Sušalusios pėdutės – tik ledkalnio viršūnė: kaip rūpintis augintiniais žiemos metu?

Šį gruodį kaip reikiant spustelėjęs šaltukas ir iškritęs sniegas – nemenkas išbandymas Lietuvoje gyvenantiems keturkojams. Jau kurį laiką lydinti žema temperatūra, netirpstantis sniegas ir ledas šunims kelia ne tik diskomforto jausmą, bet gali sukelti ir nemenkas sveikatos problemas.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 7, 2021, 3:23 PM, atnaujinta Dec 7, 2021, 3:24 PM

Šaltuoju metų laiku augintiniai lauke gali sušalti pėdutes, peršalti ir net apsinuodyti. Dėl slidžios kelio dangos išauga ir keturkojų traumų tikimybė. Draudimo bendrovės „If“ statistika rodo, kad peršalimai, apsinuodijimai ir traumos yra dažniausi žiemą augintinius kamuojantys sveikatos sutrikimai.

Anot specialistų, norit išvengti šių ir kitų naminių gyvūnėlių sveikatos bėdų žiemą juos reikėtų daugiau nei įprasta laikyti šiltoje patalpoje. Net jeigu šuo ar katė yra pratę didžiąją laiko dalį praleisti lauke ar voljere, žiemą jų namais turėtų tapti šilta pastogė.

Vis dėlto, jeigu šunį norite laikyti lauke net ir paspaudus šaltukui, atkreipkite dėmesį į tai, jog jo miegojimo vieta turėtų būti kiek pakelta nuo žemės paviršiaus, o būdos įėjimas – uždengtas. Lauke žiemos metu gyvenantiems gyvūnams taip pat reikia daugiau maisto atsargų, būtina nuolatos stebėti, ar vanduo jų dubenyje nėra užšalęs.

Trumpo kailio šunis reikėtų aprengti ruošiantis net ir trumpiems pasivaikščiojimams – trumpaplaukiai ir trumpakojai šunys šalčiui yra jautresni.

Grįžus iš lauko derėtų nepamiršti nuvalyti augintinio pėdučių. Mat sniege esančios ir vėliau nuo letenėlių keturkojų nulaižomos druskos gali dirginti jų burną ir sukelti apsinuodijimą.

Pasak ekspertų, sušalusį augintinį išduoda simptomai. Hipotermiją rodo intensyvus drebulys, lėtas ar paviršutiniškas kvėpavimas, lėtesnis širdies ritmas ir keturkojo elgesys. Šąlantis gyvūnas gali elgis lėtargiškai – sulėtėti ar nustoti judėti – arba itin neramiai.

Pastebėjus, kad augintiniui pasireiškia hipotermijos simptomai, būtina reaguoti žaibiškai. Šuo turėtų būti kaip mat nuneštas į šiltą patalpą ir ten sušildytas, o jei buvo sušlapęs – išdžiovintas rankšluosčiu arba plaukų džiovintuvu. Renkantis pastarąjį variantą būtina nustatyti neaukštą džiovintuvo temperatūrą ir augintinį džiovinti iš saugaus – maždaug 30 centimetrų – atstumo.

Po to keturkojis turėtų būti šiltai apklojamas, jam turi būti pamatuojama temperatūra. Jeigu ši yra žemesnė nei 35 laipsniai, šunį būtina vežti pas veterinarą. Jei temperatūra yra kiek didesnė nei 35 laipsniai, matuokite ją kas 15 minučių. Normali šuns kūno temperatūra siekia 38,3-39,2 laipsnius Celsijaus.

Iš karto į gydytojus kreiptis reikėtų, jeigu šildomas augintinio kūnas nesušyla praėjus 30-45 minutėms. Apkritai apsilankyti pas veterinarus rekomenduojama bet kada, kai šuo susiduria su hipotermijos grėsme.

Šeimininkai privalo būti budrūs

Draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius priduria, jog žiemą lauke laiką leidžiantys augintiniai turėtų būti kuo judresni – su keturkoju reikėtų užsiimti kuo aktyvesne fizine veikla.

„Esant žemai temperatūrai šunį vedžiokite kuo greitesniu tempu, venkite jį palikti lauke. Juk net ir per trumpą laiko tarpą šaltis gali paveikti keturkojo galūnes. Atsiradus ledui augintinį vedžiokite su tvirtu pavadžiu. Augintiniui slystant gali plyšti jo raumenys ar būti pažeisti sąnariai“, – sakė T. Sinkevičius.

Kalbėdamas apie apsinuodijimų riziką „If“ atstovas išskyrė ne tik apsinuodijimą sniege esančia druska, bet ir etilo glikoliu (antifrizu). Išbėgęs iš automobilių šis įšąla į žemę arba sniegą.

„Jo saldumas šunims patinka. Pirmasis apsinuodijimo požymis yra staiga padidėjęs šuns troškulys ir vėmimas. Vos pastebėjus šiuos simptomus visuomet rekomenduojame nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – antrino T. Sinkevičius.

Draudimo bendrovės „If“ atstovas šunų šeimininkus šaltuoju periodu ragina išlikti budriems siekiant išvengti problemų, bei primena apie galimybę užtikrinti geriausią šunų ir kačių gydymą įvykus nelaimei.

„If“ augintinių draudimas šunų šeimininkams leis jaustis ramiau ne tik žiemą, bet ir visus metus. Dengiame ne tik gyvūnų gydymo išlaidas, bet ir kompensuojame jų kitiems pridarytą žalą, suteikiame gyvybės draudimo išmokas, jei šuo arba katė mirtų, dingtų, būtų pavogti“, – teigė jis.

Parengta bendradarbiaujant su „If P&C Insurance“. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.