Ištikima draugystė
Nuo ankstyvos vaikystės draugavau su bendraamže mergina. Kartu praleisdavome daug laiko būdamos mažos, sėdėjome tame pačiame suole, net studijavome tame pačiame mieste, tiesa, skirtingas specialybes. Žmonės kartais man sakydavo, kad mūsų draugystė iš šalies neatrodo labai gražiai. Esą draugė mane išnaudoja ir man pavydi.
Numodavau ranka. Mano supratimu, tikri draugai būtent taip ir elgiasi. Numoja ranka į gandų nešiotojus. Aš ja tikėjau. Išsipasakodavau didžiausias paslaptis.
Padėdavau, kai ateidavo sunkūs laikai. Skolindavau pinigų, kartais daiktus. Būdavo, kad ji pamiršta juos gražinti, bet ar apsimoka gadinti draugystę dėl materialių dalykų? Materialūs dalykai ateina ir išeina, o artimą žmogų turėti norisi visada.
Būdavo momentų, kada matydavomės kasdien. Po studijų susitikdavome mieste gerai praleisti laiko. Net į pažintines keliones kartu važinėdavome. Ir štai dabar viskas baigta. Galas viskam, nes ji susirado vaikiną.
Papietavo su draugės vaikinu
Tikrai nepretenduoju užimti svarbiausią vietą draugės gyvenime. Kai sužinojau, kad tarp jos ir simpatiško bendradarbio mezgasi šis tas rimto, apsidžiaugiau.
Suvokiau, kad nuo šiol mūsų santykiai bus kitokie. Mažiau laiko praleisime kartu, bet tai juk visiškai normalu. Įsimylėjusi aš taip pat daugiau laiko praleisdavau su vaikinais nei su drauge. Nieko keisto, kai nurauna stogą. Tik va visi tie „rimti“ santykiai nutrūko.
Apie tai sužinojusi draugė paskambino man kupina pykčio ir pradėjo kaltinti nebūtais dalykais. Klykė, kad neturiu gėdos, kad bandžiau nukabinti jos vaikiną vidury baltos dienos. Klausiausi, kaip ji su ašaromis balse beria absurdiškus kaltinimus ir neturėjau progos nė žodžio įterpti.
Paskui minutė po minutės perkračiau mintyse susitikimą šimtą kartų. Bandžiau įžvelgti draugės pykčio šaknis. Nesugebėjau pamatyti, kur nusikaltau.
Taip, pripažįstu stengiausi būti jam maloni, bet nebuvo jokios užuominos į flirtą. Negalėjau gi sėdėti susiraukusi. Šypsojausi ir reagavau į jo juokelius. Atėjau į tą susitikimą pasipuošusi, bet ne viliojimo tikslu. Gal būtų buvę geriau, jei būčiau atėjusi į kavinę apdribusiais treningais ir neplauta galva?
Prarado pasitikėjimą
Skaudžiausia, kad per šitiek metų, praleistų kartu, draugė nesuprato – negalėčiau taip žemai pasielgti. Net jei jos išrinktasis man pasirodytų dievaitis, o dievaitis net jei tai būtų mano svajonių vyras, aš nesikiščiau. Negalėčiau niekšiškai pasielgti su žmogumi, kurį laikiau artimiausiu.
Nesugebėjo suprasti, kad nė už ką nebandyčiau kurti savo laimės ant jos nelaimės pamatų. Kai nustojo kankinti savigrauža ir kaltė, nusprendžiau – gana. Daugiau nebenarstysiu šitos situacijos po kaulelį. Neieškosiu, kame gi buvo mano klaida. Užteks save ėsti.
Gal tikrai nėra jokios moteriškos draugystės. Nes draugės poelgį galima paaiškinti tik vienaip. Apie kitų poelgius mes dažniausiai sprendžiame pagal tai, kaip patys pasielgtume vienoje ar kitoje situacijoje. Ji nusprendė – esu gabi niekšybei tik todėl, kad pati galėtų taip pasielgti.
O jei taip, tada draugystei tikrai atėjo galas. Jei pavyktų atkurti santykius, pasitikėjimo tarp mūsų nebeliks. Aš visada prisiminsiu šį įvykį ir galvosiu: o juk tu galėtum taip pasielgti. Galėtum atimti tai kas man brangu. Aiškiai tai parodei.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
