Taigi, veganai yra žmonės, kurie atsisako valgyti ir naudoti produktus, kurie buvo gaminami žudant ar išnaudojant gyvūnus, tiek kiek praktiškai tai yra įmanoma.
Tokį gyvenimo stilių žmonės pasirenka dažniausiai po to, kai sužino kokia baisi fermose auginamų gyvūnų realybė, kiek gyvulių auginimas įtakoja ir žaloja mūsų aplinką, kurioje mūsų vaikams reikės gyventi, bei kad puikiai galima gyventi ir būti sveikiems visiškai nevartojant jokių gyvūninės kilmės produktų, t.y. mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno gaminių, atsisakant naudoti odą, tikrus kailius bei produktus, kurie testuojami ant gyvūnų.
Vietoj to valgome didžiulę įvairovę augalinio maisto, tokio kaip įvairios daržovės, pupelės, kiti ankštiniai, sėklos, riešutai, ir, žinoma, viskas, ką iš jų galima pagaminti ar nusipirkti parduotuvėje jau pagamintus.
Su informacijos gausa internetinėje erdvėje tikrai nesunku pasidomėti ir sužinoti visą statistiką apie legalias žiaurias praktikas su fermų gyvūnais, apie taršą aplinkai. Yra nemažai dokumentinių filmų, tokių kaip Earthlings (YouTube), Dominion, Forks over knifes, Cowspiracy ir dar daug kitų. Aš pati asmeniškai, peržiūrėjusi visas dokumentikas, tikrinau faktus, nes negalėjau patikėti, kad, pavyzdžiui, ką tik išsiritusius viščiukus, kurie yra vyriškos lyties, sumala gyvus, nes tai kiaušinių pramonės atliekos.
Taigi, beveik visi dabartiniai veganai nebuvo jais visą gyvenimą, taip pat nuo vaikystės valgė gyvulinius produktus, nes taip užauginti tėvų. Nuo vaikystės įprato prie tam tikrų mėgstamų patiekalų ir skonių, dažnai jie kelia žmonėms gerus prisiminimus ir jausmus. Veganizmas – tai ne skonių atsisakymas, o atsisakymas prisidėti prie žiauraus elgesio su gyvūnais bei planetos niokojimo.
Žinoma, ne visi veganai mėgsta mėsos pakaitalus ar skonį, taip pat yra ir tokių, kurie valgo vien sveiką veganišką maistą, į kurį dažniausiai pakaitalai ar pusfabrikačiai neįeina. O tretiems ir pats skonis nepatinka.
Šis gyvenimo stilius nėra mada ar psichozė, tai sąmoningas pasirinkimas daryti bent šiek tiek geriau nei darėme iki tol. Dauguma veganų vadovaujasi ne asmeniniais tikslais, o noru prisidėti prie geresnės ateities gyvūnams, planetai ir tuo pačiu visų mūsų vaikams.
Neketinu aiškinti, ką kas turi daryti, ne visi žmonės gali pakeisti taip savo mitybą dėl asmeninių priežasčių, ne visi tam morališkai pasiruošę. Bet visuomet galima bandyti bent po vieną žingsnelį judėti geresne kryptimi.
Jei pačiam neišeina tapti veganu, tai bent galima išmokti suprasti ir palaikyti, tai jau žingsnis į priekį. Nuoširdumas ir supratimas labai padeda abiems pusėms. Mažiau daryti savo išvadas, daugiau klausinėti klausimų ir ieškoti atsakymų. To ir linkiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
