Kad rytiniame kurorto pakraštyje prie S.Dariaus ir S.Girėno gatvės šeriamos beglobės katės, Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sužinojo tik tuomet, kai dėl čia esančios netvarkos pasiskundė netoli pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo naujakuriai.
Palei gatvę želiančiuose krūmynuose suręstos kelios būdos, prie kurių nuolat mėtosi ėdalo likučiai. Būdose yra prikišta senų antklodžių, ant kurių beglobės katės yra įsitaisiusios guolius, šalia tvyro smarvė.
Skundą gavę kurorto savivaldybės tvarkdariai ant būdų iškabino raginimus jas nugriauti.
Tada buvo sulaukta piktų kačių globėjų skambučių ir laiškų.
Juose teigiama, kad šioje vietoje penkios benamės katės žmonių lėšomis pastatytuose mediniuose nameliuose gyvena jau 6 metus.
Jos yra sterilizuotos ir kastruotos pagal programą, kurią finansuoja Europos Sąjunga. Iš šių lėšų joms perkamas ir maistas. Anot kačių mylėtojų, jų prižiūrimi gyvūnai yra vakcinuojami ir prireikus gydomi.
Laiške buvo rašoma, kad nameliai yra pastatyti prie pat medžių, o jiems sužaliavus šėryklų net nematyti ir jos niekam netrukdo. Palangos valdžiai buvo priekaištaujama, kad kituose Lietuvos miestuose benamių kačių šėrimu rūpinasi pačios savivaldybės, o kurorte likimo valiai paliktų gyvūnų globėjai yra persekiojami.
„Mums paskambinusi moteris prisistatė pedagoge iš Kauno.
Gal ji Palangoje turi antrą būstą, kad nusprendė rūpintis miesto katėmis?“ – svarstė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys.
Jis abejojo, ar kates Palangoje globojantys asmenys tikrai dalyvauja ES remiamoje programoje, nes apie tai būtų žinoma savivaldybei.
Palangos mero patarėjas Pranas Žeimys teigė, kad, pagal Miesto gyvūnų laikymo taisykles, kurorte draudžiama šerti bešeimininkius gyvūnus viešose vietose, daugiabučių laiptinėse, po namų balkonais.
Pagal teisės aktus, tokie gyvūnai gali būti šeriami tiktai savivaldybės nustatytose vietose, tačiau kurorte tokių vietų nėra ir įrengti specialių šėryklų nenumatoma.
„Šėryklos benamiams gyvūnams kituose miestuose paprastai įrengiamos daugiabučių namų kvartaluose, bet esame kurortas, ir vaizdai, kai katės viešoje vietoje tampo maisto atliekas, mums nėra priimtini“, – teigė P.Žeimys.
Anot jo, pastebėjus benamių kačių apie jas reikėtų pranešti savivaldybei. Ji informuotų gyvūnų globos paslaugas teikiančią bendrovę „Nuaras“, kuri tinkamai pasirūpintų gyvūnais.
Pagal sutartį su „Nuaru“ už šias paslaugas savivaldybė bendrovei kiekvieną mėnesį sumoka po 345 eurus.
