Pajūrio kavinėje užsisakė nealkoholinio alaus – tokio atsakymo nesitikėjo

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti moters su bokalu įvaizdžio ir atrasti, kiek daug jai gali suteikti „gurmaniškas mėgavimasis įvairiausiomis alaus rūšimis“.

Moteris norėjo nusipirkti bealkoholinio alaus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Moteris norėjo nusipirkti bealkoholinio alaus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Padavėjo teigimu, jo pilti ne į specialią taurę negalima.<br>M.Patašiaus nuotr.
Padavėjo teigimu, jo pilti ne į specialią taurę negalima.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Jolanta Lipkevičienė

Sep 20, 2019, 5:57 PM

Nepaisant to, kad įvairiausių rūšių atradimai vyksta jaunuomenės akyse. Ne tik matematikos, bet ir gyvenimo uždavinius verta išspręsti iki galo. Pilietiškumas, apie kurį tiek daug kalbama – ne tik išeiti į gatves švenčių proga, bet ir kasdienių situacijų akivaizdoje inspiruoti vertingus pokyčius.

Geriama tik iš taurės

Pajūryje atostogavusių šeimų ir bičiulių būrys, dideli ir maži, dalyvavome „Baltijos kelio“ minėjime ir nutarėme pavakarieniauti restorane. Šias šeimas vienija pomėgiai, bendrosios vertybės, taip pat – blaivaus gyvenimo kultūra.

Įėjus į kavinę vaikai nubėgo į žaidimų kampelį, suaugusieji sklaidė meniu, rinkosi patiekalus ir gėrimus.

Zoja paprašė nealkoholinio alaus ir paaiškino, kad nenorėtų jaunuomenės klaidinti, neva moteris su taure alaus – tinkamas ir sektinas pavyzdys. Tad paprašė padavėjo, kad šį gėrimą jis įpiltų ne į taurę, o į arbatos puodelį. Paaiškino, kad visi vaikai yra itin linkę kopijuoti kitų žmonių elgesį.

Šalia sėdėdama pamaniau, kaip atsakingai ji elgiasi. Sąžiningai pati su savimi ir neklaidindama jaunų žmonių. Jai svarbu, kad kiti nenukopijuotų jos elgesio, nesielgtų netinkamai ir kad kuo mažiau jaunuomenės garmėtų alkoholio liūnan. Padavėjas atsakė, kad jis to nepadarys, nes alaus gamybos įmonė yra griežtai nurodžiusi ir nealkoholinį alų pateikti tik taurėse su įmonės logotipu.

Zoja paklausė: „Ar tai reiškia, kad visi kavinių klientai, to net nežinodami, priversti tarnauti alaus gamintojų reklamai?“
Iš padavėjo nuskambėjo, kad jis privalo vadovautis kavinės administracijos nurodymais, kad daryti išimčių negali, nes kitaip gautų nuobaudą. Jaunam padavėjui Zoja pasiūlė pasitarti su administracija, galbūt bus rastas lankstus sprendimas. Padavėjas atsakė, kad jis pats čia yra administratorius ir su niekuo nesikonsultuos.

Atsivėrė vaizdas - alaus gamintojų viskas labai nuosekliai numatyta, siekiant įtraukti į alkoholio vartojimą. Kiekvienas klientas, net su juo nesitarus, privalo tapti alaus reklamuotoju. O mūsų jaunuomenė nuo mokyklos suolo yra pratinama vykdyti komandas ir į darbo rinką persikelia aklas vykdymas. Jei kritinio, kūrybiško mąstymo neišmokome, tai jo ir žmonės neturi.

Atsakė, kai prispaudė

Zoja užsisakė vandens. Lyg nieko ir nenutiko. Juk jos poreikis buvo atsigerti, o ne apsisvaiginti. Kadangi ji visuomet stengiasi situacijas ar problemas išsiaiškinti iki galo, taip buvo ir šįkart.

Ji parašė restorano vadovei laišką, padėkojo už labai jaukią ir gražią aplinką, greitą aptarnavimą, skoningą serviravimą ir ypač gražiai patiektus patiekalus. Taip pat išreiškė susirūpinimą minėtu klausimu.

Atsakymo ilgai negavo. Tik po pakartotinio kreipimosi ir priminimo telefonu, po to, kai Zoja juos „prispaudė“, restorano administracija parašė atsakymą.

„Ačiū už Jūsų gražius bei kitus informatyvius žodžius, mes labai vertiname klientų nuomonę. Dėl šios situacijos: išties padavėjas dirbo pagal nurodymus, kuriuos gauname iš šio alaus gamintojo, tačiau suprantame, kad kartais galime padaryti išimtį. Padavėjas turėjo pasikonsultuoti su administracija, dėl šio nesusipratimo. Padavėjui buvo paaiškinta, kad šioje situacijoje reikėjo padaryti išimtį, nes mes vertiname kitokį gyvenimo būdą pasirinkusius mūsų klientus“, – rašė vadovė.

Ar restorano administracija iš tiesų suprato, kas yra klientų nuomonė, o kas – poreikių nepatenkinimas ir nepatogumai? Zoja, tikėdama, kad žmonėms labai svarbu kalbėtis akivaizdžiai, kad bendraudami praktiškai jie daug ką supranta ir vyksta pokyčiai, ir kad kitiems klientams ateityje būna paprasčiau susitarti, pareiškė norą pakalbėti ir su pačiu padavėju, jaunu vaikinu. Administracija atsakė, kad restorano pajūryje darbo sezonas baigtas ir nė vieno darbuotojo jau nėra.

Zoją nustebino, kad šiame restorane lyg ir nesiekiama iš esmės gerinti darbo kultūrą. Juk padavėjui galėjo būti rekomenduota atsiprašyti klientės tiesiogiai, paskambinti jai telefonu. Bet klientai restoranui jau visą pelną palikę, tad kam ta gera reputacija...

Laiškų karai

Mano bičiulei Zojai buvo apmaudu, jai nesuprantama, kodėl restorano vadovai šios situacijos nepanaudojo darbuotojų darbo kultūrai ugdyti. Jauni žmonės gali daug ko nežinoti ir nemokėti, bet tam jiems ir reikalingi esantieji šalia, vyresni ir išmintingesni.

Ji parašė dar vieną laišką restoranui: „Jeigu kalbėjote su padavėju, nesuprantu, kodėl iš karto nedavėte man jokio atsakymo. Gal jūs tiesiog žaidžiate paviršutiniško mandagumo žaidimą ir nenorite į situaciją pažvelgti iš esmės? Nes jos nesprendžiate, netaisote? Man neatsakėte, kol nesikreipiau kelis kartus.

Anot direktorės, negavau atsakymo į savo pirmą laišką, nes jis nebuvo gautas, bet dabar jūs rašote, kad po pirmo laiško iš karto padavėjui paaiškinote, kad jam reikia būti lankstesniu. Jeigu įmonėje puoselėjami aukšti darbo kultūros standartai, padavėjas turi klientės atsiprašyti dėl savo darbo trūkumų. Man visiškai neaišku, ar iš viso šia tema buvo kalbėtasi su padavėju.“

Šį kartą atsakymas atėjo žaibiškai: „Supraskite, mūsų direktorė valdo keturis objektus, o tuo metu, kai įvyko šis incidentas, ji nebuvo pajūryje. Padalinio vadovas buvo informuotas apie Jūsų laišką ir aptarė šią situaciją su padavėju. Šiandien, po Jūsų skambučio, Jūsų situacija su direktore bei padalinio vadovu vėl aptarta, visi šią situaciją žino ir buvo padarytos išvados, kaip ir minėjome ankstesniame laiške.“

Zojos atsakymas buvo toks: „Suprantama, kad direktorė galėjo nežinoti apie sprendimus, kai su manimi kalbėjo telefonu, bet nesuprantama, kodėl man, klientei, nedavėte atsakymo, gavę mano pirmąjį laišką? Pasirinkote tylius sprendimus netaisydami situacijos?“

Stengdamasi suprasti, kiek atkaklumo prireikė Zojai, pagalvojau: o juk būtų pakakę šios istorijos pradžioje pasakyti stebuklingai paprastą žodį „atsiprašome“...

Galiausiai, pasakojo toliau Zoja, ją pasiekė dar viena žinia iš restorano administracijos: „Žmogiška klaida – pamiršome Jums parašyti, kai iš karto aptarėme šią situaciją. Atsiprašome dar kartą Jūsų ir viso Jūsų kolektyvo už nepatogumus.“

„Suprantama. Sėkmės Jums!“, – atsakė mano bičiulė.

Nebijoti to įvaizdžio?

Siekdama, kad ši situacija pasitarnautų visų mūsų geresniam tarpusavio supratimui ir blaiviai gyvensenai, ji kreipėsi ir į alaus gamybos įmonę. Paklausė jų, ar tikrai restoranams ir kavinėms keliami tokie reikalavimai, kurių laikomasi pajūryje?

„Ar esate įsakę bealkoholinį alų pateikti tik įmonės gamintojos logotipu ženklintose taurėse arba bokaluose? Restorane, kur vakarieniavome kartu su vaikais, padavėjo paprašiau bealkoholinio alaus arbatos puodelyje, nes vengiau sudaryti įspūdį, kad moteris su alaus bokalu rankose yra normalu, nenorėjau mažų vaikų paskatinti sieti savo ateities su alaus vartojimu. Vaikams akyse užsifiksuos alus ir tiek.

Padavėjas atsakė, jog įmonė – šio gėrimo gamintojas – neleidžia pateikti bealkoholinio alaus kitaip, kaip tik induose su įmonės logotipu. Prašau atsakymo raštu“, – rašė Zoja.

Skubus alaus gamintojo atsakymas: „Dėkoju Jums už laišką. Taip, turime susitarimą su barais ir restoranais, kad mūsų produkcija turėtų būti pateikiama specialiose, tam skirtose taurėse. Nes tik tokiu būdu galime užtikrinti taisyklingą produkto pateikimą ir teisingai atsiskleidžiančias alaus skonines savybes.

Dėkoju, kad informavote mus apie šį nesusipratimą. Viliuosi, kad ateityje mūsų partneriai bus kiek lankstesni savo klientų atžvilgiu. Kita vertus, prašau ir jūsų supratingumo. Šiuolaikinė alaus kultūra yra tapusi nepaprastai subtiliu ir sofistikuotu žanru, tad linkiu nebijoti neva prasto „moters su bokalu“ įvaizdžio ir atrasti, kiek daug daugiau gali pasiūlyti gurmaniškas mėgavimasis įvairiausiomis alaus rūšimis.“

Kaip ir supratote, alaus gamybos įmonė padrąsino Zoją ir mus visus pamiršti savo nuostatas ir viešumoje drąsiai, be jokių skrupulų į valias gerti alų.

Į alkoholizmą jaunuomenę labai įtraukia būtent kultūringai geriantieji. O kadangi alkoholinio alaus reklamuoti neleidžiama, dabar patraukiama bealkoholiniu alumi.

Pasimokiau iš Zojos būti atidžia ir toliaregiška. Stebėdami save ir aplinką galime kiekviename žingsnyje daryti daug sąmoningesnius sprendimus. Tada mūsų Lietuva nepirmaus skaudžių socialinių problemų suvestinėse.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.