Degalų kainos auga kaip ant mielių. Kalbinti žmonės kainomis piktinasi, tačiau teigia, kad pasirinkimo neturi. Vis dėlto kelionių įpročius dėl brangstančių degalų tenka koreguoti.
„Degalai brangsta, todėl negali važinėti kasdien. Mes važiuojame porą kartų per metus į kaimą. Kaip mes galime užsipilti degalų esant tokioms kainoms?“ – teiravosi pensininkas.
Viena vilnietė pažymėjo, kad dažnai naudojasi automobiliu, tačiau stengiasi trumpesnius atstumus eiti pėsčiomis.
Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad pirmą kartą nuo kovo mėnesio degalinių švieslentėse benzino kaina gegužės 20 dieną buvo didesnė nei dyzelino. Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius sako, kad benzino kainas lėmė išaugusi paklausa.
„Baigėsi šildymo sezonas, prasidėjo pasiruošimai pavasario ir vasaros darbams, pasikeitė degalų poreikis pagal jo rūšis“, – minėjo lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, degalų kainos galėtų būti mažesnės, tačiau jas diktuoja pasiūla.
„Naftos pasaulyje yra daug, todėl jos galėtų būti gerokai daugiau gaminama ir kaina galėtų būti mažesnė. Bet tos šalys nenori to daryti dėl politinių priežasčių ir tą kainą dirbtinai palaiko didelę“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
Ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė pažymėjo, kad kelerius metus iš eilės didelių degalų kainų burbulas laikytis negali.
„Jau dabar matome, kad Europos valstybės labai griežtai keičia kursą atribodamos savo energetines strategijas nuo iškastinio kuro ir vis didesnę dalį kreipia į atsinaujinančią energetiką, įvairius kaupiklius. Aukštos naftos kainos tuos procesus tik pagreitina, paaštrina ir natūralu, kad ilgainiui jų svoris energetiniame balanse turėtų reikšmingai susitraukti“, – dėstė I.Genytė Pikčienė.
Pasak Lietuvos energetikos agentūros, vertinant dabartines didmenines kainas, ši tendencija gali išsilaikyti ir pasiekti šių metų pradžios lygį, kai benzinas kainavo vidutiniškai 0,10 centų brangiau nei dyzelinas.
