutarė į gaminius nedėti skonio stipriklio. Ant tokių produktų puikuojasi etiketė „Be E 621“. Na, ir kas kad puikuojasi? Tokia etiketė nereiškia, kad produkte, ant kurio pakuotės ji užlipinta, nėra natrio glutomato arba glutamo rūgšties. Bet ar tai tikrai kenksminga?
Žemdirbių nerimas - nuomojama žemė
Nusipirkti valstybinės žemės ūkininkams nėra jokių galimybių. Nuomotis – taip pat nesaugu. Mat nuomojamą įdirbtą žemę bet kada iš žemdirbių gali nušvilpti jaunieji ūkininkai. Karčią piliulę pernai turėjo praryti Utenos rajono žemdirbiai: Leliūnų ir Užpalių iš valstybės nuomojamą žemę – keletą šimtų hektarų – paslapčia perėmė jaunojo ūkininko vardu prisidengęs vilnietis. Norėdami pratęsti valstybei priklausiusių sklypų nuomos sutartis, žmonės sužinojo, kad nuomotis nebėra ko. Užtat žemė liko nedirbama.
Perki grūdus? Mokėk ir jų veislę išvedusiems mokslininkams
Selekcinis mokestis? Taip, šiemet atsirado ir toks. Ir įskėlė žemdirbių pyktį. Jie pakraupo šiemet pirmąkart išvydę iš Lietuvos sėklininkystės asociacijos atsiųstas sąskaitas su penkiaženklėmis sumomis. Jie turi pakloti autorinį mokestį selekcininkams už tai, kad pirko ir sėjo naujų veislių javų. Tačiau labiau nei toks reikalavimas juos glumina išlaidos šiam mokesčiui administruoti.
Mantagailiškio dvaro svečius linksmina nauja sporto šaka montebolas
Biržų rajone esančią Mantagailiškio dvaro sodybą prieš šešerius metus nusipirko vienas iš Rinkuškių alaus daryklos savininkų Sigitas Kalkys. Teisingiau pasakius, ponas Sigitas įsigijo jos fragmentus, mat iš klasicistinių rūmų buvo telikę griuvėsiai, o parkas paverstas neišbrendamu šabakštynu.
Atrama pieno ūkiui – ir geras grūdų derlius
Grūdai, pašarai, karvių fermos – visas ūkis, kuriame šeimininkauja Saulius ir Asta Brazdžiūnai, sukasi taip, kaip svajojo jį kūręs Sauliaus senelis. Jis negalėjo numatyti vienintelio dalyko – kad kada nors vienkiemyje per darbymetį triukšmą kels ne sovietinė, bet šiuolaikinė vakarietiška žemės ūkio technika.
Jaunieji ūkininkai Briuselyje pareiškė, kad nori gyventi ir dirbti savo šalyje
Nuotaikinga ir visą savaitę patriotines dainas traukusi delegacija – keliasdešimt jaunųjų ūkininkų iš įvairių Lietuvos regionų ir keturiolika Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentų – vasario 4 –osios ankstų rytą išvyko į Briuselį dalyvauti Baltijos šalių žemdirbių protesto akcijoje prieš ES diskriminacinę politiką.
Šalia Kauno žemėtvarkininkų išsitenka ir medžiotojai
Prieš trejus metus panaikinus apskritis, į trijų aukštų pastatą L. Sapiegos gatvėje ėmė pretenduoti miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Kol du pešėsi ir aiškinosi, laimėjo trečias. Pastatas pagal panaudos sutartį 20 metų buvo perduotas Nacionalinei žemės tarnybai. Žemės tarnybai atiteko didžioji dalis patalpų – 1417,11 kvadratinių metrų. Tarnybos Kauno miesto skyriuje dirba 30 darbuotojų, Kauno rajono skyriuje – 27 darbuotojai.
Lietuvos žemdirbiai nepatenkinti pereinamuoju ES išmokų laikotarpiu
Lietuvos žemdirbių atstovai penktadienį pareiškė esantys nepatenkinti pereinamuoju laikotarpiu spartesniam išmokų didinimui naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete.
Baltijos šalių žemdirbiai pradeda protestą Briuselyje
Europos šalių vadovams renkantis į derybas dėl naujo biudžeto, Baltijos valstybių žemdirbiai ketvirtadienį pradeda protestą Briuselyje, reikalaudami spartesnio Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų suvienodinimo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|