Lietuvos kariuomenė - fotografijoje
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje eksponuojama Tado Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2012–2013“ paroda. Oficiali parodos atidarymo ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje vyks birželio 11 d. 16 val.
Ironiškuose kūriniuose - Birštono kurhauzo linksmybės
Birštono gyventojai ir svečiai jau gali apsilankyti naujam gyvenimui prikeltame mediniame kurhauze. Čia atidaryta sarkastiško meno paroda ir surengti pirmieji koncertai. Poilsiautojams gera žinia ir ta, kad kurhauze atgaivinama tradicija rengti senjorų šokių vakarus.
„Simfoninės diskotekos“ atlikėją A. Grigorian vargina klubinė muzika
Birželio 15-ąją Vilniaus paveikslų galerijos kieme bus ypač karšta: koncerte „Simfoninė diskoteka“ aistringomis ir uždegančiomis baladėmis publiką sužavėti mėgins energingasis Donatas Montvydas, projekto „Auksinis balsas“ nugalėtoja Vilija Matačiūnaitė ir viena geriausių šalies operos dainininkių Asmik Grigorian bei maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO).
Parodoje – atgijęs vaikiškų knygų pasaulis
Jau daugiau nei dešimtmetį geriausių knygų dailininkų darbus būdavo galima pamatyti tik vieną kartą per metus – Vilniaus knygų mugėje. Šiandien įdomiausi kūriniai suranda kelius ir į dailės galerijų sales. Vilniaus Šv .Jono gatvės galerija pakvietė į smagią vaikiškų knygų iliustracijų parodą „4 iliustratorių pasakos”. Dvi jos autorės – vilnietės, dvi – kaunietės.
Vilniaus festivalyje D. Kuznecovaitė ir P. Geniušas papildė vienas kitą
Pirmadienį specialiai Vilniaus festivaliui parengtą programą Nacionalinėje filharmonijoje pristatė žinomų muzikų – Prancūzijoje studijuojančios jaunosios kartos smuikininkės Dalios Kuznecovaitės ir pianisto, Nacionalinės premijos laureato Petro Geniušo – duetas. Šie skirtingų kartų atlikėjai pirmą kartą drauge muzikavo prieš daugelį metų „Žvaigždžių ir žvaigždučių” koncerte. „Pirmasis mūsų duetas buvo „Meilės kančios”, – prisiminė P. Geniušas. Tačiau rimtai į darbą menininkai kibo tik gavę pasiūlymą prisistatyti Vilniaus festivalyje.
Norvegijoje O. Koršunovui įteiktas geriausio režisieriaus prizas
Trečia nominacija Hedos apdovanojimuose Norvegijoje režisieriui Oskarui Koršunovui atnešė sėkmę. Oslo nacionaliniame teatre pastatytas Henriko Ibseno „Peras Giuntas“ pelnė apdovanojimą už geriausią metų režisūrą. Prizas įteiktas pačiam O. Koršunovui, dalyvavusiam Osle vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.
„Sotheby’s” aukcione už lietuvių fotomenininkų nuotraukas mokėta tūkstančiai svarų
Praėjusią savaitę Londono „Sotheby’s” aukcione buvo parduodamas kolekcininko iš JAV surinktų Rusijos ir Rytų Europos šiuolaikinės fotografijos darbų rinkinys. Tarp pusantro šimto fotografijų aukcione buvo ir Lietuvos fotomenininkų darbų. Šalia tokių klasikų kaip Antanas Sutkus, Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus (1943–1987) kūrinių pirkėjams pasiūlyta ir vidurinės kartos menininkų – Gintauto Trimako, Alvydo Lukio, Remigijaus Treigio – fotografijų. Deja, jos nesulaukė pirkėjų. Aukcione buvo nupirkta beveik trečdalis pasiūlytų darbų, tarp jų ir aštuonios lietuvių fotografijos.
Naujiena Palangoje - smėlio skulptūrų muziejus
Šią vasarą Palangoje ketinama atidaryti vienintelę Europoje visus metus veikiančią smėlio skulptūrų ekspoziciją uždarose patalpose. Tokį sumanymą Palangos savivaldybei pasiūlęs smėlio ir ledo skulptorius kretingiškis Andrius Petkus įsitikinęs – didžiausiame Lietuvos kurorte atsiradusi unikali ekspozicija Palangą išgarsins visame pasaulyje. Menininko pasiūlytos ekspozicijos išskirtinumas yra tas, kad iš smėlio sukurtos skulptūros bus demonstruojamos ištisus metus.
Lenkų kritikai apie lietuvių spektaklį „Išvarymas“: „Toks turi būti tikrasis teatras“
Birželio 7 ir 8 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis – Marius Ivaškevičiaus „Išvarymas”, kurį 2011 metais režisavo Oskaras Koršunovas, gastroliavo Europos nacionalinių teatrų festivalyje Varšuvoje. Festivalis vyko Lenkijos nacionalinio teatro – „Teatr narodowy“ – scenoje. Pasak kultūros atašė Lenkijoje Rasos Rimickaitės, „spektaklis sutiktas puikiai. Publika, tarp kurios buvo ir garsiausi lenkų aktoriai, režisieriai, kritikai, liko sužavėta. Spektaklį lydėjo entuziastingi atsiliepimai. „Išvarymas“ pavadintas „tiesiog totaliu teatru“, tokiu, „koks turi būti tikrasis teatras“. Lenkijos nacionalinio teatro direktorius, neslėpdamas emocijų, sakė: „Pusę kolektyvo iš karto įdarbinčiau savo teatre.“ Apie daugelį aktorių lenkų teatro profesionalai kalbėjo susižavėjimo kupinais žodžiais, o apie Marių Repšį pareiškė, kad jeigu „reikėtų tokį vaidmenį suvaidinti Lenkijoje, ko gero, tokio aktoriaus tiesiog nebūtų“.
L. Cicėnas: „Gaila, kad man taip ir nepavyko gerai prisigerti su K. Varneliu“
„Maniau, kad Vilniaus rotušė gerokai didesnė. Į ją netilpo daugiau negu pusė mano darbų. Galėčiau tris ar keturias tokias rotušes jais užpildyti”, – sakė tapytojas Linas Cicėnas.
Panevėžietis R. Kriukas sukūrė prizą Maskvos žvaigždėms
Rusijos teatralų akys vėl nukrypo į Panevėžį – kaip kažkada garsiojo režisieriaus Juozo Miltinio laikais. Šiame Lietuvos mieste gaminami vadinamieji rusiški „Oskarai”, kurie Maskvoje teikiami už geriausius teatro sezono spektaklius ir vaidmenis. Panevėžietis dailininkas Remigijus Kriukas savo dirbtuvėje iš itin aukštos kokybės stiklo formuoja devynias princesės Turandot skulptūrėles. Per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją bus išdalyti aštuoni prizai, bet R. Kriukas nutarė apsidrausti ir vešis į Maskvą vieną atsarginį dūžtantį prizą.
Kaunas pasišovė 2022-aisiais tapti Europos kultūros sostine
Rengdama 2014-2020 m. Kauno kultūros politikos strategiją savivaldybė siekia miesto kultūrą paversti prioritetine sritimi. Tam numatyta gerokai didinti Kauno miesto savivaldybės finansavimą kultūrai bei pritraukti Europos Sąjungos paramos ir vietos verslo lėšų. Minėtoje strategijoje bus įtvirtintas Kauno tikslas 2022 m. tapti Europos kultūros sostine, taip pat - siekis iki 2018 m. Kauno tarpukario architektūrą ir Naujamiestį įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą.
Ž. Kempino kūriniai Bazelyje ir apsvaigina, ir užburia
Su niekuo nepalyginamas jausmas užplūsta, kai atvykus į pasaulio meno sostine dažnai pavadinamą Bazelį pasitinka didžiuliai plakatai, kviečiantys į lietuvių menininko Žilvino Kempino parodą „Slow Motion“ („Lėta eiga“) Jeano Tinguely muziejuje. Šiaurės Vakarų Šveicarijoje, Vokietijos ir Prancūzijos pasienyje, įsikūręs Bazelio miestas - didelis prekybos, finansų, pasaulinis chemijos, farmacijos pramonės ir kultūros centras. Į Bazelį gali atvilioti daugybė skirtingų priežasčių, tačiau viena svarbiausių - kultūra. Čia vyksta didžiausia pasaulyje meno mugė „Art Basel“, įsikūrę įspūdingi muziejai, traukiantys tiek savo architektūra, tiek parodų gausa ir kokybe.
Lietuvių tapyba ir skulptūra - Paryžiaus centre
Antradienį, birželio 11-ąją, Paryžiaus galerijoje “La Capitale Galerie” bus atidaryta tapytojo Viginto Stankaus ir skulptoriaus Stasio Žirgulio darbų paroda. Ten viešinčius menininkus galerija pristatys Paryžiaus meno gerbėjams ir Prancūzijoje gyvenantiems lietuviams.
Vilniaus festivalyje - J. S. Bachas kitaip (papildyta)
Lietuvių publikos numylėtiniai – pianistas Andrius Žlabys ir smuikininkas Sergejus Krylovas – su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) sukūrė intriguojamas Johanno Sebastiano Bacho kūrinių versijas. Angelų ir dievų muzika. Taip penktadienio koncertą Vilniaus festivalyje apibūdino viena patyrusi profesionalė, nors jame skambėjo labai žemiško kompozitoriaus J. S. Bacho trys klavyriniai (Nr. 5, 4, 1) ir du smuiko (a-moll ir E-dur) koncertai. Tai muzika, kurią daugelis melomanų moka atmintinai – galbūt ir dėl to koncertas buvo gyvai aptarinėjamas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|