M. Ondaatje: „Knygos rašymas – sveikatai kenksminga kelionė“
Ilgą laiką kanadiečių rašytojas Michaelas Ondaatje buvo vadinamas „rašytojų rašytoju“, o šis apibūdinimas gali reikšti ir „puikus“, ir „literatūriškas“, ir „sunkiai suprantamas paprastam žmogui“. Tačiau po „Anglo ligonio“ – „Man Booker“ premija apdovanoto romano ir „Oskarais“ apipilto filmo – sėkmės M. Ondaatje tapo tarptautine žvaigžde, ir kiekvienas naujas jo romanas sukelia daug šurmulio ir visada skiriasi nuo anksčiau parašytųjų.
Rašytojai S. Jio nėštumas suteikė galią kurti
Rašytojos Sarah Jio knygos patenka į dienraščio „New York Times“ perkamiausių knygų sąrašus. Romaną „Kovo žibuoklės“ leidinys „Library Journal“ išrinko geriausia 2011 metų knyga. Romano teisės paduotos daugiau nei dešimčiai šalių. S. Jio yra žurnalistė. Ji rašo apie sveikatą ir sportą. Kalbėdama apie rašymą, jauna moteris teigia, kad rašyti jai padėjo nėštumas. Tačiau trys vaikai - nemažai rūpesčių ir darbo. Apie savo kasdienybės iššūkius S. Jio pasakojo nuoširdžiai ir atvirai.
J. Tumasonytė: „Geros knygos plečia tikrovės ir žmogiškumo ribas“
„Rašau romaną apie romano rašymą. Jo pagrindinės veikėjos – egocentriška menininkė Kira ir homoseksuali jos dukra Dagnė“, – atskleidė Jurga Tumasonytė. Ši 24 metų rašytoja – kol kas vienos knygos autorė. 2011 m. ji laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą pirmosios knygos konkursą ir išleido debiutinį trumposios prozos rinkinį „Dirbtinė muselė“.
Nuskurdusi rašytoja J. Skablauskaitė idėjų romanui semiasi iš gyvenimo dugno
Mažesnį nei rašytojos Jolitos Skablauskaitės butą, ko gero, turi retas vilnietis. 8 kvadratiniuose metruose telpa visas kūrėjos gyvenimas. Ir tas butas - pačiame baisiausiame Vilniaus bendrabutyje. Kūrėja savo gyvenamąją aplinką vadina siaubo ir skurdo karalyste. Skroblų g. 15 esančiame bendrabutyje ne vienerius metus būdavo parduodamas pilstukas, kontrabandinės cigaretės, žiemą koridoriuose nuolat gyvena benamiai, o rūsyje, pasak J. Skablauskaitės, yra mirę keli valkatos, sirgę tuberkulioze.
Kiekvienas kūrinys yra šioks toks sąskaitų suvedinėjimas
„Žinau tik tiek, kad nebenoriu rašyti nei kritikos, nei publicistikos, nei eseistikos, tačiau jokių didingesnių užmojų ar planų neturiu. Arba nenoriu išduoti“, – taip apie savo kūrybinius planus kalba poetė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė, kuriai kovo 21 dieną sueis 33 metai. Prozos knygą „Sudie, mokykla“ ir poezijos knygą „Heterų dainos“ išleidusios kūrėjos eilėraščiai pateko į pernai prancūzų kalba išleistą 17 lietuvių poečių eilėraščių rinktinę „Coeurs ébouillantés“ („Nupilkytom širdim“).
A. Baltakis: „Mane glumina užsitęsęs knaisiojimasis istorijos sąvartyne“
„Pastaruoju metu mane retai aplanko mūza, dažniau tenka tvarkyti savo senus dalykus, – prisipažino poetas Algimantas Baltakis. – Todėl džiaugiuosi, kad leidykla „Alma litera“ ką tik išleido mano eilėraščių rinktinę „Pėsčias paukštis“, kurią kelis mėnesius kruopščiai ruošiau.“ 83 metų A. Baltakis taip pat planuoja paruošti dar vieną dienoraščių tomą, nes po dienoraščių knygos „Gimiau pačiu laiku“ (2008 m.) pasirodymo jis suvokė, kaip šio žanro knygų laukia skaitytojai ir leidėjai.
Rašytoja G. Viliūnė: „Apie knygų ir vaikų atsiradimo panašumus“
Nuostabus gimties stebuklas. Jų buvo du – dabar Girstautei 14, Vėjai – 13 metų. Mergaitės – didžiausias mano džiaugsmas ir paspirtis. Verkiau iš džiaugsmo ir išleidusi knygą. Pirmoji – „Vilniaus šventovės”, neseniai – ir antroji knyga – romanas „Karūna be karaliaus”.
D. Jazukevičiūtė: „Esu priversta dalyvauti išlikimo realybės šou“
„Ką tik knygynuose pasirodė toks nedidukas mano naujas romanas „Jo vardas Sibiras“. Apie ką jis? Apie ką gi dar – apie meilę ir mirtį. Kas krebžda mano galvoje, pasakoti neverta. Apie parašytus savo kūrinius kalbėti nėra lengva, o apie neparašytus – neįmanoma“, – teigė Dalia Jazukevičiūtė, paklausta, kokios naujų kūrinių idėjos šiuo metu sukasi jos galvoje. Šiai 60 metų poetei ir prozininkei atrodo, kad ji rašė visada. Lygiai taip, kaip jai atrodo, kad ji visada buvo. „Jeigu leistis į detales, pamenu, kad tada, kai nemokėjau rašyti, kurdavau ilgas, be pabaigos, pasakas, kurias pasakodavau savo seseriai prieš miegą. Mes beveik vienmetės“, – pasakoja rašytoja.
G. Aleksa: „Mūsų tauta nėra laisva, ji vėl tapo minia“
„Privalau pabaigti knygą ,„Tėvynė ir bohema. Didvyriai, kankiniai ir vienišiai“. Ryškėja poezijos rinkinio ir naujo romano kontūrai. Apie ką šitos knygos, tikrai nepasakosiu, nes, ką besakyčiau, vis viena meluočiau – mano sąmonėje susiklostę siužetai tikrai neatitiks galutinio varianto. Rašymas – ne malkų skaldymas, nors ir tos kartais skyla lengviau, o kartais sunkiau – viena pliauska būna storesnė, kita menkesnė“, – teigė Gasparas Aleksa, paklaustas, ką rašo šiuo metu.
M. Poisson: „Man nereikia visuomenės, nes ji trukdo ir spaudžia dirbti beprasmiškus darbus“
„Šiuo metu rašau knygą bibline tema. Tai nebus nei romanas, nei studija. Tai bus eseistika, užrašai paraštėse, mintys, kurias man pavyko pagauti ir užrašyti begyvenant mite“, – atskleidė Londone gyvenanti 64 metų rašytoja Mari Poisson (Marija Jurgelevičienė). Kartu su seserimi Sara Poisson (Rasa Čergeliene) ji išleido išties neįprastą romaną „Šabaš“.
L. Katkus: „Daugeliui rašytojas ir jo darbas atrodo kaip NSO“
„Kai rudenį pildžiau paraišką menininko stipendijai, parašiau, kad noriu sukurti trumposios prozos knygą. Turiu kelias baigtas ir beveik baigtas istorijas apie studentiškus laikus. Taip pat galvoje klostosi pasakojimas apie dabarties ir praeities ryšius, šiek tiek panašiai kaip „Judančiuose šešėliuose“ – tik praeitis šiuo atveju yra tarybiniai laikai.
E. Karnauskaitė: „Nerašau kasdien, nors kai ką esu įtikinusi, kad būtina tai daryti“
„Šiuo metu labiausiai didžiuojuosi neseniai išėjusia mano esė knyga „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“. O šiaip nesu išleidusi nė vienos atsitiktinės knygos – į visas buvo eita pakankamai ilgai ir nuosekliai“, – taip kalba penkių eilėraščių rinkinių autorė Elena Karnauskaitė. „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ – esė rinkinys, parašytas šmaikščiu ir lengvu stiliumi. Knygą sudaro pagrindinės veikėjos Ievos papasakotos istorijos, patirtos keliaujant po pasaulį – tiek tolimą, tiek artimą.
V. Šoblinskaitė: „Gyvenimo išminties žmonės semiasi nebūtinai iš knygų“
„Kaip skaitau, taip ir rašau kelias knygas iš karto“, – prisipažino Violeta Šoblinskaitė, prieš kelis mėnesius išleidusi novelių knygą „Tyruliukuose viskas gerai“. 58 metų rašytoja ką tik baigė sudaryti poezijos rinktinę, kurią jau įteikė leidyklai. Dar šiemet ji norėtų pabaigti romaną „Katės neturi skėčių“. Jis apie pokarį, bet ir apie nūdieną. Violeta yra sumaniusi, o ir leidėjo pritarimą gavusi parašyti kelionių (ir ne tik) apybraižų rinkinį „Myliu tave, Rabelais“. Jame būtų visko – įspūdžių, atsiminimų, refleksijų ir net kulinarinio paveldo.
J. Keleras: „Kartais kyla nešvanki mintis, kad visas knygas jau skaičiau“
„Ką tik išėjo mano psichodelinių istorijų knyga „66 istorijos“, kurias nuostabiai išpaišė Kamilė Gužaitė. Noriu tikėti, kad ši knyga gali kažkiek pakeisti vaikų pasaulį“, – vylėsi Julius Keleras. 51 metų rašytojas lrytas.lt skaitytojams atskleidė, kad dar šiemet turėtų pasirodyti dvikalbė jo ir lenkų poetės Barbaros Gruszkos-Zych meilės eilėraščių rinktinė „Dviese apie meilę“.
Ar S. Parulskio įtaigus romanas apie žydšaudžius nuplėš kaukę lietuvių tautai?
„Holokaustas - žydų tautos tragedija, žydšaudžiai - lietuvių tautos tragedija. „Tamsa ir partneriai“ - knyga ne apie aukas, o apie budelius“, - taip apie savo naujausią romaną kalba Sigitas Parulskis.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|