Privataus verslo ir miesto valdžios parengtoje strategijoje „Klaipėda 2030“ skelbiama, kad toks ambicingas augimas įmanomas tik orientuojantis į tarptautines rinkas – užmezgant artimesnius ryšius su Skandinavijos ir kitų Europos šalių pramonės įmonėmis bei išnaudojant patrauklią uostamiesčio geografinę padėtį.
„Klaipėdos atgaivinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas miesto, kaip jūrų uosto, augimo skatinimui. Toks siekis yra sveikintinas, tačiau be „industrinės“ vizijos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip miestą paversti patrauklesniu savo gyventojams ir turistams ištisus metus. Vilniuje ir Kaune augančias NT sandorių apimtis skatina augantis gyventojų skaičius. Gyventojai į didmiesčius aktyviai keliasi dėl patrauklesnių įsidarbinimo galimybių“, – teigia „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Pasak jo, Klaipėdos biurų rinka neįgauna pagreičio ir jau daug metų stagnuoja. Dabar Klaipėdos modernių biurų rinkoje yra registruojama iki 15 atskirų verslo centrų. Rinkai kasmet pasiūloma vos po 1-2 labai mažo ploto administracinės paskirties pastatus. Prognozuojama, kad netgi į uostą pritrauktos naujos įmonės paskatins tik smulkių biurų rinką.
Didžiausi Klaipėdos rinkoje yra trys verslo centrai – „Neapolis“, „Laracija“ ir „Vitė“. Kartu jie sudaro apie 23 000 kv. m nuomojamo patalpų ploto. Klaipėdos nuomos rinkoje nuo 2009 m. daugiau kaip metus neatsirado nė vieno modernaus verslo centro, plėtojami tik maži centrai, ir didžioji dalis administracinių patalpų yra C klasės tipo arba pavienės patalpos komerciniuose, industrinės paskirties pastatuose.
2016 metų viduryje Klaipėdoje, Minijos gatvėje, buvo pabaigtas nedidelis apie 2 000 kv. m dydžio projektas „M19“. Panašaus nedidelio projekto uostamiestyje galima tikėtis ir 2019 metais.
„Atsižvelgiant į didžiausių miestų biurų rinkos išsivystymo lygį, Klaipėdos biurų rinka turi potencialo augti iki 3-4 kartų, tačiau tam būtini kompleksiniai sprendimai miesto ir šalies mastu – orientuotis ne tik į Klaipėdos jūrų uosto veiklos augimą, bet ir įvairaus profilio įmonių pritraukimą“, – teigia M. Kulbokas.
Taip pat miestas turėtų išnaudoti kitas priemones, didinant miesto patrauklumą savo gyventojams bei turistams ištisus metus.
„Akivaizdu, kad didžiausią darbdavių lūkestį turi pateisinti ir Klaipėdoje veikiantys universitetai, kurie jau dabar turėtų atidžiai persvarstyti studentų ruošimo programas ir maksimaliai lanksčiai reaguoti į potencialių darbdavių lūkesčius. Bendras požiūris turėtų suvienyti ir paskatinti veikti bendra kryptimi tiek viešojo sektoriaus, tiek privačius investuotojų į NT sektorių veiksmus. Tik šių iniciatyvų veikimas bendru vektoriumi duos abiejų pusių laukiamą rezultatą“, – apibendrina ekspertas.
