Privačios investicijos jau nieko nestebina
Architektas Audronis Vydžius pasakojo tokių projektų įgyvendinęs ne vieną, ir lietuvių ambicijos imtis sudėtingesnio objekto nei individualus namas jo nė kiek nestebina. Juolab kad projektavimo ir statybos darbų procesas, jei, pavyzdžiui, daugiabučio ar administracinio pastato užsakovas – privatus asmuo, niekuo neišskirtinis. Kita vertus, ir už įmonės, architekto žodžiais, visuomet stovi privatūs asmenys – akcininkai.
Su didesniu institucijų dėmesiu ar negatyviu požiūriu, jei daugiabutį nusprendžia statyti privatus asmuo, architektas teigia taip pat nesusidūręs. „Jiems neturėtų būti įdomu, kas stovi už projekto. Jiems turėtų būti įdomu, kad būtų laikomasi įstatymų“, – komentavo A. Vydžius.
Architekto žodžiais, statybų privatūs žmonės imasi dėl įvairių priežasčių – vieniems įdomus pats procesas, kitiems atrodo pelninga, tikisi neblogai uždirbti.
„Žmogus savo rankomis nestato, samdo atestuotus rangovus, projektuoja atestuoti architektai. Jei gautume valstybės užsakymą suprojektuoti daugiabutį, būtų neįprastas dalykas, nors ir tokių – socialinių būstų projektų – yra. Socialiniai būstai statomi, tik rečiau nei privačių žmonių statomi daugiabučiai ar kiti objektai“, – kalbėjo architektas.
Dirbant su fiziniu asmeniu paprasčiau priimti sprendimus. Itin svarbus aspektas gražu-negražu sprendžiamas lengviau nei investuojant įmonės pinigus, kuomet prireikia nemažai papildomų procedūrų, sprendžiama pigiau ar brangiau statyti, būtinas akcininkų pritarimas.
„Manau, kad būstą patikimiau pirkti iš privataus asmens, nes bendrovė, pastačiusi daugiabutį namą, gali reorganizuotis, skaidytis, bankruoti. Kas gali sau leisti, galėtų užsiimti statybomis. D. Britanijoje daug privačų statybų, kuomet daugiabutį stato vienas žmogus“, – patarė A.Vydžius.
Didelių pavojų neįžvelgia
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentavo, jog vykdyti statybos darbus – organizuoti ir prižiūrėti, užtikrinti tinkamą projekto kokybę, ištaisyti klaidas – komandai yra kur kas paprasčiau nei objektą ūkio būdu statant vienam žmogui.
„Jei kalbėsime apie fizinį darbų vykdymą, kuomet statybos darbus vykdo vienas asmuo, tai nėra įprasta ir netgi reta praktika, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Jei kalbėsime apie tai, jog į daugiabučio projektą investuoja fizinis asmuo, pasirinkęs rangovus, projektuotojus, statybos dalyvius, realizacijos partnerius ir pan., tai pats privatus asmuo, kaip investuotojas, tikrai nereiškia kažkokios ypatingos rizikos.“
Kalbant apie statybų garantijas, anot NT eksperto, daug kas priklauso nuo pagrindinių susitarimų su pačiais rangovais – turi būti nutarta, kas neša atsakomybę – ar rangovas, ar pats plėtotojas. „Net jei į daugiabučio projektą investuoja fizinis asmuo, bent jau kokybės atžvilgiu garantiniai įsipareigojimai tenka statybos darbus vykdžiusiems rangovams“, – paaiškino pašnekovas.
Antrasis saugumo rodiklis – garantinis fondas, kuriuo privalo pasirūpinti kiekvienas investuotojas – taip pat ir fizinis asmuo. Tai reiškia, kad pagal Statybos įstatymą 5 proc. nuo statybos sąmatos privalo būti įšaldytI vidutiniam laikotarpiui. Ir būtent iš šių 5 proc. yra taisomi defektai ir pan.
Trečiasis saugiklis – draudimas. Tik ši statybos darbų kokybės užtikrinimo forma, kalbant apie mažesnius investuotojus ir plėtotojus, retesnė, mat pats draudimas kainuoja pakankamai daug.
Svarbus ne tik investuotojas
„Be abejo, kai projektą plėtoja žinomas plėtotojas ar žinoma įmonė labai tikėtina, kad toks projektas bus profesionaliai apgalvotas bent jau trimis aspektais. Pirma – inžinerinis-techninis ir architektūrinis aspektas. Antra – suplanavimas ir visi buitiniai sprendimai, kurie yra įgyvendinti tame projekte.
Trečias dalykas – statybos darbų kokybė. Visgi noriu akcentuoti, kad vardo žinomumas ne visada yra maksimalaus saugumo garantas. Galima statybos darbus vykdyti ne pasitelkiant generalinį rangovą, bet, pavyzdžiui, per statybų valdytoją, kuris atskirai parenka statybos dalyvius“, – apibendrino įmonės vadovas.
NT ekspertas patvirtina – renkantis būstą svarbiausia ne tai, kas yra investuotojas – ar fizinis asmuo, ar įmonė, ar, galų gale, profesionalus NT plėtotojas. „Visų pirma, renkantis būstą, kreipčiau dėmesį, kokie rangos dalyviai dalyvauja statybų procese, kokie techniniai, inžineriniai sprendimai yra įgyvendinti tame projekte, atkreipčiau dėmesį į tai, kas ir kokiu būdu teikia garantijas, projekto suplanavimo specifiką, inžinerinę specifiką ir inžinerinius sprendimus bei pan.
Gali būti ir taip, kad į projektą investuoja fizinis asmuo, pasitelkęs absoliučiai aukščiausios kvalifikacijos profesionalus tiek planuojant projektą, tiek atsakingai pasirinkęs rangovus, teisininkus, kurie parengia juridinę projekto dalį. Vis dėlto reikėtų vertinti visą specifiką, o ne tik kas stato ar investuoja – privatus ar juridinis asmuo“, – reziumavo pašnekovas.
