Viskas prasidėjo rudenį. Netrukus baigsiu dvyliktą klasę. Esu vienas iš retų vaikinų, kurie neina per mergas kaip per rugių lauką. Vertinu draugystę, normalų bendravimą. Ir noriu, kad mano draugystė būtų ne dėl naudos, o dėl simpatijos.
Mokėsi ir mokėsi
Mokykloje merginų ir vaikinų santykis yra daugmaž lygus. Rugsėjį užkalbinau vieną merginą, pradėjom bendrauti. Daugiausia mes bendravome SMS žinutėmis, nes ji gyveno rajone, o į mokyklą atvažinėdavo. Buvo malonu pabendrauti, stengiausi rodyti dėmesį.
Pirkdavau jai kažkokias smulkmenas, kartu nueidavom į kavinę ar tiesiog pavaikščiodavom po parką. Bet po kokio mėnesio ji man turėjo vis mažiau laiko. Pateikė taip, kad daug dėmesio skiria mokslams. Aš tikėjau, nes ir pačiam mokslai yra svarbu, tikiuosi gerai įstoti.
Taip mes dar bendravome apie porą mėnesių. Vieną dieną aš norėjau jai padaryti staigmeną. Daug sunkių mokslų, tai maistas į namus ir pasimokymas kartu turėjo būti malonus. Nuvažiavau į jos namus. Viduje nebuvau buvęs, bet palydėjęs ne vieną kartą. Paskambinau į duris, atidarė jos mama. Paklausiau, gal galėtų pakviesti Agnę (vardas pakeistas).
BMW - viskas aišku
Ir ji labai nustebo, kas aš toks. Tai pasakiau, kad esu Agnės draugas. Ji keistokai išsiviepė ir pasakė, kad Agnė prieš pusvalandį išvažiavo su savo vaikinu. Vaikinu?!
Pasirodė, kad ji jau pusmetį turi vaikiną, o aš tarsi kažkas šiaip sau. Atsisveikinau ir išėjau. Jokių skandalų ar kitokių nesąmonių - motina juk čia niekuo kalta.
Nusprendžiau palaukti jų ir pasižiūrėti, kas ten per boyfriendas (iš angl. - vaikinas. - Red.). Maždaug po kokios valandos jie grįžo. Jos rankose puokštė raudonų rožių, parvežė su BMW'u, vyresnis bičas, viskas aišku. Jie pasiglamžė prie kiemo ir išsiskyrė. Visa spindinti įėjo į namus.
Tada nusprendžiau apsimesti kvaileliu ir jai parašyti. Paklausiau naivių ir įprastų dalykų: ką veiki, kaip vakaras ir panašiai. Ji man atrašė, kad visą vakarą ruošė namų darbus, nes rytoj kontrolinis ir jam reikia pasiruošti. Keista, kad jos mama nepasakė, kad buvau atėjęs. Bet nesvarbu.
Dabar nebereikia
Sėdėjau parke ant suolelio iki vėlaus vakaro. Pasidarė savęs gaila. Bet tą vakarą nusprendžiau jai nieko neberašyti. Nes emocijų ir taip buvo daug. Prieš akis buvo jie abu. Ir negalėjau suprast, tai kodėl ji su manim taip maloniai bendravo? Nieko nesupratau.
Iš ryto jai paskambinęs pasakiau, kad nešnekėtų š.., nes mačiau juos „pamokų ruošimą“. Ir tada jos tonas visai pasikeitė. Iš nuostabaus žmogaus aš tapau nieko nevertu bomžu. Iš karto buvo pasakyta, kad su tuo vaikinu ji jaučiasi princese, o su manim tik šūdeliauja.
Išklausęs įžeidinėjimus paklausiau: "Tai kam tu su manimi buvai?"
Taip nieko ir nepaaiškino. Aš iki dabar nesuprantu, bet kažkaip tikiu, kad laikui bėgant man pasidarys vienodai. O dabar linkiu tai "princesei" didžiausios sėkmės savo rajone su savo bemsu, su savo pamokų ruošimu ir draugystėm. Šito atsikandau, dabar koncentruosiuosi į savo ateitį.
Nesupratau ir kai brolis sakydavo, kad mergos gyvatės. Dabar suprantu ir į tą pusę kurį laiką nebežiūrėsiu. Sėkmės sėkmytės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
