Nusprendžiau susisiekti su jų atrankos specialiste. Ji mane pakvietė į darbo pokalbį. Tikrai viskas puikiai skambėjo. Įdomus įmonės pristatymas, geros darbo sąlygos, motyvuojanti atlygio sistema. Tada užpildžiau anketą ir mane pakvietė į apmokymus.
Dalį algos mokėjo nelegaliai
Apmokymuose jau buvo nebe viena specialistė, bet dar ir pasamdyta mergina lietuvė, kuri vertė visą informaciją. Mokymai vyko rusų/lietuvių kalbomis. Buvo išsakoma daugybė draudimų, įvairios sąlygos. Kaip ir kiekviename darbe.
Galiausiai pasisuko kalba apie algą ir darbo sutartis. Tada ir išlindo pats įdomumas. Specialistė pasakė, kad bus du tipai darbuotojų – savanoriai ir oficialiai dirbantys.
Oficialiai dirbantys gaus didžiąją dalį algos nelegaliai, ir kas savaitę 11 valandų oficialiai apmokamų, už kurias bus atlyginta pervedant pinigus mėnesio gale į banko kortelę. O savanoriai turės sutartis ir gaus 3 eurus už valandą. Su jais bus atsiskaitymas į rankas kas savaitę, kaip ir su oficialiais darbuotojais.
Na, mano tik dar labiau sukilo smalsumas, kaip toliau ši situacija rutuliosis. Taigi, po apmokymų atsisiunčiau jų programėlę ir dokumentą įdarbinimui. Buvau pakviesta į visuotinį savanorių susirinkimą.
Susirinkime jau būriavosi nemažas būrys jaunuolių. Mergina skaitė vardus ir žymėjo, kas atvyko, kas ne. Toliau kalbą pasakė inžinierius bei organizatorė. Nieko blogo net negalėjau įtart.
Grasino sumušti
Rytojaus dieną nuo 9 ryto išėjau į pirmąją savo pamainą. Eilinė rutina pirmą dieną: dalino marškinėlius, akreditacijas, skirstė į zonas. Pirma diena buvo visiems tikrai sunki. Ir gero žodžio nesulaukėme, ėjo ir vis dejavo, kad mes blogai dirbam.
Pamainą atidirbau, nors ir buvau įsižeidusi. Bet labiausiai supykdė faktas, kad vis dar neturėjau sutarties. Einu aiškintis, sutinku padėjėją. Klausiu jos, ji atsako, kad sutartis bus rytoj. Bent jau taip sako buhalterė.
„Tiek jau to“, – pagalvojau.
Kitą dieną vyko rytinis susirinkimas. Nė vieno gero žodžio vėl neišgirdau apie darbuotojus, viskuo nepatenkinti. O tai, kad lankytojai nepatenkinti pačiu renginiu, tai jiems nerūpi. Be viso to, buvo uždrausta kreiptis su klausimais į padėjėją (nors ji vienintelė iš organizatorių kalbėjo lietuviškai.
Buvo griežtai pasakyta, kad tik ji gali atsakyti į visus klausimus. Galiausiai ji atrašinėjo „google translate“ pagalba ir žmonės nieko nesuprato. Na, bet ir tai praleidau pro akis. Pamaniau, jei nesutaria administracija, ne mano reikalas.
Vėliau suskirstė mus į zonas. Atėjo laikas kasdieniams instruktažams. Įmonė turi labai agresyvų inžinierių, kuris, pamatęs paprasčiausia klaidą, darbuotojus grasina sumušti, nužudyti.
Apie pietus įvyko vienos merginos ir inžinieriaus konfliktas. Jis aprėkė ir pasakė, kad užmuš merginą už tai, kad ji lifto durų vos nesugadino. Nors ten visiškai netyčia viskas įvyko.
Kitą dieną buvo dar smagiau – organizatoriai neišleido namo sergančių žmonių, geriau juos užkimšti tabletėmis nusprendė. Tikrai nesuprantu jaunimo, kodėl jie nenusispjovė ir neišėjo.
Nes sveikata brangiau nei 3 eurai už valandą.
Sutarčių ir antrą dieną negavome. Bet jau susigrupavę aiškinomės su organizatore. Abi dalino pažadus tuščius.
Kaltę sumetė atleistai darbuotojai
Kitą dieną galų gale dalis personalo ne tik sulaukė sutarčių, bet ir pasikeitusios personalo padėjėjos, kuri lietuviškai beveik nekalbėjo. Todėl jei prieš tai buvo, kas išversti mums galėjo, tai dabar nieko neliko. Jau po truputį mano kantrybė pradėjo baiginėtis, bet vis tiek nusprendžiau palaukti ir gauti savo algą.
Be viso to, vakare įvyko darbuotojų susirinkimas, kuriame iškilo neapmokamų pertraukų klausimas. Nes vienos įmonės moka, kitos ne. Bet įdomiausia buvo jų logika. Jie visą kaltę suvertė atleistai padėjėjai, esą ji nepasakė visiems, kad pertraukos neapmokamos.
Netgi pasiūlė kreiptis į tą merginą, kad mums atlygintų nuostolius. Aš buvau šokiruota, ypač dėl jų dirbtinio apsimetimo.
Nusprendžiau patylėti, nes nebuvo aiški situacija dėl algos. Kitą dieną buvo pradėtos mokėti algos. Visi gavo savo algas be apmokamų pertraukų. Svarbu bent jau sumokėjo...
Bet gavę atlyginimą dauguma darbuotojų išėjo. Aš buvau tarp jų, nes pasibaisėjau organizatorių nežmogiškumu.
Dauguma sudvejos, kad gal tikrai organizatoriams pasitaikė labai išpaikinti darbuotojai. Deja, ne, tiesiog įmonei visi buvo nieko verti ir netinkami darbui. Jus atleis už tai, kad turite savo nuomonę, kad nenorite būt nelegalas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
