Pokalbis poliklinikoje pašiurpino: sunku suvokti tokį moters elgesį

Į polikliniką atvažiavau anksčiau nei turėčiau. Tingėjau kur nors kitur eiti, todėl atsisėdau prie gydytojo kabineto galvodama, kad gal prieisiu greičiau. Tyliai naršiau telefone. Po kurio laiko prie gydytojo kabineto prasidėjo nedidelis šurmulys.

 Gali būti, kad moteris nesidomi medicina, neskaito apie savo ligą, neieško informacijos.<br>  123rf nuotr.
 Gali būti, kad moteris nesidomi medicina, neskaito apie savo ligą, neieško informacijos.<br>  123rf nuotr.
Gali būti, kad moteris nesidomi medicina, neskaito apie savo ligą, neieško informacijos.<br> 123rf nuotr.
Gali būti, kad moteris nesidomi medicina, neskaito apie savo ligą, neieško informacijos.<br> 123rf nuotr.
Eilė poliklinikoje buvo nemaža.<br>M.Patašiaus nuotr.
Eilė poliklinikoje buvo nemaža.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 21, 2019, 2:23 PM, atnaujinta Oct 21, 2019, 2:36 PM

Dėmesį nukreipiantis klausimas

Vidutinio amžiaus moteris piktinosi, kad jos gydytojas neatvyko reikiamu laiku, dėl to ji buvo priversta labai ilgai laukti savo eilės jau prie kito gydytojo kabineto – to, pas kurį ją nusiuntė registratūros darbuotoja.

Pastebėjusi, kad aš pritariamai linktelėjau – lyg duodama suprasti, kad sutinku su jos nuomone, kad visur vien betvarkė ir neteisybė – moteris dar garsiau pradėjo kaltinti medicinos personalą. Pamaniau, kad galiu būti ivelta į konfliktą, todėl atsargiai pabandžiau nukreipti moters dėmesį kita linkme.

Paklausiau, dėl kokios priežasties ji atvyko pas gydytoją, kas ją kamuoja. Man pavyko. Moteris truputį nusiramino ir pradėjo pasakoti apie savo bėdas.

Moters sveikata pradėjo griūti prieš kelis metus, jai sulaukus vos 52 metų. Tada žaibiškai padidėjo svoris, apleido jėgos, atsirado problemų dėl sąnarių, dėl skydliaukės, padidėjo kraujospūdis, sustreikavo širdis, kol galiausiai visą puokštę ligų dar papildė astma bei antro tipo diabetas. Išgirdus diagnozių pavadinimus mane nustebino ne jų kiekybė. Sujaudino požiūris į sveikatą. Apie tai ir noriu pasikalbėti.

Sveikas maistas – neįperkama?

Didžiausia moters problema – diabetas, kuris sunkiai koreguojamas vaistais. Paklaususi, ar ji laikosi dietos, išgirdau keistą atsakymą: „Neturiu galimybės. Mano šeimoje yra 6 šeimos nariai. Jei aš viena valgysiu sveiką maistą, kiti irgi norės. O visiems prisipirkti neužteks pinigų. Todėl valgome tik tai, ką galime sau leisti.“

Tai yra, pigų ir abejotinos kokybės maistą. Teigė, sveiko maisto kainos per didelės. Esu kažkur skaičiusi, kad nekenksmingą savo kūnui maistą galimą labai lengvai atrinkti, po kiekvieno valgymo matuojant cukraus kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, vienam suvalgytas maisto produktas pakelia cukrų, o kitam nebūtinai.

Pasiūliau ir moteriai pabandyti tokiu būdu atrasti, kokie produktai nekelia jai cukraus kiekio kraujyje. Galbūt tai yra visai nebrangūs, visiems prieinami maisto produktai, kuriuos ji galėtų valgyti kartu su visa šeima.

Moteris, išgirdusi mano pasiūlymą, iškart kategoriškai jį atmetė. Tam reikėtų išnaudoti daug juostelių aparatui, matuojančiam cukraus kiekį kraujyje.

Nieko nesuprantu, nieko nežinau

Žinau, kad anksčiau, diabetu susirgę žmonės buvo guldomi į ligoninę. Ten juos ne tik gydydavo, bet ir mokydavo susigyventi su savo liga bei ją valdyti.

„Baikite juokauti, – išgirdusi mano klausimą, ar gulėjo ligoninėje, atsakė moteris. – Niekas šiais laikais dėl diabeto į ligoninę neguldo. Neguldė ir manęs. Pasakė, kad sergu diabetu, padavė knygutę. Perskaičiau aš ją, nieko nesupratau ir tuo viską baigiau.“

Paklausiau: „Bet ar jūs suprantate, kad varote save į kapus? Cukrus tirština kraują, dėl to jus ir kankina aukštas kraujospūdis. Ištiks koks infarktas arba insultas. Ką tada darysite?“

„Infarktas ištiks todėl, kad esu prastai gydoma, – paprieštaravo moteris. – Niekam nerūpi mano sveikata. Kaip manote, gal reikia duoti kyšį gydytojai, kad išrašytų geresnius vaistus? Jūs kiek duosite?“ Atsakiau, kad nė kiek. Tikrinausi sveikatą profilaktiškai.

Ji save žudo

Tuo metu, kai kalbėjomės apie kyšius, išėjusi iš kabineto seselė pranešė mano pašnekovei, kad šiai dar ilgokai teks laukti savo eilės, nes gydytojos grafikas labai perkrautas. Moteris susijaudino nuo jos žodžių ir pradėjo dusti. Ištraukusi „pypkę“ – inhaliatorių, kurį naudoja astmatikai dusulio priepuolio metu – įpurškė vaistus sau į burną.

Pastebėjau, kad ji neteisingai tą daro. Ne iki galo apžioja inhaliatorių, tad įkvėpus pusė vaistų išeina į orą. O ir pats įkvėpimo procesas neteisingas. Vaistus reikia traukti į plaučius, o ne laikyti burnoje. Mano vaikai sirgo astma, todėl ir žinau, kaip reikia tą daryti.

Moteris nustebo išgirdusi mano pastebėjimus. Sakė, kad ir tie vaistai ne visada padeda. Kaip sakė, negydo moteris ir storosios žarnos polipų, nors jos šeimoje ir buvo mirčių nuo storosios žarnos vėžio. Bet apie tai nespėjome padiskutuoti.

Kai išsiskirstem, ilgai galvojau apie šią moterį. Ji save akivaizdžiai žudo, o ar sulaukia tinkamos pagalbos? Įtariu, tokių ligonių labai daug. Jie visiškai nesusigaudo medicinos srityje, nesidomi, neskaito, nemoka sau padėti. Reiktų, kad jiems kas smulkiai išaiškintų, padėtų susigaudyti... Ne tik išrašytų vaistus. Kodėl taip yra, nežinau. Gal niekam nerūpi? Liūdna dėl to ir baisu…

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.