Jam nepakako vien gėdos, kai jis buvo sučiuptas darbo vietoje mėginantis pavogti cigaretes (ir dar spėkite, kur jos buvo paslėptos) iš rūkalų gamyklos.
Jam reikėjo daugiau – kitame darbe jis su kirviais ir šakėmis (juokauju, pakako kumščių) puolė savo kolegą, smogė į galvą ir susimušęs vėl stojo į bedarbių, nesuprantančių, kodėl neranda darbo, gretas.
„Viskas, emigruosiu“, – vieną dieną ištarė Matas.
Nusprendė emigruoti
Ir taip Lietuva neteko dar vieno žmogaus, kuris jau kraunasi lagaminus ir ruošiasi į užsienį padirbėti.
Matas yra mano draugas (su kuo sutapsi, tuo ir pats patapsi), todėl meldžiu Dievo malonės, kad „neužsirautų“ vieną dieną tame užsienyje ant kokios nors „spintos“, kuri nepasirodys tokia minkšta ir neprireiks svetimų šalių medikų apžiūros Matui.
Girdėjau, kad medicina ten brangiai kainuoja – ne tik pinigais, bet ir morališkai: basas plikas paleistas iš ligoninės Matas neturėtų net iš ko paskambinti artimiausiems giminaičiams, todėl greičiausiai įklimptų į prostitucijos verslą, o ten jau tikrai ne pyragai.
Matas vargais ne galais baigė 11 klasių. Auklėtojos ėjo į namus, kad jį pažadintų (nes tas vis pramiegodavo) ir atitemptų į atsiskaitymus.
„Noriu būti aktoriumi!“, – vieną dieną prisipažino man Matas ir pareiškė, kad vyks į Maskvą, nes ten – geriausios mokyklos.
Lyg tarp kitko nužvelgdamas savo rankos pirštus tarstelėjau: „Šaunu, svajokli! Tik... Girdėjau, kai kurie nusižudo studijuodami aktorinį. Gal domintų ne tokios sielai jautrios studijos?“
Ne, Matas nori būti aktoriumi.
Gyvenimas – tarytum spektaklis
Bet jau dabar stebiu jo gyvenimo spektaklį ir suvokiu, kad visas jo padrikas elgesys yra ilgas nesibaigiantis meninis performansas, vedantis jo motiną į ašaras. Ne be reikalo sakoma, kad menas turi jaudinti.
Matas netapo aktoriumi. Per šiuos metus jis tapo galvos skausmu kažkokiai įdarbinimo agentūrai Klaipėdoje.
Matas jau pakeitė 4 darbo vietas: vienoje vagiliavo, kitoje susimušė, trečioje jam nepatiko, o ketvirtoje jau velniai žino kas atsitiko.
Agentūra darbo jam nebesuranda. Įdomu, kodėl.
Tuo metu, kai yra baudžiamas už kiekvieną menkiausią savo nusižengimą, Matas ėmėsi kryžiaus žygių į Europą. Olandija – jo svajonių šalis. Ne, ne dėl to, kad yra kokio super darbo ar panašiai. Bet sako, kad legalios prostitutės ir žolė. Štai kas jį veda į šią nuostabią šalį.
Šis vienas žmogus pradėjo didžiausią perversmą per visą savo gyvenimo istoriją ir spjovė ant tos nelemtos Lietuvos, kuri nesuprato, koks jis asmenybė yra!
Ah, Matai. Kiek metė tave, neišmetė. Kiek keikė, neiškeikė. Kiek spjovė, neapspjovė. Bet tu palūžai. Laikykis, drauguži.
Apie nedarbą
„Eurostat“ duomenimis, 2017 metų gruodžio mėnesį nedarbas Lietuvoje siekė 7,2 procentus. Toks pat skaičius figūravo ir 2007 metų gegužę. O kitais metais – bam! Krizė smogė iš pasalų.
Noriu perspėti – šis tekstas skirtas ne tiems, kurie iš paskutiniųjų stengiasi kabintis į gyvenimą ir ieško nors menkiausio šiaudo šitame Lietuvos „prūde“, o neradę jo, emigruoja, nes juk reikia žūtbūt išlaikyti savo šeimą ar save. Ne, čia ne apie jus.
Bet tokiems kaip Matas ir visiems panašiems turiu blogų naujienų – „chebra“, jei taip ir toliau, tapsite vergaujančia tauta, ariančia užsienyje už grašius (vertinant pagal užsienietiškus atlyginimus) ir vadindami tai dideliais pinigais.
O tada jūsų šalį ir vėl gali ištikti ekonominė krizė. Ir jūsų mamos, tėčiai, vaikai ir gal net anūkai mels atsiųsti pinigų.
O su pinigais ir darbu Lietuvoje Jums nenusisekė. Teks tada Maskvoj studijuoti aktorinį.
Jaunuolis taip ir nesuprato, kodėl jam vis nepavyksta rasti darbo. Atsakymas paprastas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
