B.Vanagas, praėjusią savaitę Vilniaus eismo sraute pastebėjęs keliu vinguriuojantį automobilį, apie įtartiną vairuotoją informavo policijos pareigūnus. Anot lenktynininko, per bene 15 kilometrų trukusį piliečio lydėjimą į policijos „glėbį“ kritinių situacijų pasitaikė kone tuzinas, o sunkinančiąja aplinkybe tapo ir vairuotojo greitis, atkarpomis siekęs daugiau nei 100 km/val. Visgi tąkart situacija baigėsi laimingai – įtemptame eismo sraute nukentėjusiųjų nebuvo, o pažeidėjas galiausiai buvo sustabdytas.
Tačiau įsivaizduokite, jog siekdami tokį greičio ribojimų ir kelio žymėjimų nepaisantį vairuotoją sustabdyti, baudą gaunate ir jūs. Atrodo, neteisinga ir nelogiška. Laimei, tą patį mano ir policijos pareigūnai. Tiesa, prieš tai šie privalo išsiaiškinti visas situacijos detales.
Lrytas.lt naujienų portalui susisiekus su Kelių policijos viršininku Vytautu Grašiu paaiškėjo, jog kiekvienas pagalbos policijai eisme atvejis yra analizuojamas individualiai, mat būtina nustatyti, ar vairuotojas iš tikrųjų stengėsi padėti.
„Turi būti vertinama, kokia grėsmė buvo kilusi visuomenei ir ar padėti norėjusio vairuotojo veiksmai iš tikrųjų buvo būtino reikalingumo: pareigūnai aiškinasi, kodėl ir kaip žmogus tai darė“, – pasakojo V.Grašys.
Tačiau pažvelgus į Administracinių nusižengimų kodeksą galima atrasti ir dar aiškiau apibrėžtą situacijos aiškinimą.
Remiantis įstatymu, baudos gali būti anuliuojamos tuomet, kai asmuo, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, tai daro suvokdamas, jog kito situacijos sprendimo būdo nėra, o padaroma žala bus mažesnė, nei kad ta, kurios norima išvengti.
Tuo metu Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja pasakojo, jog policija visuomet dėkoja visiems pilietiškiems visuomenės nariams už teikiamą informaciją, pagalbą; kad nelieka abejingi daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams.
Tiesa, anot jos, apie situaciją įspėti būtina skubiosios pagalbos tarnybas bei klausyti jų tolesnių nurodymų.
„Reikėtų klausyti, ko klausia operatorius, ir stengtis tiksliai atsakyti į jo klausimus. Operatorius neužduoda nereikalingų klausimų – atsakymai į pateiktus klausimus reikalingi reaguojančioms tarnyboms. Važiuojant paskui, įtariama, neblaivų asmenį, reikia objektyviai įvertinti situaciją, visas galimas rizikas.
Pagal galimybes vaizdo registratoriumi ar kitomis priemonėmis užfiksuoti pažeidimą bei įrašą perduoti pareigūnams“, – paaiškino J.Samorokovskaja.
Pilietiškų vairuotojų istorijų, kurių metu jie sustabdo pažeidėjus, vis pasitaiko. Štai prieš trejus metus eismo dalyvių skambučių dėka sulaikytas Kauno rajono gyventojas. Patikrai sustabdžius pastarojo automobilį paaiškėjo, jog pusamžis vyras buvo neblaivus – alkoholio matuokliu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, siekęs 1,94 prom.
Šiais metais sunkaus girtumo laipsnį fiksavusiam Prūselių kaimo gyventojui kelionės planus sudrumstė neabejingi šakiečiai – šį, laukdami pareigūnų, vijosi žvyrkeliu. Policijai atskubėjus bei patikrinus vairuotoją buvo nustatyta, jog šis visiškai girtas – alkotesteris užfiksavo 3,23 prom.
