Prieskonių aromatas gali sklisti ir nuo žaliuojančios palangės
Kaip pasaulis būtų blankus be spalvų, taip maistas – be prieskonių, įvairių prieskoninių žolelių. Ypač smagu šių kvapnių žolynų užsiauginti patiems. Nenusiminkite, jei neturite nei lopinėlio žemės – prieskoninius augalus galima įkurdinti ir dailiuose vazonuose bute ant palangės. Vazonuose sėkmingai auga bazilikai, petražolės, raudonėliai, čiobreliai, mairūnas, rozmarinas, šalavijas. Taip pat puikiai ant palangės galima užsiauginti ir gausiai vitaminų sukaupiančių žalumynų – pipirnės, gražgarstės ar lapinių ridikėlių. Jei žiemą dauguma šių augalų kambaryje skursta dėl šviesos stokos, tai dabar – ypač tinkamas metas jų užsiauginti.
Balandį – sniego rekordas
Druskininkietis Antanas Raupys, matuojantis sniego dangos storį ir svorį aplinkiniuose miškuose, skelbia, kad šį balandį buvo pagerintas šio mėnesio 20 metų rekordas. „Prieš dvi savaites užfiksavau ne tik šios žiemos, bet ir viso dvidešimtmečio rekordą – vidutinį 39 centimetrų sniego dangos storį. Pirmadienį jo dar buvo 9 centimetrai. Po penkių dienų turbūt nebeliks ko matuoti”, – sakė 73 metų A. Raupys. Vyras dirba Kauno hidrologijos stoties Druskininkų vandens matavimo stoties Nemuno krantinėje stebėtoju, taip pat matuoja sniego dangos storį ir svorį vietos miškuose.
Oro tarša miestuose toliau viršija normas
Oro tarša šalies miestuose šios savaitės pabaigoje toliau viršija normas. Ketvirtadienį vyraujant sausiems, palankiems teršalams kauptis orams, kietųjų dalelių koncentracija daugelio miestų ore padidėjo, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kėdainiuose vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1-1,8 karto viršijo ribinę vertę.
Pamaryje įsisiautėjo potvynis
Kelio ruože Šilutė-Rusnė vanduo siekia 53 cm. Ir tai - dar ne riba. Smalsuoliai apsemtus laukus ir pievas gali jau stebėti net nuo Šilutės ligoninės pusės.
Vandens lygis upėse vis dar kyla
Ekstremalios situacijos nėra, tačiau šalies upėse ir upeliuose vanduo dar tvinsta, penktadienį informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). „Ekstremalios situacijos nėra, iš gyvenviečių negauname naujų pranešimų dėl ekstremalių įvykių, <...> tačiau šalies upėse ir upeliuose vanduo dar tvinsta - vis tiek sniegas nėra pilnai ištirpęs, tad tirpimo vanduo patenka į upelius“, - BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.
Savaitgalis atneš vėsesnius orus
Savaitgalį ir kitą savaitę laikysis vidutiniškai šilti orai, palynos. Sekmadienio ir pirmadienio naktimis dar laikysis neigiama temperatūra.
Miškingose vietovėse rajoniniai keliai kai kur padengti pažliugusio sniego sluoksniu
Pirmoje nakties pusėje silpnai lijo vakarinėje šalies dalyje bei Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Antroje nakties pusėje ir ankstų penktadienio rytą žymesnių kritulių nebuvo.
Karklės kaimo gyventojai pasiryžę išgelbėti kopas
Klaipėdos rajono Karklės kaimo gyventojai, sunerimę, kad ant kopos dunksančias šimtametes kapines nuplaus jūra, pasiryžę jas gelbėti. Tačiau aplinkosaugininkai skeptiškai žiūri į tokius užmojus. Per pusšimtį metų Karklės pajūrio ruožas šalia senųjų kapinių susiaurėjo apie 50 metrų. Per smarkesnes audras bangos laižo kopos papėdę ir toliau ardo krantą – paplūdimio ruožas vis labiau siaurėja. Buvusio žvejų kaimelio gyventojai ragina ko nors griebtis, kad jūra nepasiglemžtų vienintelių Lietuvos pajūryje išlikusių etnografinių kapinaičių, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą.
Klaipėdoje – aistros dėl upės vardo
Kaip vadinti per Klaipėdą lėtai tekančią upę – Danė ar Dangė? Tai paaiškės po visuotinės gyventojų apklausos. Joje savo nuomonę galės išreikšti visi balso teisę turintys klaipėdiečiai. Klaipėdoje jau seniai verda ginčai dėl per ją tekančios upės. Senesni uostamiesčio gyventojai ją ir toliau vadina jiems įprastu senuoju vardu – Dangė. Kalbininkai įrodinėja, jog tai – netikslus, iškraipytas vardas. Su kalbininkais nesutariantis K. Demereckas upės vardą kildina iš kuršių ir prūsų kilmės žodžio „dangė” – lankas arba kampas.
Per sodybos gelbėjimo operaciją įgriuvo greitkelis Vilnius–Klaipėda (dar papildyta)
Ketvirtadienį ryte greitkelyje Vilnius–Klaipėda atsivėrė smegduobė. Incidentas įvyko, kai Valstybinės įmonės „Automagistralė“ darbininkai tvarkė pralaidą. Prie pat greitkelio tyvuliuoja sodybą užliejęs ežeras. Jis atsirado dėl to, kad bebrai į melioracijos šulinį pritempė šakų. Į Ąžuolinės kaimą (Elektrėnų sav.) gelbėti užlietos sodybos atvykusiems kelininkams nusviro rankos. Valstybinės įmonės „Automagistralė” darbininkai, antradienį prakrapštę melioracijos šulinį, į kurį turi subėgti vanduo, kitą dieną rado jį vėl užkimštą.
Klaipėdos Liepų gatvėje - olandiškos liepos
Pasikeitė Klaipėdos Liepų gatvės vaizdas - čia pjaunamos senosios liepos, kurių kamienus nuniokojo ligos, o jų vietoje jau pasodintos ir sodinamos naujos olandiškos. Pirmasis pjovimo darbų etapas prasidėjo pernai lapkritį. Tuomet pjovimo darbai vyko savaitgalį - taip stengtasi išvengti žiūrovų. Mat ne visiems klaipėdiečiams toks sumanymas priimtinas.
Vandens lygis upėse smarkiai kyla
Pastaruoju metu smarkiai kyla vandens lygis upėse šiauriniuose ir rytiniuose šalies regionuose, tačiau ekstremalios situacijos dar nėra, ketvirtadienį informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). „Šiauriniuose ir rytiniuose regionuose esantys upeliai tvinsta ir turėtų toliau tikrai patvinti. Tvinimas priklauso nuo oro sąlygų - jeigu dienos bus šiltos, galimas staigus sniego tirpimas ir vandens lygis bus didesnis. Yra apsemtų teritorijų, tačiau ekstremalios situacijos dar nėra“, - BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.
Potvynis Kaunui suteikė gyvybės
Krantuose sunkiai įsitenkantys Nemunas ir Neris kauniečiams suteikė ir nerimo, ir džiaugsmo. Šiemet gamta buvo ganėtinai santūri – vanduo užliejo palyginti nedaug namų. Todėl kasmetiniai potvynio vaizdai miestiečiams suteikė nemažai gerų emocijų. Užlietose krantinėse būriuojasi daugybė žvejų, o pasikeitusios pakrantės traukia pasivaikščioti susiruošusius žmones. Pasak Kauno apskrities valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos civilinės saugos skyriaus vedėjo Alberto Ziminsko, Kauno apylinkėse vandens lygį stebi tiek profesionalūs hidrologai, tiek savivaldybių civilinės saugos specialistai.
Ugniagesiai per parą 47 kartus gesino degančią žolę
Antradienį ugniagesiai 47 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose. Daugiausia - 18 - tokių iškvietimų buvo Klaipėdos apskrityje, trečiadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentas (PAGD).
Šilutės rajoną pradeda semti Nemuno vanduo
Į pamarį atsirito antroji potvynio banga. Trečiadienio rytą ant kelio iš Šilutės į Rusnę jau buvo 15 centimetrų ledinio Nemuno vandens. Eismas keliu kol kas nedraudžiamas. Tačiau, jeigu vandens lygis pasieks 20 centimetrų, tai bus padaryta. Specialistai spėja, kad Vakarų Lietuvoje šiemet nebus didelio potvynio. Nors vanduo per parą šiek tiek pakilo, tačiau jis ramiai teka į marias. Upėse nėra ledų sangrūdų. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas portalui lrytas.lt sakė, kad gyventojai pagalbos kol kas nesikreipia.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|